Su banditais grūmęsis klaipėdietis niekada nepamirš: „Įrėmė pistoletą prie smilkinio ir sako: „Gyventi nori?"

Atsukęs laiką atgal, kai jam teko dirbti policijoje laukiniais, tik atgavus Lietuvos nepriklausomybę, banditizmo laikais, kai bujojo Sigitas Gaidjurgis (sulaikytas 2002 metais ir nubaustas bausme iki gyvos galvos. 2006 metų sausio 16 dieną Vilniaus apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl 16 tyčinių žmogžudysčių, nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir kitų nusikaltimų. - Autor. past.) bei kitos pavojingos gaujos, pripažįsta, kad jo gyvybė ne kartą kybojo ant plauko.

Įtampą malšino sportu

„Ne kartą, kai sulaikydavome pačius pavojingiausius nusikaltėlius, esu girdėjęs tokius pasakymus: “Reikia Kuiziną padėti į vietą, jis per daug kišasi ir narplioja ten, kur nereikia. Nebus žmogaus - nebus problemų.„ Grasinimų iš nusikaltėlių bei jų aplinkos žmonių esu girdėjęs ne kartą, bet nė kiek neišsigandau. Tiesiog dirbau savo darbą. Pasakysiu taip: nė vieno be reikalo nesulaikydavome. Visada gyvenime vadovavausi ir iki šiol vadovaujuosi teisingumo principu“, - duodamas išskirtinį ir itin atvirą interviu „Vakarų ekspresui“ sakė V. Kuizinas.

Visgi jis pripažįsta, kad kuomet dirbo policijoje, įtampos ir sudėtingų situacijų buvo išties daug.

„Buvo pareigūnų, kurie po darbo bandydavo tą įtampą malšinti alkoholiu. Neslėpsiu, kai kuriems išsivystė ir priklausomybės, o man visada pats geriausias vaistas nuo įtampos - sportas. Nuo pat vaikystės intensyviai sportavau ir sportuoju iki šiol. Būtent sportas ugdė mano charakterį, valią ir vis stūmė į priekį, padėjo išgyventi sunkiausias gyvenimo krizes“, - kalbėjo V. Kuizinas.

Iššoko iš važiuojančio automobilio

Kuomet V. Kuizinas jau buvo baigęs tarnybą policijoje ir pasinėrė į verslą, žiniasklaidoje nuskambėjo dar viena su juo susijusi ir veiksmo trilerį primenanti situacija. Ta istorija dar kartą atskleidė neeilinę jo drąsą.

Tai nutiko 2004 metais, kai jis buvo užpultas ginkluotų plėšikų.

V. Kuizinas prieš 21-erius metus nusprendė parduoti savo „Mercedes S 400“, pagamintą 1992 metais.

„Pamenu, kad įdėjau skelbimą į laikraštį ir sulaukiau skambučio, kad nori apžiūrėti jį pirkėjas. Susidomėjęs mano parduodamu automobiliu asmuo kalbėjo rusiškai, atvyko su draugu. Pamenu, kad tuomet susitikome automobilių stovėjimo aikštelėje prie vienos iš “Maxima" parduotuvių.

Priėjo du vyrai, panašūs arba į verslininkus, arba į banditus, tuomet jų įvaizdis mažai kuo skyrėsi. Apžiūrėjo automobilį, paprašė leisti pavairuoti. Aš sėdau šalia vairuotojo, vienas vyras - prie vairo, kitas - ant galinės sėdynės.

Greitis tebebuvo nedidelis, įsukome į Kauno gatvę, kai abu išsitraukė ginklus, vieną įrėmė į smilkinį, kitą į šoną ir grėsmingai pasakė: „Važiuojame ramiai, nesimuistyk. Gyventi nori?“

Atsakiau, kad noriu, bet nelaukiau, kaip toliau vystysis įvykiai, pats smogiau vienam alkūne, kitam kumščiu ir iššokau iš važiuojančio automobilio", - prisiminė 21-erių metų senumo įvykius V. Kuizinas.

Visa tai buvo detaliai aprašyta ir tuometinėje spaudoje.

V. Kuizinas tuomet susistabdė pro šalį važiavusio pažįstamo žmogaus automobilį ir drauge su juo puolė vytis savo mersedesą, kuriame sėdėjo du ginkluoti nusikaltėliai.

Galiausiai nusikaltėliai gaudynių metu neišlaviravo tarp kelio juostų ir stabdydami rėžėsi į stulpą bei buvo sulaikyti.

Tuomet V. Kuizinas žurnalistams sakė: „Esu ilgai dirbęs policijoje, daug mačiau ir patyriau, bet netikėjau, kad tokioje judrioje vietoje šviesiu paros metu įmanomas toks apiplėšimas.“

Tuomet paaiškėjo, kad plėšikai buvo atsibastę iš Rusijos gilumos - Tiumenės.

„Išsiaiškinau, kad vienas iš jų buvo imtynių sporto meistras, tuomet dar dirbęs ir treneriu. Man, kaip sportininkui, jų pagailo - nesinorėjo, kad ilgiems metams sėstų už grotų. Galiausiai po ilgų pokalbių su jais ir jų tėvais atleidau“, - prisiminė V. Kuizinas.

„Amžius - tik įrašas pase“

Dabar, jau sulaukęs 65-erių, V. Kuizinas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad darbas policijoje ir kitos gyvenimo pamokos jį užgrūdino.

„Perėjau tokią gyvenimo mokyklą, kad oj oj oj. Būtų galima parašyti kelias knygas, bet dėl nieko nesigailiu ir esu laimingas. Visada į gyvenimą žvelgiu per pozityvumo prizmę“, - sakė V. Kuizinas.

Jis pamena, kad vaikystės dienas leido ir užaugo prie Medvėgalio piliakalnio Šilalės rajone.

„Medvėgalio kalnas - status, ir man tai buvo puiki treniruočių vieta. Bėgte kopdavau į jį ne laipteliais, kaip tai daro žmonės dabar, o žolynu per stačiausią vietą. Ir taip po kelis kartus per dieną. Tai buvo geriausios treniruotės gimtinėje.

Vėliau, kai pradėjau dirbti Klaipėdos policijoje, į darbą kasdien važiuodavau dviračiu apie 90 km ir vakare po darbo tuo pačiu keliu atgal.

Man aktyvus gyvenimo būdas ir sportas yra tiesiog įaugęs į kraują", - pabrėžė V. Kuizinas, kuris ir sulaukęs 65-erių kas rytą keliasi prieš 6 val. ir lekia į šalia namų viename iš Klaipėdos miegamųjų rajonų esantį stadioną bėgti kroso.

„Nesvarbu, ar lyja, ar sninga. Tradicijų nelaužau“, - sakė V. Kuizinas.

Ir tuoj pat priduria: „Kai manęs paklausia, kiek man metų, aš su šypsena veide atsakau, kad aštuoniolika. Žmogui tiek yra metų, kaip jis jaučiasi širdyje. Aš amžiaus niekada nesureikšminu. Esu kupinas jėgų ir energijos, tai kam sukti galvą dėl kažkokių skaičių. Tai tik įrašas pase.“

Kai kurie sutikę jį gatvėje lepteli: „Na, Vladai, tu ir užsikonservavęs. Paskutinį kartą mačiau tave prieš 20 metų ir buvai lygiai toks pat. Gal geri jaunystės eliksyrą?“

V. Kuizinas į tai atsako: „Sportuokite, nes sportas - gyvybės, jaunystės ir sveikatos eliksyras.“

Gyvenimo aistra - rankų lenkimas

V. Kuizinas ne tik kas rytą bėgioja krosus, bet ir nuolat važinėja dviračiu, plaukioja baseine, lanko ir treniruoklių salę, mėgsta pažaisti stalo tenisą.

Viena iš didžiausių jo aistrų - rankų lenkimas. Rankų lenkimo sportu jis susidomėjo daugiau nei prieš 30 metų, tuomet, kai šis sportas buvo pradėtas kultivuoti Lietuvoje.

„Tuomet rankų lenkimo pradininkas mūsų šalyje buvo Bronius Vyšniauskas. Puikiai pamenu ir 1990-uosius metus, kai Žvejų rūmuose Bronius puikiai organizavo pirmą atvirąjį Lietuvos rankų lenkimo čempionatą. Ir aš jame dalyvavau. Tribūnos tiesiog ūžė nuo žmonių gausos. Tai labai motyvavo, šis sportas mane tiesiog užkabino.

1993 metais labai nedaug trūko, kad tapčiau Europos suaugusiųjų prizininku - likau ketvirtas. Tai tarsi medinis medalis. Ketvirtoji vieta sportininkui - pati skaudžiausia. Mano gyvenimo kredo: „Visada pirmyn“, - pabrėžė jubiliatas.

Vladas dar prieš tai draugų kompanijose lenkdavo rankas ir neturėjo sau lygių.

„Praeityje būdavo ir tokių nutikimų, kai restoranuose raumeningi kietuoliai bandydavo galynėtis iš pinigų. Paskambindavo man draugai ir sakydavo: “Atvažiuok ten ir ten ir pamokyk išsišokėlius. Niekada nebuvau išskirtinio kūno sudėjimo. Kai kurie tokių komercinių turnyrėlių dalyviai su kreiva šypsena žiūrėdavo į mane, bet kai prie stalo gaudavo į kaulus, atsirasdavo ir pagarba", - šyptelėjo Europos meistrų rankų lenkimo čempionas.

Tikslas - pasaulio čempionato auksas

V. Kuizinas Lietuvos rankų lenkimo čempionu yra tapęs net 15 kartų, o 2022 metais Vilniuje vykusiame Europos meistrų rankų lenkimo čempionate iškovojo du aukso medalius - tiek dešinės, tiek kairės rankos varžybose.

„Dar turiu neįgyvendintą svajonę - iškovoti pasaulio meistrų čempionato aukso medalį. Tikiu, kad anksčiau ar vėliau tą svajonę įgyvendinsiu“, - pabrėžė V. Kuizinas.

Jis anksčiau vadovavo Lietuvos rankų lenkimo federacijai - buvo jos prezidentas, organizuodavo įvairius rankų lenkimo turnyrus.

Ypač daug dėmesio sulaukdavo jo organizuojami rankų lenkimo turnyrai „Bocmano ranka“, kurie vykdavo per Jūros šventę ant „Meridiano“ denio.

V. Kuizinas su sportu susijęs nuo vaikystės - dar mokykloje išsiskyrė kovotojo charakteriu ir skindavo laurus įvairiose tarpklasinėse varžybose.

Jis nuo jaunystės propagavo kovinę savigyną.

V. Kuizinas Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (LVKKI, 1999 m. institutas buvo pavadintas Lietuvos kūno kultūros akademija, dabar - Lietuvos sporto universitetas) įgijo trenerio pedagogo kvalifikaciją.

„Mano specializacija buvo boksas. 1998 metais įgijau kandidato į sporto meistrus kvalifikaciją“, - paaiškino V. Kuizinas.

Jis Klaipėdos policijos mokykloje yra apmokęs daugybę Klaipėdos pareigūnų kovinės savigynos.

„Vakarų ekspreso“ sporto skyrius jubiliatui linki neapleisti svajonės užkopti ant pasaulio rankų lenkimo čempionato meistrų prizininkų pakylos laiptelio ir toliau garsinti Klaipėdos vardą sporto pergalėmis. Kantrybės, geležinės sveikatos ir sulaukti bent 100 metų!