Alfa.lt tyrimas atskleidė „Lidl“ melą: gali tekti pirkti katę maiše, kurios nepavyks grąžinti

2016-aisiais į Lietuvą atėjęs prekybos tinklas „Lidl“ neabejotinai yra vienas konkurencingiausių ir mėgstamiausių lietuvių prekybos tinklų. Tačiau „Lidl“ parduotuvėse yra keletas niuansų, kurių nežinodamas pirkėjas gali likti su netikusia preke ir be pinigų, nors viešai žadama kitaip.

Alfa.lt atliktas tyrimas parodė, kad ne visada „Lidl“ parduotuvėse pavyks padaryti tai, ką žada šis prekybos tinklas. O vėliau gali tekti bergždžiai vargti, norint grąžinti nusipirktą prekę ir atgauti pinigus. Bet apie viską nuo pradžių.

Praėjusio balandžio pradžioje portalas paskelbė apie naujovę „Lidl“ parduotuvėse, kuri greičiausiai atsirado dėl to, kad lietuviai neišlaikė šio prekybos tinklo pasitikėjimo testo – ant dalies prekių atsirado elektrinės apsaugos priemonės, dėl kurių šių prekių negalima taip paprastai išimti iš pakuotės ir apžiūrėti.

Tokios apsaugos priemonės – jau seniai įprastos kituose prekybos tinkluose. Tačiau „Lidl“ prekybos tinklas turi savitą politiką, su kuria tokios elektrinės apsaugos priemonės savaip kertasi.

Jau anksčiau portale aprašytų istorijų metu buvo paaiškėję, kad „Lidl“ parduotuvėse vyrauja nuostata, kad prekes (bent jau ne maisto) pirkėjai gali išimti iš pakuotės, apžiūrėti, susipažinti, perskaityti instrukciją, kurioje nurodyti gaminio parametrai.

Pastaroji nuostata pirkėjams svarbi vienu aspektu – jeigu jau perki kokią nors prekę ir ji tau netinka, vėliau ją grąžinti ir atgauti pinigus gali būti neįmanoma.

Kaip parodė pirkėjų skundai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT), „Lidl“ laikosi politikos, kad atidus ir rūpestingas pirkėjas turi parduotuvėje apžiūrėti prekę, išimti ją iš pakuotės ir susipažinti su gaminio parametrais, todėl, jeigu parsinešus namo paaiškėja, kad daiktas jums visai netinka, tai – tik jūsų nerūpestingumo problema; pinigai tokiu atveju nebus grąžinami.

Taigi balandį paaiškėjo, kad pirkėjai „Lidl“ parduotuvėse teoriškai gali prekes išimti iš pakuotės ir su jomis susipažinti, tačiau praktiškai tai padaryti trukdo ant pakuotės uždėta elektroninė apsauga.

Ką tokiu atveju daryti? „Lidl Lietuvos“ atstovė Lina Skersytė anksčiau Alfa.lt nurodė, kad „Lidl“ politika nesikeičia, pirkėjai vis dar galės apžiūrėti prekes ir išimti jas iš pakuotės – tereikės kreiptis į paslaugius parduotuvės darbuotojus, kad šie nuimtų elektroninę apsaugą.

„Tokia elektroninė apsauga yra dedama ant tam tikrų prekių, pavyzdžiui, elektronikos prekių, brangesnių kosmetikos priemonių ar kremų, brangesnių alkoholinių gėrimų, taip pat tam tikrų brangesnių maisto prekių.

Jei pirkėjas, prieš įsigydamas elektronikos prekę, kuri yra apsaugota tokia elektronine apsauga, nori ją apžiūrėti, gali kreiptis į parduotuvės personalą, kuris apsaugą nuims ir leis prekę apžiūrėti bei susipažinti su jos instrukcija“, – prieš gerą mėnesį portalui teigė L. Skersytė.

Neapgavęs įtarumas

Tokia deklaracija apie „Lidl“ darbuotojų geranoriškumą šiame portale buvo sutikta su tam tikru įtarumu – daugiausia dėl bent kelių su VVTAT skundais susijusių istorijų, iš kurių į vieną pasigilinsime vėliau.

Dėl to nusprendėme patikrinti, ar tikrai „Lidl“ darbuotojai bus tokie paslaugūs ir nuims elektroninę apsaugą, kad landus pirkėjas galėtų pažiūrėti, kas ten slepiasi pakuotėje.

Ir jau pirmuoju bandymu paaiškėjo, kad tikrai visada „Lidl“ parduotuvėse darbuotojai pirkėjui nuims apsaugas ir leis susipažinti su preke.

Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, esančioje „Lidl“ parduotuvėje išsirinkome elektrinę mėsmalę, turinčią skirtingus antgalius, skirtus skirtingoms funkcijoms.

Archyvų nuotr.

Štai tokia mėsmalė tapo mūsų masalu. Alfa.lt

Kad galėtume apžiūrėti, kokie antgaliai įdėti, ginkluoti slapčia įjungtu diktofonu kreipėmės į apsaugos darbuotoją, tačiau ši atsakė, kad apsaugos nuimti tikrai negalės – tai galima padaryti tik kasoje.

Ką gi, teko kreiptis į kasoje dirbusią „Lidl“ darbuotoją, tačiau pastaroji, išgirdusi prašymą, tik gūžtelėjo pečiais – ji pati apsaugos nuimti tikrai negalinti.

Anot darbuotojos, elektrinę apsaugą ji nuimti galinti, tačiau tik tada, kai prekė būna nupirkta. Tokiu atveju būtų tekę elektrinę mėsmalę pirkti neapžiūrėtą, tačiau ką tuomet daryti, jei su ja parduodami antgaliai paaiškės esantys netinkami?

Grąžinti tokios prekės, anot tos pačios darbuotojos, nepavyktų – atgal priimtų tik tuomet, jei ši būtų sugedusi.

Taigi tikram pirkėjui būtų tekę pirkti katę maiše – mėsmalę, kurios apžiūrėti parduotuvėje negalėtų, o nusipirkęs negalėtų grąžinti.

Objektyvumo dėlei tenka paminėti, kad tokio atvejo negalima laikyti sistemine „Lidl“ praktika, mat vėliau išbandžius panašų scenarijų dar dviejose „Lidl“ parduotuvėse jis nepasikartojo.

Pavyzdžiui, Vilniuje, tarp Perkūnkiemio ir Fabijoniškių esančioje „Lidl“ parduotuvėje, jaunos ir nuo gyvenimo dar nepavargusios darbuotojos paprašius leisti apžiūrėti virtuvinį vandens maišytuvą, pastaroji pakvietė apsaugos darbuotoją, o ši nuėmė elektroninę apsaugą ir leido maišytuvą apžiūrėti.

Taip pat ir Šiaurės miestelyje veikiančioje „Lidl“ parduotuvėje – apsaugos darbuotojas, paprašius parduotuvės darbuotojai, ne tik nuėmė elektroninę apsaugą, bet ir paaiškino, bus galima grąžinti apžiūrimą atsuktuvų rinkinį ar ne.

Katė maiše, kurios negalima grąžinti

Pastarasis tyrimas „mūšio lauke“ parodė, kad ne visada, bet kartais „Lidl“ gali tekti nusipirkti prekę, kurios apžiūrėti nepavyks. Atrodytų, anokia čia bėda.

Tačiau tenka prisiminti anksčiau paminėtą vieną su VVTAT susijusią istoriją, kuri parodo, kad problemų visgi būna: nors „Lidl“ darbuotojai ne visada leidžia apžiūrėti parduodamas prekes ar kartais žada, kad jas bus galima grąžinti, patirtis rodo, kad „Lidl Lietuva“ laikosi pozicijos, jog visas prekes parduotuvėse galima apžiūrėti ir išimti iš pakuotės, o savo darbuotojų klaidų nėra linkusi pripažinti.

Pirkėjų skundais VVTAT dėl „Lidl“ pirktų prekių portalas domėjosi dar praėjusį rudenį, tad plačiau apie jas pasiskaityti galima čia. Iš jų išskirti vertėtų gal vieną, charakteringiausią.

Išskirtine būtų galima pavadinti dulkių siurblį robotą įsigijusios pirkėjos istoriją. Į VVTAT besikreipusi moteris nurodė, kad „Lidl“ už 139 eurus įsigijo dulkių siurblį, kurio jai reikėjo kilimams siurbti, tačiau grįžus namo paaiškėjo, kad šis siurblys kilimų nevalo.

Anot moters, parduotuvėje išbandyti siurblio tiesiog nebuvo galimybės, nes elementariai nebuvo kilimų, tačiau tiek parduotuvės salės darbuotoja, tiek vėliau kasininkė pirkėją ramino ir užtikrino – jei prekė netiks, bus galima grąžinti.

Tačiau paaiškėjus, kad siurblys robotas ant kilimo užvažiavęs tiesiog sustoja, ir pirkėjai parašius laišką „Lidl“, prekybos tinklo atstovai pasiūlė kreiptis į garantinį servisą.

Kai pinigų neatgavusi moteris kreipėsi į VVTAT, „Lidl“ atstovai nurodė, kad pirkėja galimai piktnaudžiauja savo, kaip vartotojos, teisėmis ir siekia grąžinti siurblį robotą nurodydama sąlygas, kurios taikytinos tuomet, jei prekė būtų nekokybiška ar su trūkumais.

„Lidl“ tarnybai taip pat pateikė siurblio naudojimo instrukciją, kurioje nurodyta, kad šio modelio siurblys yra skirtas tik laisvo, sauso purvo susiurbimui, pavyzdžiui, dulkių, pūkų arba trupinių nuo lygios grindų ar kiliminės dangos.

„Taip pat gaminys yra su valymo funkcija, skirta tik lygioms grindų dangoms.

Siurblio naudojimo instrukcijoje taip pat parašyta, kad, prieš naudojant siurblį, reikia kilimo kraštus palenkti po kilimu“, – nurodyta VVTAT nutarime.

Skundą išnagrinėjusi VVTAT tąkart nusprendė, kad pirkėja pati kalta, kad prieš pirkdama tinkamai neišnagrinėjo instrukcijos, ir skundą atmetė, nepaisydama to, kad net kelios „Lidl“ darbuotojos moteriai žadėjo, jog siurblį, jei netiks, bus galima grąžinti.

Archyvų nuotr.

„Lidl“. Organizatoriai

Tiek pastaroji istorija, tiek ir mažas portalo atliktas tyrimas parodo – nors „Lidl“ deklaruoja, kad prekes parduotuvėse galima išimti ir apžiūrėti netgi ir iš pakuočių su elektronine apsauga, darbuotojai ne visada leis tai padaryti, o kartais, jei tikėtume siurblį pirkusia pirkėja, suteiks neteisingą informaciją.

Tačiau „Lidl“ savo darbuotojų klaidų gali ir nepripažinti, o pirkėjui šios klaidos kainuos prarastus pinigus ir netinkamą prekę.

Nukąsti“ atsakymai

Po pastarojo tyrimo atsirado klausimų tiek „Lidl“ prekybos tinklui, tiek ir VVTAT. „Lidl“ pasiteiravome, kodėl parduotuvių darbuotojų elgesys neatitinka to, ką deklaruoja prekybos centras, taip pat ar „Lidl“ pripažįsta, kad jos darbuotojai gali klysti ir suklysta, ne visada galima apžiūrėti norimą prekę, o jei taip – kodėl atsisakoma priimti atgal kai kurias prekes.

Tokius klausimus pateikęs portalas sulaukė gan aptakaus, „nukąsto“ atsakymo, kuriame teigiama, kad įvyko žmogiška klaida, tačiau į antrąjį klausimą apskritai neatsakoma.

„Apžiūrėti prekes, kurios yra apsaugotos elektronine apsauga, parduotuvėje galima.

Norėdamas prekę apžiūrėti, pirkėjas turi kreiptis į parduotuvės personalą, kuris apsaugą nuims ir leis prekę apžiūrėti bei susipažinti su jos instrukcija.

Apgailestaujame, kad šiuo atveju įvyko žmogiškoji klaida ir parduotuvėje nebuvo suteikta galimybė susipažinti su preke.

Dar kartą informuosime parduotuvės personalą apie šį procesą, kad tokių nesusipratimų būtų išvengta ateityje“, – rašė L. Skersytė.

VVTAT turėjome kelis kitokius klausimus: ar ši tarnyba kaip nors patikrina prekybininkų teiginius (pavyzdžiui, ar „Lidl“ parduotuvėse tikrai galima apžiūrėti visas prekes, išimti iš pakuotės), ar jais aklai pasitiki? Taip pat jei prekeiviai meluoja ar pateikia netikslią informaciją, ar jiems už tai kas nors gresia?

Pastarosios tarnybos atsakymus irgi galima vertinti kaip aptakius. „VVTAT kiekvieną vartotojo ginčą nagrinėja individualiai, vadovaudamasi pateiktais įrodymais, teisės aktais, susiformavusia praktika“, – rašė VVTAT atstovė Dalia Malinauskienė.

Kas tikrai paaiškėjo, kad VVTAT pardavėjus tikrina (tik neaišku, ar nagrinėdama skundus), o laisvai meluoti pardavėjai negali. „VVTAT reguliariai atlieka įvairių pardavėjų patikrinimus, tiek planinius, tiek nagrinėjant teisės aktų pažeidimus, kurie apima ir informacijos pateikimą vartotojams.

Jei vartotojams nebuvo suteikta informacija arba suteikta informacija nebuvo išsami, gali būti taikoma sankcija, numatyta teisės aktuose.

Pvz.: už neteisingos informacijos apie prekę pateikimą taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 156 straipsnis.

Be to, už informacijos vartotojams neteikimą ar vartotojų klaidinimą taikoma atsakomybė numatyta ir kituose teisės aktuose (Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme)“, – rašė D. Malinauskienė.

Įdomus faktas pabaigoje – Administracinių nusižengimų kodekso 156 straipsnyje didžiausios numatytos baudos už pateikiamą neteisingą informaciją apie prekes siekia 600 eurų.

Nedideli pinigai, jei esi didelis prekybos tinklas.

„Lidl“: patikimas, bet ne visada

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder