Kaip teigia Palangos viešbučių ir kavinių asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė, apgyvendinimo įstaigų užimtumą rudenį prognozuoti sudėtinga.
„Didieji pajūrio viešbučiai turi rezervacijų, tačiau taip yra dėl rudenį vyksiančio tarptautinio sporto renginio. Apie individualius užsakymus rugsėjo mėnesiui kalbėti kol kas yra anksti“, – sakė ji.
Tačiau žinios apie augančius užsikrėtimų koronavirusu skaičius ir griežtesni ribojimai, I.Valaitienės manymu, galėtų atbaidyti poilsiautojus nuo planų vykti prie jūros.
„Tarp pirmos ir antros bangos augo susirgimų skaičiai, atsirado daugiau ribojimų, kurie iš pradžių lietė tik paslaugų tiekėjus, tačiau, kai ribojimų atsirado ir vartotojams, jų gerokai sumažėjo.
Dabar irgi sulaukiame klausimų, ar atvykstant pailsėti į viešbutį reikia testų.
Kai atsiras griežti ribojimai svečiams, jų stipriai sumažės“, – įsitikinusi I.Valaitiėnė.
Kainų kilimo nežada su viena sąlyga
Nors šių metų vasaros sezonas, pasak I. Valaitienės, pajūrio verslams pelningas ir rudenį kainų kilimo neprognozuoja, poilsio pajūryje kaina galėtų išaugti dėl su viruso plitimu susijusių kaštų.
Asociacijos prezidentės įsitikinimu, viešbučių vadovams ir darbuotojams lieka neaišku, kam rudenį teks finansinė atsakomybė už darbuotojų testavimą.
„Jei tai bus darbdavio atsakomybė, tuomet kainos galėtų kilti. Kitu atveju pasibaigus vasaros sezonui kainos krenta. Taip bus ir šiemet“, – aiškino I.Valaitienė.
Kainų kilimo neprognozavo ir „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tai, pasak jo, lems keli aspektai. Pirmasis – sezoninė kainų kaita. „Vasarą pajūrio kainos kyla, nes viešbučiai ir restoranai stengiasi uždirbti, kad išsilaikytų likusius metus“, – aiškino jis.
Anot ekonomisto, kainos pajūryje rudenį neturėtų kilti ir dėl prognozuojamo susirgimų koronavirusu atvejų augimo.
„Kuo daugiau atvejų bus, tuo žmonės atsargiau žiūrės į galimybę keliauti.
Viešbučiai ir restoranai galbūt bandys pritraukti poilsiautojus šiokiomis tokiomis nuolaidomis“, – svarstė ekonomistas, ir pabrėžė drastiškų kainų pokyčių nežadantis.
Pasak A. Izgorodino, dvejus metus augęs vartojimas turėtų normalizuotis – tie, kurie norėjo pakeliauti, pakeliavo vasarą, o rudenį vartojimo išlaidos neturėtų ženkliai skirtis nuo ikipandeminio laikotarpio:
„Bet visa tai sakau su sąlyga, kad karantinas nebebus toks griežtas“. Pasak ekonomisto, mažėjančio vartojimo tikėtis leidžia Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pavyzdys.
„Pandemijos metu ten išaugo baldų paklausa, o dabar nukrito, nes žmonės leidžia pinigus įprastoms kasdienėms prekėms. Taip bus ir pas mus“, – kalbėjo jis.
Rudens poilsį pajūryje galėtų sustabdyti ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimai.
Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šukšta portalui lrytas.lt patvirtino, kad Vyriausybė svarsto galimybę prireikus įvesti trečiąjį karantiną.
„Tai priklausys nuo epidemiologinės ir ligoninių užimtumo situacijos. Tačiau, stebint, kaip greitai rodikliai keičiasi, tikėtina, kad trečiasis karantinas bus įvestas“, – sakė ji.
Žada dalinai riboti judėjimą
Apie atvejų augimą prabilo ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys Balevičius.
„Viena aišku, kad nerūpestinga vasara jau baigėsi ir kad laiko veiksmams turime kur kas mažiau.
Nors 70 proc. augimo scenarijus atrodo pesimistiškai, žiūrint į kitų šalių atvejų augimo skaičius tai gali būti realistinis arba dar blogiau optimistinis scenarijus“, – prieš savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ rašė duomenų mokslininkas.
Pasak jo, dabartinis atvejų skaičius viršijo prieš savaitę prognozuotą 70 proc. augimą, todėl tai dar labiau sustiprina trečiosios viruso bangos prognozes.
„Kad pasieksime tūkstančius atvejų rudenį, tikimybė išlieka. Klausimas, kiek toks augimas laikysis.
Augimas yra visoje Lietuvoje, vadinasi, trečioji banga įsibėgėja visoje Lietuvoje, kritimo nenusimato“, – dėstė mokslininkas.
Jo teigimu, prieš savaitę minėti 3 tūkst. atvejų rugsėjo mėnesį taptų realiu scenarijumi.
Kokį susirgimų skaičių pasiekus būtų svarstoma apie ribojimų sugriežtinimus, A.Šukštos teigimu, Vyriausybė spręs trečiadienį. SAM atstovė spaudai užsiminė, kad sugriežtinimai bus įvedami atsižvelgiant į hospitalizacijos rodiklius.
Ji taip pat neatmetė galimybės, jog bus įvestas judėjimo tarp savivaldybių ribojimas.
„Judėjimo ribojimai gali būti svarstomi, tačiau, kaip ir bet kurie kiti ribojimai, jie nebūtinai turėtų būti taikomi visos šalies mastu.
Atsižvelgiant į situaciją savivaldybėse, gali būti imamasi tam tikrų papildomų priemonių konkrečioms savivaldybėms“, – teigė A.Šukšta.
V.Z.Balevičius taip pat suabejojo ar visuotinis karantinas ir absoliutus judėjimo tarp savivaldybių ribojimas būtų efektyvus mėginant suvaldyti pandemiją.
„Aš niekaip nebeįsivaizduoju visuotinio karantino. Niekas jo nebenori. Jei darytume apklausą, tai būtų vienintelė apklausa, kurioje šimtu procentų visi sutartų.
Pagal turimus duomenis vakcinos, o ne karantinas yra realus išėjimas iš dabartinės situacijos. Kai turi efektyvų sprendimą, reikia jo ir imtis.
Karantinas riziką tik atitolina. Kitos šalys taikė nulio atvejų strategiją, tačiau Lietuvoje tai neveikia.
Mes su karantinais tik nukelsime problemą.
Lietuvoje dar vienas karantinas neveiks. Veiktų tik tada, jei žmonės jo laikytųsi, bet mes žinome, kad žmonės jo ir nesilaikys“, – piktinosi jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą