Dalis apklaustųjų kruopščiai planuoja pirkinius, kad po šventės neliktų nesuvalgyto maisto, tačiau daugiau nei pusė gyventojų specialiai dėl to nesistengia. Maisto gamybos ekspertė pataria, kaip panaudoti nesuvalgytą maistą ir atkreipia dėmesį, jog ne visus likučius verta užšaldyti.
Dar prieš Velykas atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tai šalies gyventojams yra svarbi šventė, kuriai jie ruošiasi iš anksto.
Tad ir šiemet, pagal apklausos rezultatus, gyventojai planavo susitikimus su giminaičiais ir su malonumu ruošė vaišių stalą – nuo tradicinių patiekalų, iki valgių, kuriais kasdien nesilepina.
Tačiau ar ruošiantis didelei šventei, gyventojams rūpi atsakingas vartojimas, ar apsiperkant vertinamas tvarumas ir siekiama nešvaistyti maisto?
„Savaitę prieš Velykas kiaušinių paklausa buvo išaugusi maždaug dvigubai, lyginant su įprastu laikotarpiu. Pirkėjai taip pat gausiau pirko majonezą, krienus, kitus pagardus, prieskonius, mieles.
Prieš šventes įprastai intensyvėja ir šviežio maisto pardavimai – mėsos, paukštienos, žuvies, mūsų meistrų pagamintų patiekalų. Pirkėjai šventiniam stalui intensyviau rinkosi ir antį, liežuvius, įdarytus karpius.
Lyginant su pernai metais, šiemet, likus maždaug savaitei iki Velykų, šviežios žuvies paklausa buvo išaugusi daugiau nei perpus, o šviežios mėsos, paukštienos ir kiaulienos pardavimai augo daugiau nei ketvirtadaliu“, – prisimena Marius Tilmantas, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius.
Apklausos duomenimis, 40 proc. gyventojų, pirkdami maistą nuolatos planuoja, kad jis visas būtų suvalgytas, o kas antras nurodo, jog Velykoms norėtų taip apsipirkti, kad po švenčių nesusidarytų maisto likučių, tačiau specialiai to neplanuoja.
Tik dešimtadalis žmonių sako nesirūpinantys, jog liks nesuvalgytų vaišių, o vienas iš šimto nurodė, kad maisto paprastai nusiperka per mažai ir jo pritrūksta.
Didžioji dalis gyventojų per šventę nesuvalgytą maistą vienaip ar kitaip suvartoja vėliau – valgo tuos pačius patiekalus kitą dieną, kas penktas išsidalina šeimos rate, tokia pat dalis vežasi likučius į svečius arba pasikviečia svečių patys.
Maisto likučius išmeta 6 proc. gyventojų, o su nepasiturinčiais nesuvalgytomis vaišėmis pasidalina 4 proc. apklaustųjų.
Trečdalis panaudoja darkart, penktadalis – šaldo
„Nesuvartotas ir išmestas maistas yra didžiulė našta aplinkai, o kiekvienam vartotojui tai dar ir iššvaistyti pinigai.
Vienas efektyviausių būdų sumažinti maisto švaistymą – tai sumanus pirkinių planavimas, prieš tai sudarant šeimos valgiaraštį ilgesniam laikui, o prieš Velykas ar kitas šventes – būtent šventiniam stalui.
O jeigu likučių vis tiek nepavyko išvengti, juos vis dar galima panaudoti. Apklausa rodo, kad trečdalis gyventojų nesuvartotą maistą panaudoja kituose patiekaluose, o beveik penktadalis dalį maisto užšaldo“, – kalba Brigita Baratinskaitė, „Maximos“ maisto gamybos departamento direktorė.
Tiesa, vienas didžiausių galvosūkių po Velykų – ką daryti su margučiais, ar galima juos valgyti. B. Baratinskaitė patiekalų gamybai pataria naudoti natūraliomis priemonėmis arba maistiniais dažais margintus kiaušinius.
„Jeigu vis dėlto ketinate valgyti sintetiniais dažais margintus kiaušinius – svarbu įsitikinti, kad lukštas neįtrūkęs. Jeigu nusprendėte velykinius kiaušinius vėliau naudoti patiekaluose, po vaišių iškart dėkite juos į šaldytuvą.
Suvartokite per 1-2 paras, daugiausiai – per 3 paras, bet tik jeigu lukštas neįskeltas. Virtų kiaušinių nepatariama dėti į šaldiklį ir užsišaldyti ateičiai.
Tačiau, jeigu Velykoms įsigijote per daug kiaušinių, juos galima šaldyti šviežius, tačiau patartina šaldyti tik kiaušinių masę – be lukšto, padalintą porcijomis ir supilstytą į sandarius indelius“, – pataria „Maximos“ maisto gamybos ekspertė.
Ji atkreipia dėmesį, kad šaldyti rekomenduojama tik patiekalams nepanaudotą šviežią mėsą, žuvį ir pan. Tiesa, nerekomenduojama pakartotinai šaldyti jau atšildytos mėsos ar žuvies.
„Keptų mėsos ir žuvies produktų namų sąlygomis nepavyks tinkamai užšaldyti ir jie suges, arba bus nevalgomi dėl pakitusios tekstūros. Jeigu liko keptos anties, vištos, nugarinės ar žuvies – panaudokite šiuos likučius sumuštiniams, salotoms.
Tam tereikia įjungti fantaziją ir produktus derinti pagal savo skonį. O ant stalo apdžiūvusią duoną atšviežinti galima suvilgius vandeniu ir trumpam pašovus į orkaitę, kad sušiltų.
Drėgmei išgaravus, duona taps minkšta, pašildyta ir paruošta skaniems sumuštiniams“, – pasakoja B. Baratinskaitė ir priduria, kad niekada nesuklysite maisto likučius panaudoję mišrainėms ar salotoms bei dalinasi keletu lengvai pagaminamų receptų.
Kreminė kiaušinių ir avokadų užtepėlė
Reikės: didelio avokado arba dviejų mažesnių, 3 kietai virtų nuluptų ir susmulkintų kiaušinių, 2 šaukštų grietinės, jogurto arba lengvo majonezo, 1 šaukštelio žaliosios citrinos sulčių, žiupsnelio mėgstamų žolelių (laiškinių česnakų, krapų, petražolių ar kalendros), druskos ir pipirų.
Gaminame: į vidutinį dubenį dėkite avokadą ir sutrinkite šakute iki norimos konsistencijos. Sudėkite smulkintus kiaušinius ir žolelės išmaišykite su keliais šaukštais majonezo ir pagardinkite druska ir pipirais.
„Užtepėlę galite tepti ant beigelių arba skrudinimo duonos pusryčiams arba pateikti su krekeriais, duonos lazdelėmis ar kepta duona kaip užkandį draugų kompanijoje“, – pataria „Maxima“ ekspertė.
Salotos su lašiša
Reikės: 6 virtų bulvių, 300 g šparaginių pupelių, 4 kietai virtų kiaušinių, 280 g lašišos filė, 60 ml alyvuogių aliejaus, 50 ml šviežių citrinų sulčių, 2 šaukštelių garstyčių, 2 prinokusių pomidorų, šviežių krapų ir 70 g alyvuogių.
Gaminame: Sudėkite šparagines pupeles į puodą ir virkite apie 2–3 minutes arba kol taps ryškiai žalios ir švelniai traškios. Išvirusias atvėsinkite. Tuomet supjaustykite kiaušinius perpus ir kubeliais susmulkinkite bulves bei pomidorus.
Jei turima lašiša žalia – iškepkite ją keptuvėje iki paraus ir paskrus bei supjaustykite (jei naudojate jau iškeptą žuvį, tuomet prireiks tik ją susmulkinti iki norimo dydžio gabalėlių).
Padažas: aliejų, citrinos sultis ir garstyčias sumaišykite ir pagardinkite druska bei pipirais.
Galiausiai bulves, pupeles, kiaušinį, lašišą, pomidorus, smulkintus krapus ir alyvuoges tolygiai paskirstykite lėkštėje, o prieš patiekdami apšlakstykite padažu.
„Šios salotos tiks ne tik kaip užkandis, tačiau jos gali tapti ir puikia pusryčių alternatyva. Beje, vietoje lašišos galite panaudoti bet kokią po šventės likusią žuvį“, – sako B. Baratinskaitė.
Lengvai paruošiamos cezario salotos su vištiena
Reikės: 4 baltos duonos riekelių stora pluta, 3 šaukštų alyvuogių aliejaus, 2 vištienos krūtinėlių be odos (arba bet kokios keptos paukštienos likučių), 1 didelės romaninės salotos, česnako skiltelės, 2 ančiuvių iš skardinės, 200 g sūrio, 5 šaukštų majonezo ir 1 valgomojo šaukšto baltojo vyno acto.
Gaminame: įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Duoną supjaustykite kubeliais ir paskleiskite ant didelės kepimo skardos bei apšlakstykite 2 šaukštais alyvuogių aliejaus.
Skrebučius kepkite 8-10 minučių. Kol kepsite, kelis kartus apveskite duonos gabaliukus, kad šie tolygiai apskrustų. Vištieną aptepkite alyvuogių aliejumi ir iškepkite keptuvėje (arba naudokite jau iškeptą, po Velykų vaišių likusią bet kokią paukštieną).
Padažas: sutrinkite česnako skiltelę ir ančiuvius. Sutarkuokite sūrį ir sumaišykite su česnaku, ančiuviais, 5 šaukštais majonezo bei 1 šaukštu baltojo vyno acto, pagal skonį pagardinkite prieskoniais ir suplakite elektriniu plaktuvu iki vientisos masės – jeigu padažas per tirštas, įmaišykite kelis šaukštelius vandens.
Salotas stambiai suplėšykite ir sudėkite į didelį dubenį. Vištieną supjaustykite kąsnio dydžio juostelėmis ir dalį jos bei pusę skrebučių suberkite ant salotų.
Tada ant viršaus supilkite didžiąją dalį padažo. Galiausiai sudėkite likusią vištienos dalį ir skrebučius, apšlakstykite likusiu padažu. Ant viršaus užberkite tarkuoto sūrio ir skanaukite!
„Šios salotos yra klasikinis patiekalas, kurį nesunkiai galite pasidaryti iš šventinių likučių. Beje, paukštieną laisvai galite pakeisti ir kepta žuvimi“, – kalba B. Baratinskaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą