Klaipėdos strateginis planas: kitas sėkmės dešimtmetis

(2)

Svarbiausi Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos iki 2030 m. aspektai. Jūrinė ekonomika, biotechnologijos ir pažangi pramonė, didelę pridėtinę vertę kurianti paslaugų ir kūrybinė ekonomika, ateities poreikius atliepianti inovatyvi švietimo sistema – tai svarbiausios Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos idėjos, kurias siekiama įgyvendinti iki šio dešimtmečio pabaigos.

Jūrinių inovacijų svarba

Nieko nuostabaus, kad su jūra susijusių ekonomikos sektorių plėtra yra viena svarbiausių Klaipėdos strategijos dalių.

Klaipėdos jūrų uoste dirbančios bendrovės 2020-aisiais, nepaisant koronaviruso įtakos viso pasaulio ekonomikai, pasiekė rekordinius krovos rezultatus – buvo perkrauta 47,8 mln. tonų krovinių, o Klaipėdos uostas buvo vienas iš nedaugelio prie Baltijos jūros, pagerinęs veiklos rezultatus, palyginti su metais prieš tai. Tiesa, uostas priėmė 4,8 proc. mažiau laivų nei prieš metus, tačiau tai susiję su COVID-19 sukeltu kelionių kruiziniais laivais nuosmukiu.

Tačiau Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje neapsiribojama tradicine uosto veikla – krovos ir logistikos paslaugomis – ir siekiama plėtoti didesnę pridėtinę vertę kuriančius verslus.

Tam sąlygas sukuria ir Klaipėdoje pastatytas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, tampantis platforma moksliniams tyrimams ir naujoms paslaugoms, taip pat strategiją įgyvendinančių partnerių (Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos LEZ, Klaipėdos pramonininkų asociacijos, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko) akcentas plėtoti žaliąsias ir skaitmenines technologijas. Į šiuos procesus įtraukiamos ir vietos įmonės.

Verslo ir mokslo organizacijoms siekiant plėtoti jūrinių inovacijų ekosistemą 2020 m. birželį įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris. Siekiama, kad jis taptų platforma aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti.

Klasterio steigėjais tapo Klaipėdos universitetas (KU), bendrovės Vakarų laivų gamykla, „Bega“, „Klaipėdos nafta“ ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) – apie šį branduolį buriami ir kiti partneriai. Su daugeliu Lietuvos verslo organizacijų, tarptautinių bendrovių padaliniais bendradarbiavimas užmegztas jau seniau – 2016 m. veiklą pradėjus Lietuvos suskystintųjų dujų klasteriui.

Organizatorių nuotr.
Klaipėda.© Organizatoriai

Pagrindiniai sektoriai, į kuriuos nukreipta Jūrinio klasterio veikla – tai alternatyvių degalų infrastruktūra ir technologijos (SGD, biodujos, vandenilis, amoniakas), uostas ir krova, laivų statyba ir remontas, jūrinė ir vėjo energetika.

Palaikydamas uostamiesčio siekį orientuotis į tvarų jūros išteklių panaudojimą, pažangiai pramonei aktualių kompetencijų stiprinimą, biotechnologijų ir švariųjų technologijų kūrimą bei kitus ambicingus tikslus, Lietuvos jūrinis klasteris prisideda ir prie ekonominės plėtros strategijos „Klaipėda 2030“ įgyvendinimo.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir eksperimentų aikštele tampanti Klaipėda leidžia kurti produktus, kurie ateityje bus gaminami ir naudojami ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuojami į užsienio šalis.

Vienas tokių projektų yra KU ir bendrovės „Western Baltic Engineering Center“ kuriamas savavaldis keleivinis keltas, kursuosiantis tarp Klaipėdos Naujosios perkėlos ir Smiltynės.

Bepiločiai orlaiviai ir savavaldžiai automobiliai galbūt sulaukia daugiau žiniasklaidos dėmesio, tačiau būtent jūrų transportas turi didžiausią robotizacijos potencialą, tiek autonomiškai pervežant keleivius nedideliu atstumu, tiek gabenant krovinius tarpžemyniniais maršrutais. Klaipėdoje sukurtas savavaldis keltas galėtų tapti paklausia preke, pavyzdžiui, Norvegijoje, kurioje yra daugiau nei šimtas vidinių keltų linijų.

Bus siekiama automatizuoti ir uosto konteinerių krovą. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą laimėjęs KU tirs uosto konteinerių krovos terminalo automatizavimo galimybes integruojant naujausias išmaniąsias technologijas ir krovimo mechaninius įrenginius.

Krovos darbų robotizacija leidžia greičiau ir efektyviau pakrauti laivus, sunaudojant mažiau energijos išteklių, taigi ir mažiau teršiant aplinką.

Tai yra vienas žingsnių kuriant žaliojo autonominio uosto prototipą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsipareigojo pateikti susistemintas įžvalgas apie pasaulinę išmaniųjų sistemų diegimo praktiką uostuose ir kurti naujas išmaniąsias krovos procesų valdymo technologijas.

Šis projektas suteiks teorinį pagrindą naujam žaliajam uostui Klaipėdoje.

Organizatorių nuotr.

Klaipėda.© Organizatoriai

Dėmesys gamtosaugai ir mėlynosioms biotechnologijoms

KU Jūros tyrimų instituto mokslininkai bendradarbiaudami su Europos kosmoso agentūra (EKA) įgyvendino projektą „Kosminių mokslinių misijų duomenimis grįsto Lietuvos paviršinių vandenų aplinkos kokybės vertinimo bei stebėsenos sistemos vystymas“, kuris EKA atstovų pripažintas kaip vienas sėkmingiausių.

Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti metodus, kuriuos panaudojant būtų galima kartografuoti įvairius vandens telkinių parametrus, pavyzdžiui, chlorofilo-a koncentraciją, vandens skaidrumą, augaliją, vandens temperatūrą, panaudojant palydovinius „Sentinel“ duomenis.

Šie duomenys turi didelę praktinę vertę, nes ekologinė būklė ir vandens kokybė, tarša ir vandens žydėjimo mastas gali būti stebimi visame vandens telkinyje vienu metu.

Kitas įdomus projektas – elektrinis miesto autobusas „Dancer“, kuris Klaipėdoje sukurtas nuo idėjos ir pradinių brėžinių iki jau dviejų modelių, kursuojančių miesto gatvėmis.

„Esu įsitikinęs, kad „Dancer“ garsins Klaipėdą visame pasaulyje. Tai absoliučiai klaipėdietiškas projektas, kuris čia sukurtas ir išbandomas realiomis sąlygomis“, – tvirtino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Elektrinis viešasis transportas yra vienas efektyviausių būdų sumažinti miestuose taršą, tad tokių transporto priemonių paklausa pasaulyje kasmet vis didės.

ES skatinant tvarios mėlynosios ekonomikos plėtrą, Klaipėda taip pat aktyviai žengia šia kryptimi, išnaudodama regiono pranašumus.

Pernai startavus tarptautinei mėlynųjų biotechnologijų akceleratoriaus programai, kurią apima projektas „Alliance+“, Klaipėdos regiono novatoriams atsiveria daugiau galimybių kurti naujus verslus, atrasti dar neišnaudotas nišas.

Stiprią mentorių komandą subūręs akceleratorius, kurio partneris yra KMTP, padeda inovatyvioms idėjoms iš viso Baltijos jūros šalių regiono tapti apčiuopiamais produktais ir paslaugomis. Startuoliams suteikiama ne tik ekspertinė, bet ir technologinė pagalba atveriant partnerių turimą laboratorijų infrastruktūrą, suteikiant prieigą prie modernios įrangos.

KMTP plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, Klaipėda jau imasi projektų mėlynųjų biotechnologijų srityje. „Mūsų novatoriai jau yra atlikę įdomių eksperimentų su mikrodumblių panaudojimo galimybėmis. KU praėjusią savaitę paskelbė apie idėją vandenis užteršusius naftos produktus išskaidyti ir neutralizuoti aplinkai draugiškais biologiniais mikroorganizmais.

Klaipėdoje gimęs išradimas jau rengiamas patentuoti ir kuriama preparato technologija, jam „sukomercinti“ skirta 100 tūkst. eurų. Visi šie ženklai liudija Vakarų Lietuvos regioną turint didelį potencialą“, – akcentavo A. Sutnikas.

Vienas žaliųjų inovacijų pavyzdžių – Klaipėdos LEZ veikianti PET gamintoja „NEO GROUP“ pradėjo gaminti PET granules, kurių gamyboje panaudojama 25 proc. perdirbtos žaliavos.

Organizatorių nuotr.
Klaipėda.© Organizatoriai

Svarbiausia – bendradarbiauti

Plėtoti startuolių ekosistemą, kai turintiems idėjų, bet kapitalo ir patirties stokojantiems jauniems verslams sukuriamos sąlygos dirbti – taip pat vienas Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos elementų. Uostamiestyje jau keletą metų veikia bendradarbystės erdvė „Lighthouse“, kurioje darbo vietas gali nuomotis ir pavieniai asmenys, ir nedidelės bendrovės. Taip pat pradedantiesiems verslininkams darbo vietas bei konsultacines paslaugas teikia „Verslios Lietuvos“ įkurtas „Spiečius“, o kūrybinių industrijų atstovams augti ir tobulėti padeda kūrybinių industrijų inkubatorius „Kultūros fabrikas“.

Be prieinamų sąlygų turėti fizinę darbo vietą, bendradarbystės erdvės suteikia ir gerokai daugiau galimybių – čia dalijamasi idėjomis, savarankiškai dirbantys asmenys gali susiburti į laikinas komandas konkrečioms užduotims įgyvendinti, pasidalyti klientų kontaktais.

Kitas žingsnis plėtojant šią startuolių infrastruktūrą yra skaitmeninių inovacijų centro „Baltic Tech Park“ projektas, kuriam jau pavyko pritraukti 5,5 mln. eurų investicijų. Tai bus platforma eksperimentams, prototipams kurti, mentorystės programoms.

Pradėjęs veikti šis centras turėtų ypač pasitarnauti jūrinės ekonomikos sektoriuje veikiančioms organizacijoms, išskirtinį dėmesį skirdamas startuoliams ir aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams. Manoma, kad šis projektas gali tapti pagrindu inicijuoti ir sukurti kompleksinį verslo ir inovacijų slėnį, kuris taptų skaitmenizacijos paslaugų teikimo lyderiu Baltijos jūros regione.

Šio projekto įgyvendinimas prisideda prie miesto strateginės krypties, kuri numato pažangios pramonės ekonomikos plėtrą pasitelkiant aukštos pridėtinės vertės technologijas.

Automatizacijos procesai yra ir KU mokslininkų dėmesio centre. Jie plėtoja projektą „Eksperimentas“, kuris finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Mokslininkai kartu su įmone „Technologiniai valdymo sprendimai“ kuria analogų neturinčią išmaniąją priemonę, kuri gebės realiuoju laiku analizuoti ir prognozuoti gamybos planavimo tvarkaraščių kritines situacijas ir siūlyti sprendimus.

Robotas leis įmonėms automatizuoti gamybos planavimą, didinti našumą ir turint tikslius tvarkaraščius optimaliai naudoti išteklius, išvengiant prastovų.

Dėmesys švietimui

Pirmaisiais narystės ES metais Lietuvos konkurencinis pranašumas pritraukiant užsienio investicijas buvo pigi darbo jėga, patogi geografinė padėtis ir stabili politinė bei ekonominė situacija, o šiuo metu svarbiausia sąlyga investuotojams pritraukti yra kvalifikuotų specialistų pasiūla.

Jau praeitis, kai Lietuvoje investuojantys vietos ar užsienio verslininkai, rinkdamiesi vietą naujiems projektams, pirmiausia nagrinėdavo mokesčių, biurokratijos, statybos leidimo, sklypų pasiūlos klausimus. Dabar svarbiausias klausimas, ar sukūrus naujų darbo vietų atsiras pakankamai kompetentingų specialistų.

Siekdama atliepti šiuos investuotojų poreikius, Klaipėdoje specialistų rengimo sistema kuriama jau nuo vidurinio išsilavinimo etapo, kad moksleiviai įgytų žinių ir ambicijų rinktis perspektyvias specialybes. Jau yra ir labai sėkmingai veikiančių projektų.

Baltijos gimnazija, bendradarbiaudama su Klaipėdos pramonininkų asociacija, KU ir verslo įmonėmis ugdo mokinių kompetencijas inžinerijoje. Tai jie vykdo per praktiką, kai universitetinėse inžinerijos klasėse besimokantys vaikai yra specialistų supažindinami su inžinerijos pradmenimis. „Be šiuolaikiškos ir visas pakopas apimančios švietimo sistemos kalbėti apie ekonomikos proveržį būtų labai sunku“, – tvirtino miesto meras V. Grubliauskas.

Organizatorių nuotr.

Klaipėda.© Organizatoriai

Daug dėmesio skiriama ir dabartines kompetencijas perteikiančiam bendrajam ugdymui. 2020 m. Klaipėdos licėjuje startavo tarptautinio bakalaureato programa. Šią programą turinčių gimnazijų skaičius Lietuvoje neviršija dešimties, o pagrindinis jos tikslas yra geriau paruošti mokinius egzaminų sesijai, darbo rinkai ir studijoms. Visos disciplinos, išskyrus lietuvių kalbą, yra dėstomos angliškai. Pagal šią programą gali mokytis III ir IV gimnazijos klasių moksleiviai.

Naudodamiesi šia programa nuo 2018 m. gali mokytis ir Klaipėdos tarptautinės mokyklos „Universa Via“ mokiniai. Šioje mokykloje vykdoma tarptautinio bakalaureato programa unikali tuo, kad vaikai mokosi dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Tokią programą turinti pradinė mokykla yra vienintelė visoje Vakarų Lietuvoje.

Išbandyti savo žinias praktikoje planuojama mokiniams leisti ir naujame jūriniame STEAM centre, kuris bus įkurtas bendradarbiaujant miesto savivaldybei ir KU. Šiame centre numatytos keturios mokiniams prieinamos laboratorijos: biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir informacinių technologijų bei specializuota jūros mokslų ir technologijų.

Jūriniame STEAM centre planuojamos veiklos papildys jau seniau KU inicijuotas ir į mokinių kompetencijų kėlimą orientuotas iniciatyvas: „Išmani jūra“, „Erdvėlaivis Žemė“, „Iškeisk pamoką į paskaitą“ ir jau minėtas Baltijos gimnazijoje veikiančias universitetines inžinerinio ugdymo klases.

Augantis inžinerijos ir informacinių technologijų specialistų poreikis lemia tai, kad šių sričių studentams bus rodomas kiek didesnis dėmesys. Siekdama kelti šių studijų krypčių patrauklumą, Klaipėdos miesto savivaldybė inžinerijos, technologijų ar informatikos pakraipos studijas Klaipėdos aukštosiose mokyklose pasirinkusiems pirmakursiams sukūrė galimybę gauti stipendiją. 33 studentai kas mėnesį gauna po 100 eurų siekiančią paramą, stipendija bus skiriama ir šiais metais.

Finansinę pagalbą studentai gali gauti ir už miestui aktualius ir pritaikomus inžinerinius darbus ir technologinius sprendimus. Šio tipo stipendija gali siekti 578 eurus.

Sparčiai keičiantis investuotojų poreikiams ir specialistams keliamiems reikalavimams, labai svarbu nuolat peržiūrėti ir atnaujinti studijų programas aukštosiose mokyklose. „Investuok Lietuvoje“ kartu su „Klaipėda ID“ ir verslo atstovais kasmet organizuoja tikslinių studijų krypčių peržiūrą.

Siekiama pagerinti aukštųjų mokyklų programas ir pakelti studijų kokybę. Projekto „Investors’ Spotlight“ metu akademikai su verslo atstovais įvertinę studijų kokybę pateikia rekomendacijų.

Tai daroma siekiant studentus aukštosiose mokyklose tikslingai ruošti darbo rinkai. Į rekomendacijų formavimo darbo grupes įsitraukia atstovai iš daugiau nei 50 skirtingų užsienio bei Lietuvos įmonių. 2020 m. „Investors’ Spotlight“ kokybės ženklu buvo apdovanotos trys Klaipėdos universiteto studijų programos, o 2021-ųjų pradžioje – ir Klaipėdos valstybinės kolegijos Finansų studijų programa. „Investor’s Spotlight“ ženkliukas yra svarbus kokybės pripažinimas.

Bet dar svarbiau, kad studijų programų peržiūros metu užsimezga dalykiškas ir labai glaudus bendradarbiavimas tarp aukštojo mokslo institucijų ir verslo. Šis bendradarbiavimas, tobulinant studijų procesus ir programas, tęsiasi ne vienus metus ir po programų peržiūros.

Ženkliukas – svarbu, tačiau daug svarbiau – aukštųjų mokyklų noras ir atvirumas bendradarbiauti su verslu“, – kalbėjo Alina Šoparė, „Klaipėda ID“ švietimo projektų vadovė.

Organizatorių nuotr.

Klaipėda.© Organizatoriai

Tikslas – 190 tūkst. gyventojų

Klaipėda yra antras jauniausias šalies miestas, bet ir čia susiduriama su demografinėmis problemomis – gyventojai sensta, vietos jaunimas dažnai renkasi studijas Vilniuje, Kaune arba užsienyje.

Šią tendenciją pavyko pakreipti į teigiamą pusę ir gyventojų skaičius uostamiestyje ima augti – sausio mėnesio duomenimis, čia gyvena 149 tūkst. žmonių. „Klaipėda 2030“ strategijoje numatytas itin ambicingas tikslas – gyventojų skaičių padidinti iki 190 tūkst.

Viena svarbiausių demografinių problemų sprendimo krypčių yra pritraukti talentų ir kvalifikuotų darbuotojų. Ekspertai pabrėžia, kad investicijos eina paskui talentus, o ne talentai paskui investicijas, miestai dabar konkuruoja ne mokesčių lengvatomis, o talentų ir specialistų pasiūla.

„Esame atsakingi už investicijų į Klaipėdą pritraukimą, todėl ypatingą dėmesį skiriame ir skirsime talentams ugdyti, išsaugoti ir pritraukti“, – kalbėjo agentūros „Klaipėda ID“ direktorė Eglė Songailienė.

Sprendimų Klaipėdai pasiūlė ir COVID-19 pandemija, kuri dar labiau išryškino kintančias darbo santykių tendencijas, vis labiau įsigalint nuotoliniam darbui, kuris liks populiarus ir pasibaigus pandemijai.

Tad Klaipėda kvies specialistus, kurie dirbtų iš pajūrio kituose miestuose ar net kitose valstybėse esantiems darbdaviams, ir Lietuvos uostamiestį skelbia nuotolinio darbo sostine.

Išbandyti darbą ir gyvenimą Klaipėdoje siūlo „Workation Klaipėda“ programa, kuri kviečia padirbėti viename bendradarbystės centrų, kartu pailsėti ir „pasimatuoti“ Klaipėdą.

„Klaipėda ID“ ir Klaipėdos pramonininkų asociacija taip pat ypatingą dėmesį skiria perkvalifikavimo programoms, kurių tikslas – paruošti netgi daugiau specialistų, kurių šiuo metu reikia. „Fokusuotis tik į esamus investuotojus ir jų plėtrą nėra logiška, mūsų ambicijos turi būti gerokai didesnės.

Svarbu pritraukti specialistų, kurie gyventų Klaipėdoje, įsilietų į profesinę bendruomenę, o vėliau galbūt prisijungtų ir prie naujų investuotojų komandų ar kurtų savo verslus“, – teigė agentūros vadovė.

Dar viena Klaipėdos ambicija – padidinti studentų skaičių, ir ne keliais procentais, bet kelis kartus. Klaipėdoje šiuo metu veikia Klaipėdos ir LCC tarptautiniai universitetai, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetai, keturios kolegijos, profesinės mokyklos.

„Esame puikus universitetinis miestas prie jūros ir turime tai išnaudoti. Labai svarbu pritraukti studentų, tačiau ne mažiau reikšminga užduotis ir juos išlaikyti. Daugelis jau antrame kurse, galbūt nesąmoningai, priima sprendimą, ar baigę studijas liks šiame mieste.

Todėl mums labai svarbu integruoti studentus užsieniečius, padėti jiems rasti praktikos, o vėliau ir darbo vietas“, – kalbėjo E. Songailienė.

Tad vienas numatomų projektų yra sukurti studentų ir kitų užsieniečių integracijos centrą Klaipėdoje, kuriame vieno langelio principu jie gautų konsultacijas ne lietuvių kalba apie švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas, būtinas greitai ir saugiai įsikurti naujame mieste.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder