Į darbą Klaipėdos uoste traukia ne tik geras atlyginimas

Klaipėdos uoste šiuo metu veikiančiose įvairiose įmonėse dirba maždaug 6 tūkst. žmonių, tačiau skaičiuojant ir susijusias veiklas, šis skaičius išauga kone dešimt kartų.

Tad natūralu, kad Klaipėdos uostas laikomas vienu iš reikšmingiausių darbdavių ne tik mieste, bet ir visoje šalyje.

„Klaipėdos uoste veikiančios įmonės vykdo veiklą ir paslaugas teikia visoje Lietuvoje - juntamas multiplikacinis poveikis visai šaliai. Uosto veikla kuria darbo vietas įvairiose su uostu susijusiose srityse: logistikos, krovos kompanijų, muitinės, remonto, laivybos, apsaugos, informacinių technologijų, inžinerijos ir kituose sektoriuose. 

Tai tūkstančiai darbo vietų - užtikrintas žmonių užimtumas ir įsitraukimas į darbo rinką“, - sako Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė.

Uoste - ne tik krova

Lietuvos vartais į pasaulį laikomo Klaipėdos uosto sukuriama šalies bendrojo vidaus produkto dalis viršija 6 procentus. Ir ją generuoja ne tik laivų pakrovimas ir iškrovimas - ši veikla yra tik viena iš daugelio.

„Klaipėdos uoste veikia ne tik krovos bendrovės, čia veikia laivų gamykla, kuri yra vienas didžiausių darbdavių Klaipėdoje. Uoste yra tokių specialybių, kurioms reikia ne tik mokslo įstaigos paruošimo, bet ir tam tikros praktikos: kaip stividoriai, talmanai. 

Tai specialybės, kurios susijusios tik su uosto veikla. Aš jau nekalbu apie jūrinį sektorių, kur irgi yra didžiulė specifika ir kuris yra ne tik už uosto ribų, bet ir pačiame uoste“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

Jo teigimu, uosto įmonėse šiuo metu dirba apie šešis tūkstančius žmonių, tačiau skaičiuojant su visomis susijusiomis veiklomis uostas darbo suteikia dešimtims tūkstančių.

„Jeigu žvelgtume plačiau, į tas veiklas, kurios yra vienaip ar kitaip susijusios su uostu, kaip, pavyzdžiui, įvairios įmonės atlieka statybos, pagalbinius darbus, įrengia infrastruktūrą ir panašiai - tokių žmonių mes priskaičiuojame apie 58 tūkstančius. Čia viskas dūzgia kaip bičių avilyje“, - kalba A. Latakas.

Kai kurie verslai egzistuoja vien dėl to, kad yra uostas, pastebi Užimtumo tarnybos atstovė.

„Uoste veikiančių įmonių veikla tiesiogiai liečia ne tik jame dirbančius asmenis - daugybė paslaugų, tokių kaip maitinimas, apgyvendinimas, tiekimas ir kitos, egzistuoja tik todėl, kad yra uostas“, - teigia J. Petraitienė.

Technologijos žmonių vietos neužima

Siekdami išlaikyti konkurencingumą Klaipėdos uostas ir jame veikiančios įmonės diegia naujausias ir moderniausias technologijas, bet tai nereiškia, kad dėl jų žmonės tampa nereikalingi.

„Uoste, kaip ir kituose koncentruotos pramonės centruose, dirbančių žmonių skaičius, pažiūrėjus istoriškai, mažėja. Šie procesai vyksta dėl naujausių technologijų, daugelis dalykų daroma robotizuotai, procesai automatizuojami. Bet vis tiek darbuotojų poreikis uoste yra nuolat. Jų uoste niekada nebuvo per daug, vienokių ar kitokių specialistų nuolat trūksta“, - sako A. Latakas.

Remiantis Užimtumo tarnybos informacija apie registruotas laisvas darbo vietas, uoste veikiančios įmonės per pastaruosius metus ieškojo 55 profesijų specialistų.

„Stebime tendenciją, kad išlieka tradicinių specialistų poreikis - suvirintojų, šaltkalvių, vairuotojų, sandėlininkų, krovikų. Tačiau uoste didėja poreikis ir aukštesnės kvalifikacijos specialistams, gebantiems dirbti su sudėtinga įranga, naujomis technologijomis ir laikantis tarptautinių standartų - suvirinimo darbų inžinierių, suvirinimo technologų, kokybės inžinierių, apsaugos inžinierių“, - sako Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė J. Petraitienė.

Vertina ne tik atlyginimą

Beveik pusės Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų uoste pasiūlymuose nurodyti atlyginimai viršija 3 tūkst., o didžiausias siekia 5,8 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo tarnybos pateikta informacija.

Uosto direkcijos vadovas mano, kad ne tik atlyginimas, bet ir geros gyvenimo sąlygos į Klaipėdos uostą vilioja ne tik vietinius specialistus.

„Kalbant apie Uosto direkciją, stebime tendenciją, kad pastaraisiais metais pas mus atvažiuoja dirbti žmonės iš Vilniaus. Vadinasi, mūsų atlyginimai yra konkurencingi. Be to, uostamiestis siūlo ne tik atlyginimą, bet šiame beprotiškame bėgime galima atrasti ramybę: gyvenimo sąlygas be spūsčių gatvėse, jūrą kasdien, o šalia - Kuršių neriją“, - sako A. Latakas.

Darbuotojus rengia ir patys

Sprendžiant darbuotojų trūkumo iššūkį neužtenka tradicinės personalo paieškos bei procesų automatizavimo, todėl kuriamos partnerystės su mokslo įstaigomis, kurios ruošia reikalingus specialistus.

Didžiausiu darbdaviu ne tik Klaipėdos uoste, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione laikoma Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė (VLG), šiuo metu yra įdarbinusi daugiau nei 2 tūkst. žmonių ir mielai įdarbintų dar daugiau. Tačiau rasti jų - ne taip paprasta.

„Nuolat jaučiame aukštos kvalifikacijos specialistų - inžinierių, suvirintojų, korpusų surinkėjų, dažytojų, vamzdininkų - poreikį. Šiandien iš karto galėtume įdarbinti apie 200 įvairių specializacijų darbuotojų, bet viskas nėra taip paprasta. Rasti reikiamų specialistų Lietuvoje tampa vis sudėtingiau“, - sako VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Anot jo, siekiant išlaikyti konkurencingumą ir industrijos lyderio poziciją įmonėse kuriami ir diegiami pažangūs technologiniai sprendimai, procesų automatizavimas bei nuolatinis tobulinimas, bet to neužtenka. Dėl to grupė bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu, profesinio rengimo įstaigomis.

„Partnerystė neabejotinai duoda apčiuopiamų rezultatų, tačiau jūrinės Lietuvos ateitis priklausys nuo dar didesnio verslo, valdžios institucijų ir akademinės bendruomenės sutelktumo. Jei dar labiau mobilizuosime išteklius ir priimsime ryžtingus, į ateitį strategiškai orientuotus sprendimus, galime sukurti proveržį - bendrą sėkmės istoriją, kuri taps ne tik mūsų įmonių grupės, bet ir kiekvieno Klaipėdos uoste dirbančio žmogaus profesiniu pasiekimu, prisidėsiančiu prie regiono ir visos šalies ekonominės plėtros“, - teigia VLG generalinis direktorius A. Šileika.

Uosto vadovas A. Latakas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kurios įmonės ne tik bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, bet ir pačios steigia savo mokymo centrus.

„Nors Klaipėdos mokslo įstaigos ruošia specialistus, bet realiai šiandien jų tam tikrose srityse trūksta. Pažymėtina, kad ir pačios Klaipėdos uoste veikiančios įmonės steigia mokymo centrus, kuriuose rengia reikalingos kvalifikacijos darbuotojus“, - sako A. Latakas.

Užimtumo tarnybos atstovė sako, jog partnerystė su mokslo įstaigomis yra gera dėl to, kad užtikrina darbo vietas žmonėms.

„Toks bendradarbiavimas labai svarbus, nes sudaro sąlygas žmonėms įgyti profesiją ir išsilavinimą, kuris padeda sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje bei prisitaikyti prie darbdavių poreikių“, - teigia J. Petraitienė.

Klaipėdos uostas per pastaruosius metus pademonstravo atsparumą geopolitiniams procesams, sugebėjo per trumpą laiką diversifikuoti veiklas ir demonstruoja augimą. Vien per 8 šių metų mėnesių jame perkrauta kiek daugiau nei 25 mln. tonų įvairių krovinių - 13 proc. daugiau nei pernai.

^{užs. nr. 320837}