Kinija per metus įdiegė 300 000 pramoninių robotų – daugiau nei visas likęs pasaulis

IFR vertinimu, šalyje veikiančių įmonių parkas viršijo 2 027 000 mašinų, o Kinijos dalis pasauliniuose įrenginiuose pasiekė 54 proc. Be to, antrąjį milijoną robotų Kinija įdiegė savo gamyklose per vos 3 metus – iki 2021 m. pabaigos šalies įmonėse dirbo 1 mln. robotų.

Palyginimui: 2024 m. JAV įdiegė apie 34 000 pramoninių robotų, Japonija – apie 44 000.

Šie skaičiai apibendrina dešimtmetį trukusią tikslingą valstybės politiką. 2015 m. pradėta programa „Pagaminta Kinijoje-2025“ iškėlė uždavinį sumažinti priklausomybę nuo importo kritiškai svarbių technologijų srityje ir paspartinti gamybos automatizavimą.

2021 m. šis kursas buvo sustiprintas nacionaline robotizacijos strategija ir pramonės fondų tinklu. Rezultatas – ne tik parkų plėtra, bet ir gili lokalizacija: pirmą kartą vidaus gamintojai vidaus rinkoje pardavė daugiau robotų nei užsienio gamintojai, padidindami savo rinkos dalį iki maždaug 57 proc.

Tipiniai manipuliatoriai pinga, o valdiklių, servovariklių ir reduktorių tiekimo grandinėse pastebimai išaugo vietinių prekių ženklų vaidmuo.

Sektorių vaizdas patvirtina struktūrinius pokyčius. Lyderiuose – elektronika – apie 83 000 įrenginių 2024 m., antroje vietoje – automobilių pramonė – apie 57 200, toliau – metalo apdirbimas ir bendra mašinų gamyba.

Kai kuriose pramonės šakose augimas yra dviženklis: metalo gaminių gamyboje – iki 54 600 įrenginių, maisto pramonėje – staigus augimas, kur dominuoja vietiniai tiekėjai.

Kinija jau koncentruoja didžiąją dalį pasaulio diegimų visose srityse: daugiau nei pusė robotų elektronikos pramonei ir beveik pusė – automobilių pramonei yra montuojami būtent Kinijos linijose.

Palyginimas pagal šalis pabrėžia atotrūkio mastą. Praėjusiais metais JAV įdiegė apie 34 000 pramoninių robotų, Japonija – apie 44 000. Tuo tarpu Kinija ne tik išlaiko lyderystę pagal absoliučius rodiklius, bet ir sparčiai didina „robotų tankumą“ – robotų skaičių 10 000 darbuotojų.

Pagal šį koeficientą šalis jau beveik pasivijo tradicinius lyderius – Pietų Korėją, Singapūrą ir Vokietiją.

Nauja Kinijos automatizavimo ypatybė – glaudus robotų ir dirbtinio intelekto (DI) pagrįstų sistemų ryšys. Mašininis matymas ir prognozinė analizė integruojami į kokybės kontrolę ir įrangos aptarnavimą realiuoju laiku, sumažinant prastovas ir pagreitindami investicijų atsipirkimą.

Dėl to įmonės išlaiko savikainą, nepaisant darbo užmokesčio augimo ir darbo jėgos trūkumo, tuo pačiu metu kurdamos paklausą „purpuriniams kaklaraiščiams“ – robotų technikos ir duomenų technikams bei inžinieriams.

Už klasikinės „cecho“ statistikos ribų sparčiai vystosi humanoidų ir mobiliųjų platformų rinka, į kurias IFR kol kas neatsižvelgia. Vis dėlto, būtent čia pastebimi garsūs Kinijos projektai: „Unitree“ paskelbė apie R1 modelio išleidimą su pradine kaina 39 900 juanių (apie 5 900 JAV dolerių), kuri yra žymiai mažesnė už vakarų konkurentų pasiūlymus.

Tačiau pačiuose tiksliausiuose mazguose – jutikliuose, specializuotoje elektronikoje, pavarose – Vokietija ir Japonija vis dar išlaiko stiprias pozicijas, o dalis kritiškai svarbių komponentų lieka importuojami.

Pasaulinė konkurencija robotizavimo srityje JAV ir Europoje tampa vis sudėtingesnė. Spaudimas vyksta dviem kryptimis – kainos ir technologijų atnaujinimo greičio.

Amerikos automobilių pramonė didina diegimo apimtis, Vokietijos pramonė išlieka tarp lyderių pagal automatizavimo tankumą, tačiau IFR statistika rodo nuolatinį inovacijų centro poslinkį Kinijos link.

Ekonomistai įspėja: be skaitmeninimo, įrangos modernizavimo ir DI integracijos pagreitinimo, rizika, kad Vakarų kompanijų dalis pasaulinėje pramoninių robotų rinkoje mažės, didės.

Kinijos konkurentams tai reiškia, kad reikia pereiti nuo pavienių automatizavimo projektų prie ilgalaikių modernizavimo programų, kurių mastas prilygsta kinietiškiems.