Klaipėdos uoste ukrainietiški grūdai nebyra

Nors gegužę „Lietuvos geležinkeliai“ skelbė, kad per Lenkiją į Klaipėdos uostą galima atvežti apie 1 milijoną tonų Ukrainos žemės ūkio produkcijos per metus, pirmieji bandymai parodė, kad be papildomų investicijų teoriškai galima vežti perpus mažiau, o praktiškai atgabenti kiekiai dar kuklesni.

Prabėgo beveik du mėnesiai nuo balandžio 27 dienos, kai į Ukrainą išvyko „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ bandomasis sąstatas.

Jis kelionėje užtruko beveik mėnesį ir pervežė apie 1 400 tonų krovinių.

Nuo tada per mėnesį Klaipėdos uostą pasiekė dar 6 tokie sąstatai.

Oficialios statistikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar nepateikia, tačiau iš atskirų krovos kompanijų surinkti duomenys rodo, kad Ukrainos krovinių srautai yra simboliniai.

Pasak UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ atstovo Gedimino Gudavičiaus, iš Ukrainos į įmonės krovos terminalus atvyko 6 sąstatai su kukurūzais, vienas sąstatas su aliejumi.

„Taip pat žemės ūkio produktai iš Ukrainos, daugiausia aliejus, vežami ir autotransportu“, - sako G. Gudavičius.

Anot jo, artimiausiu metu laukiama ir ukrainietiškų kviečių partijos.

Per mėnesį pervežta apie 11 tūkstančių tonų ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos. Vežant tokiais tempais per metus susidarytų apie 130 000 tonų.

Palyginti su Ukrainos poreikiais, tai praktiškai nereikšmingas skaičius. Ukrainoje yra neišvežta dar apie 18 milijonų tonų parėjusių metų grūdų derliaus, be to, laukiama apie 50 milijonų tonų naujojo derliaus grūdų.

Sudėtinga logistika

„Esant dabartinėms sąlygoms ir nesiėmus papildomų veiksmų šalinti apribojimus, susijusius visų pirma su geležinkelio infrastruktūra Lenkijoje, per parą iš Ukrainos į Klaipėdos uostą galima pervežti po vieną traukinio sąstatą su žemės ūkio produkcija“, - sako AB „Lietuvos geležinkeliai“ ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.

Anot jos, skaičiuojant metinį kiekį, tai siektų apie 0,5 mln. tonų.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) komercijos vadovas Tomas Mačiulskis sako, kad grūdus vežant konteikeriais „Klasco“ per metus galėtų perkrauti 200-250 tūkstančių tonų.

Anot jo, „Klasco“, kuri savo grūdams sandėliuoti skirtas talpyklas yra išnuomojusi grūdais prekiaujančioms įmonėms, šiuo metu ukrainietiškų grūdų visai nekrauna.

„Ekonomiškai naudingiausias kelias būtų pervežimas geležinkeliu per Baltarusiją. Tačiau dėl geopolitinės situacijas šiandien tai sunkiai tikėtinas maršrutas. Todėl realiausias lieka Lenkijos variantas“, - sako T. Mačiulskis.

Reikia investicijų

„Norint padidinti pervežamą kiekį per Lenkiją, reikėtų nemažai sprendimų ir veiksmų. Pirmiausia terminalų Lenkijoje infrastruktūros plėtra“, - sako L. Gabrilavičiūtė.

Anot jos, reikia, kad būtų pagreitintas traukinių perkrovimas; greitesnės muitinės ir fito / veto procedūros prie Lenkijos ir Ukrainos sienos.

Išsprendus šias problemas, reikėtų papildomo konteinerių ir jiems skirtų platformų kiekio.

„Tai padėtų padidinti pajėgumą iki 3-4 sąstatų per parą, arba 1,5-2 mln. tonų per metus“, - sako „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.

Norint toliau didinti kiekius, reikėtų papildomų investicijų Lenkijos geležinkelio infrastruktūroje bei Lenkijos ir Ukrainos terminaluose.

Tačiau Lietuvos pusė nesvarsto, kiek tai kainuotų ir kas į tai turėtų investuoti.

Negana to, Lietuvos politikai nuėjo dar toliau ir jau svarsto, kad per Lenkiją būtų galima nutiesti 300 kilometrų ilgio plačios vėžės geležinkelį. Taip maršrute tarp Ukrainos ir Lietuvos būtų galima išvengti dviejų perkrovimų.

Tačiau praktiškai toks projektas galėtų būti prilyginamas europinės geležinkelio vėžės nutiesimui nuo Kauno iki Klaipėdos uosto.

Sunkiai tikėtina, kad net aukščiausiose ES valdžios institucijose būtų priimami tokie milijardinės vertės sprendimai dabartinėje neprognozuojamoje situacijoje.

Grūdus veža

Patys ukrainiečiai laikosi tvirtos pozicijos, kad tarptautinė bendruomenė padarytų spaudimą Rusijai ir ši atblokuotų Ukrainos uostus Juodojoje jūroje. Tai sudarytų galimybę eksportuoti grūdus ir kitą produkciją. Tačiau kol tai nepadaryta, Ukraina aktyviai ieško kitų kelių.

Jau paskelbta, kad didinamos grūdų eksporto apimtys į Rumuniją Dunojaus upe, taip pat tiesiama logistinė grandinė į Bulgariją ir net Italijos Triesto uostą. Tranzitinius pervežimus vykdo Austrijos pervežimų geležinkeliais įmonė.

Vien per gegužę ukrainiečiams jau pavyko eksportuoti per 1 milijoną tonų grūdų. Ukrainos logistikos sektoriaus atstovai skaičiuoja, kad dar šiemet yra galimybė alternatyviais pervežimų maršrutais padidinti grūdų eksportą iki 3 milijonų tonų per mėnesį. Tačiau ir tai nėra pakankamai, nes poreikis siekia 5 milijonus tonų.

Kiek prie šito proceso prisidės Lietuva? Akivaizdu, kad mūsų šalies situacija šiandien yra daugiau siekis pademonstruoti palaikymą, nei reali pagalba.

Ukrainos grūdų kontekste apnuoginamos Klaipėdos uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ problemos. Pritaikius sankcijas Baltarusijos kroviniams ir prasidėjus karui, „Lietuvos geležinkeliai“ neteko didelės krovinių dalies ir paskelbė, kad gali atleisti 2 000 darbuotojų.

Be darbo liko ir didžiausia pagal krovos apimtis Klaipėdos uosto krovos kompanija UAB Birių krovinių terminalas (BKT). Neoficialiai buvo kalbama, kad dar iki karo Ukrainoje pradžios BKT rengėsi perorientuoti savo veiklą - vietoj birių trąšų krauti grūdus, taip pat ir ukrainietiškus. BKT turimi pajėgumai leidžia krauti apie 10 milijonų tonų birių krovinių.

Tačiau dabar įmonė sustabdė savo veiklą ir atleidžia beveik visus savo darbuotojus. Pusę savo darbuotojų atleido ir BKT grupei priklausantis „Gargždų geležinkelis“.

Padėdami Ukrainai, kartu galėtume spręsti ir savo įmonių problemas. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad logistikos grandinėje tarp Ukrainos ir Klaipėdos uosto nuo Lietuvos sprendimų ir veiksmų mažai kas priklauso, o įvairių kalbų šia tema žymiai daugiau nei realių darbų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder