Ekonomistai: Lietuvos ūkio nuostolius šiemet švelnino pramonė

 Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį smuko nežymiai ir buvo panašus į praėjusių metų tą patį laikotarpį, mano BNS kalbinti ekonomistai.

Statistikos departamentui penktadienį skelbiant sausio-kovo pirmąjį BVP įvertį, naujienų agentūra BNS paprašė septynių ekonomistų pateikti savo BVP pokyčių prognozes. Didžioji dalis teigė, kad nuosmukis buvo mažesnis nei 1 proc., vienas ekspertas mano, jog BVP smuko net 3,6 proc., o dviejų ekspertų vertinimu, ekonomika šiemet galėjo ir augti.  

Praradimus sušvelnino apdirbamoji pramonė

Ekspertų vertinimu, itin svarbus vaidmuo antrojo karantino metu teko Lietuvos eksportuojančiam sektoriui – apdirbamajai pramonei, kuri kompensavo dalį praradimų karantino paveiktose veiklose ir lėmė geresnius BVP rezultatus.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad BVP šiemet sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu metu perai, smuko 0,8 proc. Anot jos, Lietuvos gamintojams pavyko pasinaudoti dėl logistikos trikdžių pasaulyje atsivėrusiomis galimybėmis, naujomis nišomis ar tiekimo grandinių trumpėjimu.

„Jei metų pradžioje pramonės rezultatus tempė pagrinde chemijos pramonė su reagentų gamybos proveržiu, tai ypač smagu stebėti, kad pastaraisiais mėnesiais įgauna pagreitį vis daugiau gamybos šakų.

Gamybos proveržį palaiko ir medienos bei baldų, transporto priemonių, mašinų ir įrangos, metalų pramonės šakų produkcijos spartus augimas.

Be to, antrasis karantinas buvo gerokai švelnesnis ir mažmeninės prekybos sektoriui“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, prognozuojantis 0,7 proc. BVP susitraukimą, pastebi, jog kovą pramonės ir mažmeninės prekybos rodikliai gerokai viršijo lūkesčius, todėl ankstesnė banko prognozė, kad BVP nuosmukis sieks 2,4 proc., jau yra pernelyg pesimistinė.

„Tikrai nustebino pirmojo ketvirčio mažmeninės prekybos apyvartos palyginamosiomis kainomis augimas 4,9 proc., kas rodo, kad nepaisant ribojimų, žmonių pajamų augimas pirmą ketvirtį sulėtėjo nedaug, o prekių paklausa nemažėjo gyventojams mažiau išleidžiant paslaugoms“, – BNS sakė T. Povilauskas. 

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, prognozavęs 0,5 proc. BVP mažėjimą, sako, kad dėl itin šaltos ir snieguotos žiemos pirmąjį ketvirtį buvo atlikta mažiau statybos darbų, tačiau tai tik laikinas stabtelėjimas. Anot jo, būsimos Europos Sąjungos fondų lėšos, didelė būsto paklausa žada gerus šiuos ir kitus metus statybų sektoriui.

„Artėja pesimistų kapituliacijos ir prognozių didinimo metas“, – sakė N. Mačiulis.

T. Povilauskas taip pat pastebi, jog pirmasis ketvirtis tebebuvo silpnas maitinimo, apgyvendinimo, kelionių, meno, renginių sektoriams, tačiau jų įtaka šalies BVP nėra didelė – pramonės augimas persvėrė šių sektorių nuostolius.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovė Kotryna Tamoševičienė BVP pokyčio neprognozavo, bet sako, kad nors epidemiologinė situacija šiuo metu yra gerokai sudėtingesnė nei prieš metus, vis dėlto tikėtinas mažesnis ūkio susitraukimas nei per pirmąją viruso bangą.

„Verslas yra geriau pasiruošęs ir prisitaikęs dirbti tokiame pasikeitusiame pasaulyje, matome spartų internetinės prekybos augimą, o darbovietės yra geriau pritaikytos nuotoliniam darbui arba saugiam darbui darbo vietoje. Gyventojai taip pat yra geriau prisitaikę, pirmasis netikėtumo šokas yra praėjęs ir žmonės mažiau riboja savo vartojimą dėl pandemijos“, – BNS sakė ji. 

Anot K. Tamoševičienės, mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad antrosios bangos poveikis vartojimui buvo mažesnis, o pradėjus laisvinti ribojimus stebimas spartus atšokimas. Ji teigia, jog 2020 metų pabaigoje sparčiai augęs chemijos pramonės, ypač reagentų, eksportas taip pat turėtų lemti geresnius pirmojo ketvirčio rezultatus.

Karantinas gali sulėtinti ekonomikos atsigavimą

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad BVP šiemet traukėsi 3,6 proc. Jo teigimu, nors nemaža dalis sektorių rodo didelį atsparumą krizei, tačiau tebesitęsiantys karantino ribojimai bei išaugęs atotrūkis tarp skirtingų sektorių gali sulėtinti bendrą ekonomikos atsigavimą

Jo teigimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė K formos recesiją, kuriai yra būdinga didėjanti atskirtis tarp skirtingų veiklų.

Pasak Ž. Maurico, pirmojo karantino metu didžioji dalis veiklų patyrė nuosmukį, po kurio greičiau ar lėčiau atsigavo. Tačiau dabar dalis sektorių visai nepatiria nuosmukio, o dalis patiria gerokai didesnį nei pirmojo karantino metu.

„Pavyzdžiui, pirmojo karantino metu gyventojų mobilumas buvo ženkliai sumažėjęs tiek maisto, tiek ir ne maisto prekėmis prekiaujančiose bei laisvalaikio įmonėse (apyvartos taip pat), tad abiejuose sektoriuose buvo stebima V raidės formos krizė. Tačiau antrojo karantino metu mobilumas maisto prekybos įmonėse išaugo, o ne maisto ir laisvalaikio įmonėse krito labiau nei pirmojo karantino metu“, – pastebi ekonomistas.

Jis sako, kad nekilnojamojo turto, pramonės ir transporto sektoriai antrojo karantino metu nukentėjo mažiau nei pirmojo, o viešojo maitinimo bei kiti laisvalaikio sektoriai – labiau nei pirmojo karantino metu. 

Tikisi augimo

Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad ekonomika šiemet augo 2 proc. Anot jo, prognozė yra itin optimistinė, nes ketvirčio pabaigoje šoktelėjo vartojimas ir stebimi itin geri rezultatai dėl biomedicinos sektoriaus eksporto, be to, kiti eksporto sektoriai taip pat išlaikė aukštą pavarą.

„Eksporto rinkos rodo raumenis, o jau pirmo ketvirčio metu pradėjo rastis viltis, kad ir vidaus vartojimui bus pajungta dirbtinio kvėpavimo aparatas skiepų pavidalu.

Taip pat praėjus metams nuo pandemijos pradžios daugelis verslų persiorientavo į elektroninę erdvę ir ne tik dalinai kompensavo prarastus pardavimus, bet ir pasiekė iki šiol nepasiekiamas rinkos nišas“, – teigė M. Dubnikovas. 

Tuo metu bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad BVP svyruos ties 0 arba augs 0,5 proc.  

„Ar verta šiuo rezultatu džiaugtis? Ir taip, ir ne. Mano nuomone, iš dalies Lietuvai tiesiog pasisekė: pirmą ketvirtį stebėtinai gerus rezultatus pademonstravo du didžiausi Lietuvos ekonomikos sektoriai,  bet nemaža dalimi grynai dėl techninių aspektų.“, – BNS sakė A. Izgorodinas. 

Jo teigimu, pirmąjį ketvirtį pandemija sugeneravo maždaug pusę gamybos prieaugio pramonėje, kur apimtys išaugo 14,3 proc., tačiau ekonomisto vertinimu, jei ne COVID-19, realus pramonės augimas siektų tik 6,5 procento. 

Ekonomikos pokyčių pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2020 metų ketvirčiu, didžioji dalis ekonomistų prognozuoti nesiėmė – jų vertinimu, ketvirtinius pokyčius veikia stipri sezoniškumo komponentė, todėl juos taikliai įvertinti yra sunku. 

 

Sidebar placeholder