Vyrai muša moteris bokse: ar tai taps raudona linija?

Ultraliberalių „apšvietos” idėjų apie nebinarinę lytį puoselėjimas duoda daugiau nei apčiuopiamų rezultatų, rašo „UnHerd“ leidinys. Jie ypač akivaizdūs tokiuose sporto renginiuose kaip dabartinės olimpinės žaidynės, kai vakarykščiai vyrai, „pakoregavę“ savo chromosomas, muša biologines moteris.

Per pastaruosius dešimt metų klausimas, ar lytis yra dvinarė, tapo vienu iš tų klausimų, į kuriuos neva negalime teisingai atsakyti.

Tai tarsi testas, kaip ir tokie klausimai kaip „Kas yra moteris?” arba „Ar karalius nuogas?”: kuo protingesnis esi, tuo daugiau pastangų dedi, kad apsimestum sutrikęs ir suglumęs.

Kaip mus moko nesuskaičiuojama daugybė „šviečiamųjų“ straipsnių, manyti, kad yra tik dvi lytys, yra neišprusimo, kaimietiškumo ir, galbūt, net rasizmo apraiška.

Tai panašu į manymą, kad tik vyrai gali būti matematikais ir tik moterys gali prižiūrėti vaikus.

Tokie argumentai gali atrodyti juokingi profesionaliems mokslininkams, tačiau jie nejuokingi, kai įsivaizduoji, kad teiginio, jog tarp lyčių nėra skirtumu, pasekmė yra ta, kad tau galvą į pečius sugrūs vyras, kurio smūgio jėga yra tris kart didesnė nei tavoji.

Nepaisant to, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nusprendė, kad dviem boksininkams, kurie biologiškai yra vyrai, bus leista kovoti moterų kategorijose Paryžiuje.

Viena iš tokių kovų

Alžyrietis Imanas Khelifas ir taivanietis Lin Yu-Tingas anksčiau neišlaikė biocheminių lyties testų. Jie buvo diskvalifikuoti iš pasaulio moterų bokso čempionato dėl XY chromosomų.

Neaišku, ar jų teiginiai, kad jie yra moterys, yra tyčinė apgaulė, ar tai susiję su lytinio vystymosi skirtumais, nes nė vienas iš sportininkų nelaiko savęs transseksualėmis.

Nepaisant to, moterims boksininkėms varžytis su jais yra ne tik nesąžininga, bet ir nesaugu.

Atrodytų, kad tokiu atveju dviejų lyčių neigėjai turėtų pripažinti, jog nuėjo per toli; tačiau toks jų poelgis mažai tikėtinas.

Vyrų įtraukimas į moterų sporto kategorijas yra sudėtingas ir keblus klausimas.

Galima tik užjausti lytinio vystymosi sutrikimų turinčius žmones, kurie buvo auklėjami ir ugdomi kaip moterys, o paskui jiems buvo pasakyta, kad biologiškai jie yra vyrai.

Pastaraisiais metais, ypač ryšium su padidėjusiu transseksualų bendruomenės atstovų agresyvumu ir aktyvumu, vyrų įtraukimas į moterų sporto šakas pradeda priminti seną gerą „turiu teisę“.

Neabejotini sportininkai vyrai, tokie kaip Lia Thomas, Laurel Hubbard ir Veronika Ivy, meta iššūkį žiūrovams, darydami prielaidą, kad jie nedrįsta teigti to, kas akivaizdu.

Jie su įžūliu pasipūtimu užima moterų vietas ant podiumo ir atima moterų prizus, net nebandydami nieko įtikinti, kad tai sąžininga.

Tie iš mūsų, kurie manė, kad sporto žurnalistai to netoleruos, manydami, kad nustatant seksualines ribas moterų kalėjimai ir prieglaudos yra nesvarbūs, o sportas – šventas, giliai nusivylė.

Kai kurie šios žurnalistų brolijos nariai aktyviai pasisako už vyrų įtraukimą į moterų sportą, net jei jų priklausymas tokioms kategorijoms nėra pilnai patikimas.

Galbūt tai savotiškas kerštas moterims, kurios norėjo sportuoti, kai tai buvo vyrų sritis.

Toks gerai pažįstamas antifeministinis argumentas: „Norėjai būti kaip vyrai? Na, ką gi, niekas tavęs už liežuvio netraukė.”

Be abejo, ateina momentas, kai turime pasakyti: gana

Jūs neperžengiate lyčių binarinės sistemos ribų.

Jūs daužote kumščiais moterims per veidą.

Autorė: Victoria Smith

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder