Kompensacijos už paimamą butą naujiems namams - per mažai

Miesto Taryba dar 2020-ųjų vasarą priėmė sprendimą, kuriuo greta geležinkelio esantys gyvenamieji namai Nemuno gatvėje 113 ir 133 kartu žeme bei kitu turtu paimami visuomenės poreikiui - gatvės rekonstrukcijai.

© PRETENZIJOS. Dalis gyventojų nesutinka su pasiūlytų kompensacijų dydžiu. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Iškeldinamiems gyventojams už jų nuosavybę buvo pasiūlytos kompensacijas, kurios išmokėtos 2023-iaisiais pagal to meto kainas. Dalis žmonių su tuo sutiko, bet grupelė jų, kuriems už būstą išmokėta nuo 24,8 tūkst. iki 75,2 tūkst. eurų kompensacijos, vis dar teisiasi su Savivaldybe.

Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo šešių klaipėdiečių atskirąjį skundą, kuriuo jie siekė naikinti žemesnės instancijos teismo nutartį, leidžiančią Savivaldybei valstybės vardu įregistruoti už atlyginimą paimamą gyventojų turtą.

Klaipėdos apygardos teismas pernai spalį tokį Savivaldybės prašymą tenkino.

Tačiau besibylinėjantys žmonės mano, jog atlyginimas yra neteisingas, nes jis nustatytas pernelyg formaliai taikant Žemės įstatymo nuostatas ir neįvertinus reikšmingų pokyčių, tarp jų - ir butų kainų pasikeitimo.

„Savivaldybei išmokėjus kompensacijas pagal 2023 metų gegužę parengtus turto vertinimus, gyventojai negalės įsigyti lygiaverčio nekilnojamojo turto. Tokiu būdu bus pažeistas nuosavybės neliečiamumo, teisingo atlyginimo principai bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) suformuota praktika“, - skelbia gyventojų argumentus Apeliacinis teismas, netenkinęs klaipėdiečių skundo.

Gyventojai teigia, jog kompensacijos dydis turi būti nustatomas pagal buto vertę jo paėmimo dieną.

Taip pat remiamasi konkrečiu vienos gyventojos pavyzdžiu: „Turtas įvertintas 50 tūkst. eurų, pervedus šią sumą atsakovei, ji dėl pakilusių butų rinkos kainų neturi galimybių įsigyti lygiavertį nekilnojamąjį turtą, nes 2023 metų turto rinkos kainos neatitinka šių dienų realijų.“

Lietuvos turto vertintojų asociacija sausį skelbė, kad per metus - nuo 2023 metų gruodžio iki 2024-ųjų pabaigos - butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose, o Klaipėdoje būsto kainos vidutiniškai padidėjo 4,8 procento.

Gyventojų skunde taip pat teigiama, jog EŽTT reikalauja kompensacijos dydį nustatyti pagal turto praradimo dieną.

Jame taip pat abejojama, ar būtina namus ir kitą turtą visuomenės poreikiui paimti kaip įmanoma greičiau, nes Nemuno gatvės rekonstrukcija dar net nekvepia, be to, greta esančiu geležinkeliu dėl tarptautinių sankcijų nustojo važinėti traukiniai, į Birių krovinių terminalą gabenantys Baltarusijos trąšų gamintojo „Belaruskalij“ produkciją.

„Pirmosios instancijos teismas tik formaliai (...) įvertino, kad yra pagrįsta paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo visuomenės poreikiams svarba“, - teigiama gyventojų skunde, kurį cituoja sausio 30-ąją paskelbta Apeliacinio teismo nutartis, kuri įsigaliojo iš karto, bet dar gali būti skundžiama.

Prieš puspenktų metų Klaipėdos taryba namus, žemę ir kitą turtą Nemuno gatvėje iš gyventojų nutarė paimti siekiant ją rekonstruoti ir taip tolygiau paskirstyti sunkiojo transporto srautus išvažiavimuose iš uosto, sumažinti juos miesto gatvėse bei užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą. Teismo vertinimu, šie tikslai patvirtina turto paėmimą visuomenės poreikiams ir neatidėliotiną jo panaudojimą.

Nemuno gatvės 113-ojo ir 133-iojo namų gyventojai vietos valdžiai priekaištauja ilgiau nei dešimt metų, mat anksčiau jie kęsdavo traukinių keliamą triukšmą ir vibraciją, šią problemą spręsdama Klaipėdos savivaldybė 2018 metais nutarė išpirkti žmonių turtą.

Bylos duomenimis, tam numatyta 420,8 tūkst. eurų, besibylinėjantiems gyventojams išmokama suma siekia beveik 360 tūkst. eurų.