Plastikas, kuris turi antrą gyvenimą: kaip Klaipėdoje veikianti „RETAL Baltic Films“ kuria tvarios pakuotės ateitį

„RETAL Baltic Films“ veikia Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje jau daugiau kaip du dešimtmečius ir šiandien yra viena moderniausių plastiko pakuočių gamyklų Baltijos šalyse. Čia dirba apie 200 skirtingų sričių specialistų - nuo gamybos operatorių iki inžinierių, kokybės specialistų ir tyrėjų, o pagaminti produktai eksportuojami į daugiau nei 30 pasaulio šalių.

Įmonė priklauso tarptautinei RETAL įmonių grupei, kurios gamyklos veikia 10 šalių (EU ir JAV). Klaipėdoje esantis padalinys - vienas aktyviausiai į inovacijas investuojančių RETAL grupės gamybos vienetų, kuriame vystomi naujos kartos pakuočių sprendimai gaiviųjų gėrimų kamšteliams bei plėvelėms, skirtoms tiek kietoms, tiek lanksčioms pakuotėms formuoti.

„Plastikas tampa problema tik tada, kai su juo nesitvarkoma atsakingai. Mūsų tikslas - keisti šį požiūrį per tvaresnį dizainą, naujas medžiagas ir naudojamas gamybos bei perdirbimo technologijas“, - sako įmonės generalinė direktorė Viktorija Grižienė.

Plastikas - ne priešas, o iššūkis

Šiandien plastikas dažnai vertinamas prieštaringai. Tačiau, kaip pabrėžia „RETAL Baltic Films“ komanda, problema nėra pats plastikas, o netinkamas jo naudojimas ir tvarkymas. Dauguma plastikų, o ypač PET (polietileno tereftalatas), turi daug privalumų: jis lengvas, skaidrus, tvirtas, higieniškas ir gali būti perdirbamas daugybę kartų.

Pagrindinis uždavinys - sukurti tokią pakuotę, kuri galėtų vėl tapti žaliava naujam gaminiui. Tam kuriamos vienalytės monostruktūros, atsisakoma perteklinių komponentų, sluoksnių, dažų, tobulinamos perdirbimo technologijos.

Naujos tendencijos: pririšti kamšteliai - smulki, bet svarbi detalė

Vienas iš naujausių Europos Sąjungos pokyčių, kurį jau pastebėjo vartotojai - pririšti plastikiniai kamšteliai. Nuo 2024 m. visos gėrimų pakuotės turi būti su „tethered caps“, t. y. kamšteliais, kurie lieka pritvirtinti prie butelio kaklelio.

Nors vartotojai dar tik pratinasi prie naujų kamštelių, jų tikslas aiškus - užtikrinti, kad butelis ir kamštelis keliautų į tą patį atliekų surinkimo srautą.

„Tvarumas kartais prasideda nuo mažų detalių. Pririštas kamštelis - paprastas sprendimas, bet jo poveikis aplinkai yra realus“, - sako įmonės inovacijų specialistai.

Plastikiniai PET indeliai, kurių reikšmės nepastebime

Dar viena svarbi, bet mažiau žinoma plastikinių pakuočių rūšis - termoformuoti plastikiniai indeliai. Juose dažnai perkame pjaustytą sūrį, šviežią ir apdorotą mėsą, vaisius ar desertus. Šios pakuotės dažnu atveju pagaminamos iš PET, yra saugios maistui, lengvos ir gali būti pagamintos iš perdirbto PET (RPET).

Iki šiol daug tokių pakuočių po vartojimo nepatekdavo į perdirbimą, nes jas buvo sunkiau atskirti nuo kitų plastikų. Tačiau technologijos tobulėja - atsiranda galimybė šiuos indelius vėl perdirbti į naujus. Šis procesas vadinamas „tray-to-tray“ (indelis į indelį).

„Jeigu buteliai jau seniai sėkmingai keliauja iš butelio į butelį (“bottle-to-bottle„), tai dabar tą patį kelią siekiame atverti ir termoformuotiems PET indeliams,“ - sako RBF komanda. „Tai didžiulis žingsnis link tikros žiedinės ekonomikos.“

Ką gali padaryti kiekvienas klaipėdietis

Birželio pabaigoje Klaipėdoje surengta pirmoji vieša „Žaliojo taško“, Klaipėdos miesto savivaldybės ir KRATC akcija „Vieša konteinerio krata“ atskleidė, kad apie trečdalį plastiko konteinerių turinio sudaro netinkamai išrūšiuotos atliekos. Nors 67 % Klaipėdos apskrities gyventojų rūšiuoja nuolat, „Žaliojo taško“ duomenimis, tik 24 % visada žino, kaip tai daryti tinkamai.

(Šaltinis: „Atvira Klaipėda“, 2025-06-27, „Vieša konteinerio krata atskleidė rūšiavimo spragas“.)

Todėl svarbiausias žingsnis kiekvienam klaipėdiečiui - tinkamas ir švarus rūšiavimas. Keli paprasti įpročiai gali padaryti didelį skirtumą:

• ištuštinkite pakuotes, kad neliktų maisto likučių;

• nenutraukite prie pakuočių pritvirtintų kamštelių;

• jei įmanoma, atskirkite skirtingų medžiagų pakuotės komponentus;

• visas pakuotes, pažymėtas PET, PE ar PP, meskite į plastikui skirtus rūšiavimo konteinerius.

Kuo švaresnės pakuotės, tuo didesnė tikimybė, kad jos taps nauju produktu, o ne atlieka.

Klaipėda - žiedinės ekonomikos miestas

„RETAL Baltic Films“ yra vienas tų pavyzdžių, kai pramonė, technologijos ir aplinkosauga gali veikti išvien. Įmonė nuolat investuoja į modernius įrenginius, atsinaujinančią energiją, energetinį efektyvumą ir darbuotojų kvalifikaciją.

Per pastaruosius metus gamykloje įdiegta keliolika automatizavimo sprendimų, kurie padidina tikslumą ir sumažina gamybos atliekas. Kartu bendrovė aktyviai bendradarbiauja su universitetais ir tyrimų centrais, skatindama jaunus specialistus rinktis inžinerijos ir chemijos kryptis.

„Klaipėda turi potencialą tapti žiedinės ekonomikos centru. Mūsų tikslas - kad kuo daugiau vertės liktų čia, regione,“ - sakė įmonės vadovė V. Grižienė.

Darbas su prasme

Šiandien vis daugiau klaipėdiečių ieško darbo, kuris turėtų prasmę. „RETAL Baltic Films“ siūlo būtent tai - galimybę dirbti modernioje, tarptautinėje įmonėje, kuri prisideda prie tvarumo ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. Darbuotojai vertina ne tik konkurencingą atlyginimą, bet ir bendruomenišką atmosferą, galimybę mokytis ir augti.

„Kai supranti, kad tavo kasdienis darbas padeda mažinti atliekų kiekį ir kurti švaresnę ateitį, tai suteikia papildomos motyvacijos,“ - sako įmonės personalo vadovė Miglė Samušė.

Kviečiame prisijungti prie pokyčių

Tvarumas prasideda nuo kiekvieno mūsų - nuo pasirinkimo pirkti ir vartoti atsakingai, rūšiuoti sąmoningai ir palaikyti vietos gamintojus, kurie mąsto apie ateitį.

„RETAL Baltic Films“ kviečia prisijungti prie komandos, kuri kasdien kuria sprendimus, padedančius plastikui turėti antrą gyvenimą.

Daugiau informacijos apie darbo pasiūlymus ir „RETAL Baltic Films“ gyvenimą iš vidaus galite rasti mūsų „Instagram“ ir „LinkedIn“ paskyrose.