Galingiausios pasaulyje vėjo jėgainės gali atsirasti ir Lietuvos parke Baltijos jūroje (1)

Europoje dar tik planuojama pristatyti 15 megavatų (MW) galios vėjo jėgainės prototipą, tačiau vystytojai mano, kad pirmame Lietuvos jūriniame vėjo parke galbūt iškils dar galingesnės jėgainės.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorė Urtė Daškevičiūtė sako, kad šiuo metu jūroje statomų jėgainių galingumas siekia 8-12 MW. Spėjama, kad per ateinantį dešimtmetį vėjo jėgainių galingumas gali išaugti iki 20 MW.

„Kad iki 2030 m. elektrinės bus didesnės negu 15 MW, visiškai realu. Bet tokios elektrinės gali ateiti į rinką ir anksčiau“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė U. Daškevičiūtė.

Ji prognozuoja, kad pirmame Lietuvos jūrų jėgainių parke, kurio statybos pradžia numatoma 2024 m., o pabaiga – 2028 m., taip pat gali būti statomos galingos 16 MW vėjo jėgainės.

„Elektrinių pagal užsakymą niekas negamina. Koks modelis tuo metu išeina, tokios elektrinės ir gaminamos. Jeigu bus gaminamos galingesnės, jos atsiras ir Lietuvoje“, – įsitikinusi U. Daškevičiūtė.

Lietuva jau pradėjo įgyvendinti parengiamuosius darbus, kad galėtų plėtoti jūrinio vėjo infrastruktūrą. Planuojama, kad 2028 m. pradės veikti pirmasis 700 MW vėjo parkas Baltijos jūroje.

Vyriausybė numačiusi, kad vėjo elektrinių parkas bus statomas beveik 30 km nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje šalia Šventosios.

Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje gali būti įrengta nuo 43 iki 87 vėjo elektrinių, kurių kiekvienos galia būtų 8-15 MW, o aukštis siektų 140-300 metrų.

Nespėja paskui gamintojus

Danijos vėjo jėgainių gamintoja „Vestas“ paskelbė, jog kitais metais pristatys 15 megavatų (MW) galios vėjo jėgainės prototipą. Tokio galingumo vėjo turbina galėtų tiekti elektros energiją maždaug 13 tūkst. namų.

Danų pagaminta jėgainė būtų didžiausia vėjo turbina pasaulyje, nors neilgai. Kinijos kompanija „MingYang“ neseniai paskelbė apie planus sukurti galingesnį 16 MW galios įrenginį.

Vos prieš ketverius metus didžiausia jūros turbinos galia buvo 8 MW.

Gamintojai prisipažįsta, kad vėjo jėgainių galingumas auga sparčiau nei patys norėtų. Mat prie galingesnių ir didesnių vėjo elektrinių turi prisitaikyti ir kitos pramonės šakos, o jos to daryti neskuba, nes dar neapsimoka.

Didesnėms vėjo jėgainėms ir ilgesniems sparnams reikia didesnių uostų ir montavimo įrangos, didesnių laivų turbinų komponentams iškelti į jūrą. Visa tai kainuoja, tad galingų turbinų prototipus pristatantys gamintojai džiaugtis neskuba.

Vis dėlto vėjo pramonės siekis peržengti ribas neslopsta – beveik nėra ženklų, kad gamintojų lenktynės pasiekti 20 MW ir didesnio galingumo ribą sulėtėtų. Šiuo metu vienas jūros vėjo jėgainių parkas gali elektra aprūpinti 1 mln. namų.

Auga ir sausumoje statomų vėjo jėgainių galia. Ispanijos vėjo jėgainių gamintoja „Siemens Gamesa“ iki šių metų pabaigos planuoja pastatyti 14 MW pajūrio turbinos prototipą sausumoje ir jo galią padidinti iki 15 MW.

Skaičiuojama, kad tik vienas 14 MW galios turbinos posūkis pagamintų tiek elektros energijos, kad jos užtektų „Tesla Model 3“ elektromobiliui nuvažiuoti 352 km.

Sutaupo investicijas

Vienas iš didesnės galios vėjo turbinų privalumų tas, kad joms įrengti reikia mažiau laiko ir sąnaudų: 14 MW galios turbinai užtenka vienos bazinės konstrukcijos ir kabelių rinkinio, o porai 7 MW elektrinių reikia dviejų bokštų ir kabelių rinkinių.

Vėjo pramonės organizacija „Wind Europe“ prognozuoja, kad bet kuriuo atveju vėjo turbinų galia toliau didės, o po 20 metų 15 MW turbinos bus vertinamos kaip vidutinės.

Naujausiuose Jungtinės Karalystės jūrų vėjo projektuose „Dogger Bank“ Šiaurės jūros viduryje numatyta naudoti 13 MW ir 14 MW turbinas.

Vis dėlto analitikai pažymi, kad egzistuoja tam tikros objektyvios vėjo turbinų galio augimo ribos. „Vestas“ 15 MW vėjo turbinos sparnas yra 115,5 m ilgio. Tai prilygsta 34 aukštų pastatui. Visa jėgainė yra 236 m aukščio. Palyginimui, aukščiausio Londono pastato „The Shard“ aukštis – 310 m.

Dėl didžiulių matmenų, šių įrenginių įdiegimas ir priežiūra gali tapti problematiška. Iki galo neištirtas ir galingų jėgainių galimas poveikis aplinkai.

Nors gamintojai pajėgs pastatyti galingesnius vėjo įrenginius už dabartinius milžinus, analitikai spėja, kad jų įrengimo, priežiūros ir eksploatavimo praktiškumas ir išlaidos gali pristabdyti nesustabdomą augimą.

Tikisi, kad prisitaikys

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorė mano, kad pagrindinis didelės galios vėjo elektrinių iššūkis yra jų aukštis, ilgi sparnai. „Bet Klaipėdos uostas šiuo požiūriu stipriai dirba ir, tikimės, pasirengs priimti ir galingesnes elektrines“, – U. Daškevičiūtė.

Manoma, kad vėjo jėgainės būtų jūra dalimis atgabenamos į Klaipėdos uostą, čia kraunamos, surenkamos ir vėliau toliau plukdomos į Baltijos jūrą, kur jau vietoje sumontuojamos. „Reikės ir galingų didelių laivų, ir uostą praplėsti“, – komentavo U. Daškevičiūtė.

Vyriausybė pernai nustatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai specialųjį įpareigojimą – uosto teritorijoje statyti, modernizuoti ir plėtoti vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybai, surinkimui ir sandėliavimui reikalingą infrastruktūrą.

Numatoma, kad vėjo parko Baltijos jūroje statybos ir operatoriaus aukcionas bus paskelbtas 2023 m., o statyba prasidės 2024 m.

Būsimu aukcionu konkursu domisi užsienio ir Lietuvos investuotojai. Apie planus investuoti į vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje skelbė valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su strategine partnere – Europos energetikos lyderių „Engie“ bei EDPR įkurta „Ocean Winds“.

Planų dalyvauti konkurse turi koncernas „Achemos grupė“, ketinantis statyti ir jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje, kur ji valdo krovos įmonę „Klasco“. Būsimu aukcionu domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“.

Skaičiuojama, kad daugiau negu 1 mlrd. eurų vertės projektas sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų, o biudžetas gautų beveik 9 mln. eurų su darbo mokesčiais susijusių pajamų.

Energetikos ministerija kartu su tinklo operatoriumi diskutuoja ir dėl galimybės statyti antrą jūrinio vėjo parką Baltijos jūroje. Tai leistų didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir sumažinti elektros importą.

Galingesnės ir sausumoje

Lietuvoje sausumos teritorijoje statomų vėjo jėgainių galingumas iki šiol svyravo nuo 250 kW iki 1,5 MW. Tačiau pastaruoju metu jų galingumas auga.

Pasak U. Daškevičiūtės, šiuo metu jau statomos ir 5 MW galios jėgainės, o netrukus atsiras ir 6 MW elektrinės.

„Bet kuriuo atveju, sausumoje bus statoma daugiau galingesnių elektrinių, bet nebūtinai jos bus aukštesnės. Dėl technologinių sprendimų jėgainės yra galingesnės, tačiau jų menčių aukščiausias taškas nesikeičia“, – sakė U. Daškevičiūtė.

Lietuvoje naujų vėjo parkų plėtrai neretai prieštarauja gyventojai ir aplinkosaugininkai, pasitelkiantys kraštovaizdžio taršos argumentą. „Tai požiūrio klausimas. Kažkam galbūt vėjo jėgainės yra negražios, man asmeniškai – gražios, – šypsojosi U. Daškevičiūtė. – Bet aukštingumą riboja ir kariuomenė, yra nustatyti aukščio ribojimai šalia oro uostų ir pasienyje.“

Skaičiuojama, kad sausumos vėjo parkai galėtų pagaminti apie 14 proc. Lietuvos elektros poreikio, o pirmasis 700 MW galios jūrinio vėjo parkas – dar apie 25 proc. Jeigu būtų statomas antras 700 MW jūrinis parakas, vien vėjo jėgainės iki 2030 m. generuotų 50 proc. elektros energijos suvartojimo.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pastatytų vėjo elektrinių galia sudaro 545 MW. Per artimiausius dvejus trejus metus privatūs investuotojai planuoja pastatyti dar apie 930 MW vėjo elektrinių. Iki 2030 m. sausumos vėjo jėgainių parkų galia gali siekti iki 2000 MW.

„Yra visai reali galimybė, kad iki 2030 m. Lietuva taps elektros energiją eksportuojančia šalimi“, – mano U. Daškevičiūtė.

Lietuva siekia, kad iki 2030 m. bent 50 proc. elektros Lietuvoje būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 m. – 100 proc.

Organizatorių nuotr.

Nu ka , eilini karta nustebinsim pasauly savo durnumu, liaudies sáskaita, pirmyn i Vasiukus...
Kontis, 2021-10-19 10:21
Sidebar placeholder