Žmonės nebeiškenčia kainų
Pasak Seimo narės Rasos BUDBERGYTĖS, Maisto tarybas Europos Sąjungoje pirmosios pradėjo steigti atskiros Ispanijos sritys.
Į tokią platformą susiburia vartotojai, gamintojai, mokslininkai, akademikai, politikai. Ir visos skirtingos interesų grupės aptaria kertinius dalykus, ieško kainų balanso, kompromiso.
„Pavyzdys, Lietuvoje dabar jau buvęs žemės ūkio ministras nesusišnekėdavo su pienininkais, augalininkystės sektoriaus darbuotojais, ir nieko nepadarė, kad sutrumpintų trumpąsias maisto tiekimo grandines, kurios pradėjo trūkinėti po visų krizių, - kalbėjo R.Budbergytė. - Jau ir Europos Parlamente sakoma, kad tokias tarybas reikia rekomenduoti kaip patariamuosius organus vyriausybėms."
Socialdemokratė pabrėžė, kad maisto infliacija palietė ne vieną Europos valstybę, bet kitos šalys imasi priemonių žvėriškoms maisto kainoms suvaldyti.
„O dar kitos šalys pasidavė, maždaug, ai, čia nieko galima nedaryti, nes rinka viską sureguliuos. Tai mūsų premjerės mėgstama dainelė, kad jokiu būdu negalima kištis į rinką, - kalbėjo R.Budbergytė. - Pasikeitusiame pasaulyje privalome kištis. Ispanija, Prancūzija ėmėsi priemonių.
Prancūzija nuo liepos įsivedė specialų sumažintų pakuočių, kurios anksčiau buvo didesnės, žymėjimą. Tam, kad vartotojai nebūtų klaidinami."
Reikia susikviesti stambiuosius
Seimo narė teigė, kad konservatoriai, anksčiau irgi buvę valdžioje, leido miestuose steigtis stambiesiems prekybos tinklams, kurie dabar gali diktuoti įvairias sąlygas tiekėjams. „Smulkių tiekėjų patekimas į stambų prekybos tinklą yra apsunkintas, yra įvairiausios išdėstymo lentynose taisyklės, kurios sukuria išskirtines sąlygas didesniems tiekėjams.
Manau, kad ir Vyriausybės, galų gale ir parlamentinės priežiūros mums trūksta. Kad galėtume pagrūmoti pirštu, kaip pagrūmojo Kanados premjeras po parlamentinio išsamaus tyrimo, kai buvo pateikta 13 rekomendacijų, kaip dorotis su prekybininkų piktnaudžiavimais.
Kanados premjeras pasakė, nesusitvarkote, prekybininkai, aš jums tiesiai sakau, mes pakelsime jums mokesčius. Kaip bankai, taip ir prekybos tinklai, kurie gauna šimtus milijonų pelno, turi mokėti didesnius mokesčius", - įsitikinusi Seimo narė.
Ji neabejoja, kad būtina susikviesti pokalbio stambiuosius prekybininkus, kalbėtis su ūkininkais, įgalinti Žemės ūkio ministeriją, kad Lietuvos ūkininkų laukuose, šiltnamiuose užauginti produktai patektų vartotojams.
„Reikia pasižiūrėti, kokios taisyklės, ar nėra piktnaudžiavimų, ar stambieji prekybos tinklai nebeleidžia tų smulkiųjų tiekėjų. Kokios sutartys, nuostatos, viskas yra konfidencialu, ne taip lengva išsiaiškinti, bet viskas įmanoma. Tereikia politinio noro ir ryžto", - dėstė pašnekovė.
Maistas - būtiniausia prekė, net ir sumažėjus perkamajai galiai, nevalgęs nebūsi, ir ne visi turi laiko ieškoti artimiausio turgaus ar ūkininko.
Taigi lieka eiti į artimiausią parduotuvę. R.Budbergytė pasakojo, jog kreipėsi į teisingumo ministrę su klausimu, kas ruošiamasi daryti, kad būtų apgintos vartotojų teisės. Pasak jos, gautas didžiulis atsakymas, kad kažkas daroma ES lygmeniu.
„Prieš 20 metų istojome į ES ir žiūrėjome į Briuselio burną, tai dabar nedaug atsiliekame, - teigė socialdemokratė. - Pražūtinga nieko nedaryti. Atėjusi naujoji valdžia turi veikti labai aktyviai, priverčiant priežiūros institucijas daryti tai, kas joms priklauso, o ne rašyti disertacijas darbo metu ir sakyti: oi, mes darome čia tokį tyrimėlį ir tas tyrimėlis trejus metus vyksta."
R.Budbergytė sako, kad, deja, vis dar esame tarp kelių Europos valstybių, kurios neturi PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams. O tokį žingsnį reikia padaryti, kad žmonėms kasdienybė bent kiek palengvėtų.
Nepaaiškina net ekonomistai
Seimo narys Eugenijus Sabutis, atsiliepdamas apie dideles maisto kainas, tikina, jeigu žmonių pajamos vytųsi arba viršytų kainų augimą, tada maisto kainų klausimas nebūtų toks skaudus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gauna mažas pensijas.
„Prieš metus ne vienas bankų ekonomistas pasakojo, kad maisto kainų didėjimą galima paaiškinti infliacija, tai buvo natūralu. Kai baigėsi kainų pikas energetikos srityje, jau patys ekonomistai nežino, kuo paaiškinti. Jų manymu, tai didžiųjų prekybos tinklų galimybė pasinaudoti ir laikyti kainas dideles. Nes nei perdirbėjai, nei tiekėjai tokių didelių antkainių neturi, kokius turi prekybininkai", - kalbėjo E.Sabutis.
„Žinoma, yra Konkurencijos taryba, bet čia trūksta žmogiškųjų išteklių. Visi mes puikiai žinome, kaip didieji prekybos tinklai elgiasi su tiekėjais, kokios su jais sutartys, kokios baudos būna, kur statomos prekės, kur nestatomos. Čia irgi yra Konkurencijos tarybos prievolė tą prižiūrėti. Jeigu ji turėtų didesnių pajėgumų, ji galėtų stipriau dirbti", - sakė E.Sabutis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą