Analitikai toliau stebi sankcijų Rusijai apeidinėjimą per Vidurio Azijos šalis: kai kur eksportas išaugęs 10000 proc.

Pasak R. Brookso, žvelgiant į tokias valstybes, kaip Lenkija, Lietuva, Latvija ar Estija, kritusį eksportą į Rusiją jau kompensavo galimas eksportas į šią šalį per Vidurio Aziją.

Tuo metu, remdamasis šiais duomenimis, Taivano nacionalinės gynybos ir saugumo instituto ekspertas, analitikas iš Ukrainos Jurijus Poita savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad toks sankcijų apėjimas yra ypač matomas žvelgiant į Kirgizijos atvejį, kur Europos Sąjungos (ES) valstybių eksportas kai kuriais atvejais išaugo iki 10000 proc. ar 100 kartų.

Visgi A. Izgorodinas tikina, kad nors Rusija, be abejo, apeidinėja sankcijas, prekybos augimas toks drastiškas dėl istoriškai žemo lygio, tad sukuriamas efektas neparodo visos tiesos.

Taip pat jis pabrėžia, kad IIF duomenimis galimai išaugęs Lietuvos prekių srautas, keliaujantis į Rusiją, tiek tiesiogiai, tiek per Vidurio Aziją, yra reeksporto rezultatas.

Analitikai: vien Kirgizijos pavyzdys parodo, kad sankcijos turi trūkumų

IIF duomenimis, skaičiuojant bendrą eksportą į Rusiją ir galimą eksportą į šalį per Vidurio Aziją, pastebima, kad Lietuvos, Latvijos ir Šveicarijos atveju, šis bendras eksportas jau viršijo egzistavusi iki sankcijų. Tuo pat metu, daugelio ES valstybių ir JAV eksportas, net įskaitant apėjimus per Vidurio Aziją, smarkiai kritęs.

Visgi, R. Brooksas ir tokia situaciją laiko problematiška ir parodančia, kad ES narės valstybės ir institucijos turi vykdyti daug griežtesnę prekių kontrolę. Jis pabrėžia, kad Vokietijos eksportas į Kirgiziją išaugo nuo mažiau 10 mln. eurų per mėnesį iki apie 60 mln. eurų.

„Vokietijos automobilių ir jų dalių eksportas į Kirgiziją yra pakilęs 5500 proc., 720 proc. į Kazachstaną. Ir visa tai keliauja į Maskvą. Putino pakalikai mėgsta savo „G-Wagen“ (Mercedes-Benz G klasės automobilius – ELTA). Vokietija turi tai sustabdyti“, – savo „Twitter“ paskyroje gruodžio pradžioje rašė analitikas.

„Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog visos šios prekės keliauja į Rusiją.

Niekur kitur nematome, kad Kirgizija patirtų tokį didelį augimą“, – pabrėžė jis.

Kaip pateikia IIF, remiantis oficialiais Kirgizijos duomenimis, prekių eksportas į Rusiją dar 2022 m. padidėjo nuo 393 mln. dolerių iki 1 mlrd. dolerių per metus.

Dažniausiai eksportuojamos prekės – automobiliai, jų detalės, inžinerinės prekės.

Tuo metu J. Polta tvirtino, kad jeigu iš ES valstybių ir JAV nebus imtasi veiksmų įvesti veiksmingą eksporto kontrolę, Rusijos ekonomika galės funkcionuoti ir toliau.

„Todėl sankcijos neveikia. Tai ne tik trečiųjų šalių, Kirgizija toli gražu ne išimtis,

bet visų pirma Europos šalių, kurios neįvedė veiksmingos eksporto kontrolės, problema. Jei tokia situacija tęsis, Rusijos ekonomika galės veikti dešimtmečius“, – savo „Facebook“ paskyroje komentavo J. Polta.

„Vokietija, Lenkija, Lietuva ir net JAV eksportuoja į Rusiją per Kirgiziją, kad apeitų tiesioginius tiekimus Rusijai, o eksportą į šią šalį padidino dešimtis kartų“, – pabrėžė jis.

Anot jo, eksporto į Kirgiziją augimas po Rusijos invazijos į Ukrainą iš Estijos siekia 10000 proc. iš Suomijos – 31000 proc., Lenkijos – 2200 proc., Graikijos – 2100 proc.

A. Izgorodinas: žaibiškas eksporto į Vidurio Azijos išaugimas, tai istoriškai žemos prekybos padarinys

Tuo metu A. Izgorodinas neabejoja, kad nors Rusija apeidinėja sankcijas per aplinkinį importą, toks drastiškas augimas matomas dėl istoriškai žemo eksporto iš ES valstybių į Vidurio Azijos regioną. Jis taip pat pabrėžė, kad nors eksportas į Kirgiziją yra išaugęs, jo dydžiai nėra drastiški.

„Mes tiesiog lyginame tą eksporto prieaugį, su labai žemais skaičiais. Ir tokiu atveju išeina, kad mes matome labai didelį procentinį prieaugį ir iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip žaibiškas eksporto augimas. (...) Aišku, iš dalies tai efektas to, kad Rusija apeina sankcijas, o Europos įmonės tiesiog parduoda produkciją į jos kaimynes“, – Eltai aiškino A. Izgorodinas.  

„Vokietijos eksporto apimtys į Kirgiziją siekia 55 mln. eurų – tai yra mažai. Aišku, mes matome tą 5 tūkst. proc. augimą, bet tai tik dėl lyginimo su neišvystytais skaičiais“, – paminėjo jis.

Ekonomistas taip pat paminėjo, kad užsienio ekspertai, vertindami Lietuvos padėtį šioje situacijoje neatsižvelgia į reeksportą, kai prekės eksportuojamos ne per kilmės šalį.

Anot jo, Lietuvos dalyvavimas tokiame procese apsiriboja tik tuo, kad pervežimo metu produktai saugomi šalyje esančiuose sandėliuose.  

„Lietuvos statistika skelbia du eksportus – bendrą ir lietuviškos kilmės prekių. Šiuos dalykus reikia skirti, tą turėtų daryti ir užsienio ekspertai.

Nes jeigu pasižiūrėtume į lietuviškos kilmės prekių eksportą, tai jis ryškiai krenta, Lietuvos verslas dideliais žingsniais išeina iš Rusijos ir mažina eksporto apimtis“, – aiškino jis.

Visgi, A. Izgorodinas nepaneigia, kad Vakarų valstybės galėtų geriau apibrėžti, kokios prekės negali būti eksportuojamos į Rusiją ar Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis ir stabdyti prekyba jomis.

Taip pat jis prideda, kad didžiausia sankcijų apėjimo problema išlieka „Urals“ naftos, kurios kaina kartais viršija nustatytą ribą ir tiesiogiai finansuoja Rusijos vykdomą agresiją.

„Vakarams reikia susėsti ir apsispręsti, ką eksportuoti galima, ką draudžiama. Jeigu yra kažkokios dvigubos paskirties prekės, kurios toliau juda per kaimynines NVS valstybes į Rusiją, reikia praplėsti dvigubos paskirties prekių sąrašą ir drausti jų eksportą į visą NVS regioną.

Tai būtų kraštutinė priemonė, bet jeigu Vakarai pripažįsta, kad yra problemų su sankcijų apeidinėjimu, reikia imtis priemonių“, – komentavo A. Izgorodinas.

„Geriausias pavyzdys yra Rusijos naftos „Urals“ kaina. Vakarai uždėjo 60 dolerių už barelį ribą, bet ji rugsėjo galia kainavo 83 dolerius už barelį. Tai tiesiogiai didina Rusijos biudžeto pajamas“, – pabrėžė jis.

Galiausiai ekonomistas priminė, kad ne visos prekės, kurios eksportuojamos per aplinkines šalis yra draudžiamos, tad griežtesnės energetikos sankcijų kontrolė yra svarbiau.

Lietuvos eksporto mastai į Vidurio Aziją 2023 m. augo

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, pirmąjį 2023 m. pusmetį lyginant su pirmuoju 2022 m. pusmečiu, lietuviškos kilmės eksportas į Kazachstaną augo 19,8 proc., į Uzbekistaną – 60,5 proc., į Kirgiziją – 145,1 proc. tačiau į Turkmėniją ir Tadžikistaną sumenko, atitinkamai 10,5 proc. ir 35,3 proc. Visgi, ministerijos duomenimis, bendras per minėtą laikotarpį eksporto prekių vertės sumos augimas yra gana nedidelis – 10,3 mln. eurų.

Tuo metu, anot ministerijos į Rusiją lietuviškos kilmės prekių eksportuota 55 proc. mažiau nei 2022 m. pirmąjį pusmetį.

Visgi, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. lyginant su 2020 m., monitorių ir projektorių eksportas į Kirgiziją iš Lietuvos išaugo 3684 proc., į Kazachstaną – 753 proc.

Bendras Lietuvos eksportas šiuo laikotarpiu siekė 20,1 mlrd. eurų, iš jų lietuviškos kilmės – 12 mlrd. eurų.

Ministerija taip pat anksčiau tikino turinti duomenų, jog nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios reikšmingai išaugo per Lietuvą eksportuojamų prekių – pavyzdžiui, optikos, elektronikos, inžinerijos gaminių – apimtys į valstybes, kurioms produkcija sausumos keliais vežama per Baltarusiją ir Rusiją.

Siekdama užkardyti sankcijų apėjimo schemas ir sumažinti Lietuvos visuomenės saugumui keliamas grėsmes, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu Vyriausybė liepos 3 d. pritarė dvejopos paskirties prekių sąrašo praplėtimui.

Lapkričio 15 d. šis prekių sąrašas buvo pakoreguotas dar labiau apribojant prekių iš Lietuvos į trečiąsias šalis eksportą, įskaitant reeksportą.