Butkevičius: dideles pajamas nešančioms individualioms veikloms galima keisti statusą

Algirdas Butkevičius apie smūgį šalies verslui: „Briuselyje pasklido kalbos, kad Lietuva tapo padidintos politinės rizikos šalimi“

(6)

Lietuvos verslas reiškia nepasitikėjimą Vyriausybe. Prekybos karas jau gali įtraukti ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos gamintojus. Prezidentūra priekaištauja, kad Taivano atstovybės atidarymo Lietuvoje detalių, dėl kurių dabar vyksta konfliktas, vyriausybė su Prezidentu nederino. Ministras Gabrielius Landsbergis tokią kritiką atmeta, o ministrė Aušrinė Armonaitė žada vis naujas paramos priemones verslui, patiriančiam prekybos trikdžių su Kinija.

 

Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje prieš dvejus metus prezidentas Gitanas Nausėda džiaugėsi atidaryta nauja Vokietijos koncerno „Continental“ gamykla, kuri yra didžiausia per 20 metų gamybos investicija.

Tačiau dabar, Kinijai keršijant Lietuvai dėl atidarytos taivaniečių atstovybės, ir ši gamykla jau susiduria su Kinijos represijomis.

Kinijos valdžia nebeleidžia Kaune pagamintų detalių įvežti į Kinijoje esančią kitą „Continental“ gamyklą. Vokietijos žiniasklaida perspėja, kad šių detalių stygius gali paliesti ir BMW, „Volkswagen“ ar „Daimler“.

Kinijos sankcijas patiriantys verslininkai viešai skųstis nedrįsta, bijodami dar didesnių kinų represijų. Verslo asociacijos praneša, kad jau apie pusšimtis Lietuvos įmonių patiria prekybos su Kinija trikdžius.

„Apie 50 įmonių jau susidūrė, nežinome, kiek dar susidurs. Po 2-3 mėnesių pamatysime visą mastą, jei nebus daugiau siuntimų į Kiniją, uoste forminami konteineriai, srautas didėja.

Neaiški situacija. Lietuvos verslas nepasitiki Lietuvos politikais“, – teigia pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis.

Vilniaus verslo atstovas Sigitas Besagirskas perspėja, kad dėl konflikto su Kinija Lietuva rizikuoja nebesulaukti naujų investicijų iš pasaulinių kompanijų ir kaltina vyriausybę, kad ši elgiasi neapdairiai.

„Briuselyje teko lankytis keliuose direktoratuose. Koridoriuose visi juokauja, kai pamato lietuvius, sako, jūs esate padidintos politinės rizikos šalis. Elgiatės neadekvačiai. Iš oficialių tribūnų gal to nepasako, bet tas juokelis populiarus. Bandžiau sakyti, kad Lietuva – demokratijos vėliavnešė, jie sarkastiškai priėmė, kiti taip nesielgia“, – sako Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pripažįsta, kad stringanti prekyba su Kinija kelia rizikų Lietuvos ekonomikai, tačiau koks bus, anot jo, šių oficialiai nepaskelbtų sankcijų, poveikis, dar sunku prognozuoti.

„Nepaskelbtų sankcijų taikymas, kurio plotis, gylis, apimtis neįvardijami, neįvertinami. Pasakyti, koks būtų efektas, neįmanoma“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Ir ne tik verslas reikalauja vyriausybę su Kinija elgtis subtiliau.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė kaltina vyriausybę, kad ši Taivano atstovybės atidarymo detalių nederino su šalies vadovu ir esą nepasiruošė tokiai aštriai Kinijos reakcijai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tiek prezidento patarėjos, tiek verslo priekaištus atmeta.

„Tiek, kiek nuo manęs priklauso, visos aplinkybės buvo maksimaliai derintos. Visa informacija, kurią turėjome, dalis buvo ne mūsų, partnerių pateikta mums, dalijomės su visais ir su verslu“, – aiškina G. Landsbergis.

Prekybos su Kinija trikdžius patiriančioms įmonėms Ekonomikos ir inovacijų ministerija tiesia pagalbos ranką –  jau trigubai: nuo 1,5 iki 5 milijonų eurų padidino valstybės garantijas paskoloms. Greitu metu ministrė Armonaitė žada ir naujų paramos priemonių.

„Vienas instrumentas finansinis paleistas, dar 3 papildomi planuojami netrukus, detalių bus vėliau. Nuolat konsultuojamės su verslais, kurių kroviniai pastrigę“, – Sako A. Armontaitė.

O buvęs premjeras Algirdas Butkevičius vyriausybę kaltina neapdairiais išsišokimais, kurių poveikį pajusime kitą pusmetį.

„Ateinančių metų 2 ketvirtį turėsime visišką chaosą ekonomikoje ir politikoje. Jau Briuselyje pasigirdo kalbos, kad Lietuva tapo padidintos politinės rizikos šalimi. Jei iš Briuselio siunčia tokią žinią pasauliui, kalbėti apie investuotojo atėjimą į Lietuvą yra beprasmiška“, – tikina Seimo narys Algirdas Butkevičius.

O politologo Lino Kojalos nuomone, vyriausybė turi tęsti pradėtą kelią ir telkti kitų ES šalių paramą, o verslą ragina toliau ieškotis partnerių kitose šalyse.

„Prekybinė politika yra ES kompetencija, svarbiausia Lietuvai sutelkti paramą bendrijoje, kad tai būtų  visų 27 valstybių reikalas. Kad ES savo svoriu spręstų šią situaciją, kuri prieštarauja prekybos susitarimams“, – teigia L. Kojala.

Lietuvai pasiskundus Europos Komisijai dėl Kinijos taikomų prekybos ribojimų, Europos Komisija laukia Kinijos pasiaiškinimų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder