Laisvės frakcija siūlo palikti 30 proc. menamų sąnaudų lygį dirbantiems individualiai

Ministrė: GPM tarifas dirbantiems individualiai per 3 metus pasiektų 20 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimas per 3 metus turėtų suartėti. Pasak jos, 2026 m. viršutinė gyventojų pajamų mokesčio tarifo riba turėtų pasiekti 20 proc., be to, keistų įmokos „Sodrai“.

„Pirmaisiais metais GPM tarifas būtų nekeičiamas. Siūloma tik neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atimti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. Tai dabar yra ir darbo santykiuose. Taip pat 2024 m. siūloma sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc. Nuo PVM mokėtojo ribos atsisakoma prezumpcinių sąnaudų.

2025 m. siūloma GPM tarifo viršutinę ribą padidinti nuo 15 proc. iki 17 proc. Tuo metu apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradėtų mažėti nuo 20 tūkst. iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.

Tačiau tą viršutinę tarifo ribą (dėl taikomo mokestinio kredito) mokėtų tik tie žmonės, kurie viršija viršutinę mokestinio kredito ribą. Pilna apimti GPM tarifas taikomas tik pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus. Tie žmonės, kurie uždirba daugiau nei 3 tūkst. eurų per mėnesį – tik tokie moka pilną tarifą individualioje veikloje.

2026 m. siūloma GPM tarifo viršutinę ribą padidinti nuo 17 proc. iki 20 proc. Taip pat apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas būtų mažinama nuo 15 tūkst. iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų“, – antradienį Finansų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Prieš tai ji dar paaiškino, kad kalbant apie gyventojų pajamų apmokestinimą, tikslas yra nuosekliai artinti neapmokestinamąjį pajamų dydį prie minimalios mėnesinės algos.

„Palaipsniai sprendimai būtų daromi kartu su atitinkamų metų valstybės biudžetais. Dėl techninių priežasčių sprendimai dėl NPD turi būti daromi kartu su valstybės biudžetu. NPD formulėje yra MMA, kuri nustatoma kartu su biudžetu, – kalbėjo G. Skaistė. – Mokesčiai nedidėtų viduriniajai klasei, o su NPD didinimu uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio mokestinė našta toliau nuosekliai mažėtų.“

Tuo metu kalbant apie individualią veiklą, G. Skaistė pastebėjo, kad anksčiau buvo daug ekspertų pamąstymų kad čia daug taip vadinamojo „gyvulių ūkio“, kur aukštas pajamas gaunantys asmenys moka santykinai daug mažesnius mokesčius nei darbo santykiuose.

„Siūlome aukštesnių pajamų diapazone daryti tam tikrus sprendimus. Buvo atlikta EBPO studija, kur pateiktos konkrečios rekomendacijos, kaip šią sritį reikėtų sureguliuoti. Atsižvelgiant į jas, siūlomi tam tikri sprendimai, tačiau 75 proc. individualia veikla besiverčiančių asmenų situacija iš esmės nesikeistų. Tai reiškia, kad žmonės, kurie gaunantiems mažesnes pajamas reguliavimas nesikeistų. GPM ir mokesčio kredito pokyčiai nepaliestų iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.

Dėl verslo liudijimų apmokestinimo pokyčių 84 proc. verslo liudijimų turėtojų situacija nesikeistų. Dauguma tų žmonių, kaip vykdė tą veiklą, taip ir galėtų vykdyti. Pokyčiai paleistų tik aukštesnes pajamas gaunančius asmenis“, – teigė finansų ministrė.

„Sodros“ įmokų pokyčiai

G. Skaistė sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo suvienodinti apmokestinamąsias bazes.

„T. y. pajamų apimtis, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Šiuo metu skirtingose veiklose apmokestinamoji bazė yra taikoma skirtinga bazė (nuo 50 proc. iki 100 proc.). Siūloma visoms veikloms suvienodinti ir skaičiuoti įmokas nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Dėl didesnių įmokų yra ir didesnės socialinės garantijos. Tai prisideda prie pensijos taškų skaičiavimo „Sodroje“.

Dar yra įtraukimas į nedarbo draudimo sistemą. Jų įmokos dydis – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, bet tokiu atveju, kuomet netenkama pajamų, būtų mokama nedarbo draudimo išmoka.

Siūloma suvienodinti „Sodros“ lubas. Šiuo metu individualią veiklą vykdantys asmenys nustoja mokėti įmokas, kai jų pajamos viršija 43 VDU, kai darbo santykiuose ši riba yra aukštesnė – 60 VDU. Siūloma šias ribas suvienodinti“, – sakė ji.

ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.

Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.

Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.

Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau. Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder