Lenkiškas atsakas provokacijoms Baltijos jūroje: povandeninis dronas „Piranha“ stoja į sargybą

Šis aparatas, sėkmingai įveikęs pirmuosius bandymus realiomis sąlygomis, žada tapti nepakeičiamu įrankiu saugant kritinę komunikacijų infrastruktūrą gelmėse, kur įprastos stebėjimo priemonės yra bejėgės.

Sėkmingas debiutas: nuo paieškos iki identifikavimo

Balandžio viduryje „Piranha“ įveikė savo pirmąjį rimtą egzaminą atvirame vandenyje. 

Misijos metu dronas turėjo rasti nurodytus povandeninius objektus, juos identifikuoti pasitelkiant vaizdo kameras bei hidrolokatorių ir saugiai grįžti į paleidimo vietą. 

Gdansko mokslininkų teigimu, tai, kad aparatas be jokių trikdžių įvykdė užduotis realiomis sąlygomis, yra didelis laimėjimas, patvirtinantis technologijos patikimumą ne tik laboratorinėje aplinkoje.

Naujasis įrenginys nėra sukurtas „nuo nulio“ – jis iš dalies remiasi patikrinta povandeninio roboto „Głuptak“ technologija. Pastarąjį Lenkijos karinės jūrų pajėgos jau kurį laiką naudoja pavojingų jūrinių minų neutralizavimui. 

Tai rodo, kad „Piranha“ paveldėjo geriausias karinės inžinerijos savybes, pritaikytas stebėjimui ir kontrolei.

Techninis lankstumas: modulinė „konstruktoriaus“ principo galia

Vienas didžiausių „Piranha“ privalumų yra jos kompaktiškumas ir konstrukcijos universalumas:

Matmenys: Dronas yra vos 140 centimetrų ilgio ir sveria apie 50 kilogramų.

Modulinė sandara: Aparatas surenkamas iš gatavų komponentų, todėl jį galima lengvai modifikuoti. Pakeitus atskirus elementus, dronas gali būti greitai pritaikytas tiek gynybos, tiek komercinėms ar mokslinėms užduotims.

Tikslinė paskirtis: Pagrindinis drono tikslas – povandeninių ryšių kabelių ir dujotiekių kontrolė, užtikrinant, kad bet koks neteisėtas įsikišimas būtų pastebėtas laiku.

Baltijos jūros infrastruktūra – po didinamuoju stiklu

Būtinybė sukurti tokį aparatą kilo po virtinės mįslingų incidentų Baltijos jūroje, prasidėjusių po Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą. 

Nuo 2022-ųjų, kai sprogimai sudrebino „Šiaurės srauto“ dujotiekius, saugumo situacija regione tik prastėjo. 2023 m. buvo sugadintas „Balticconnector“ dujotiekis bei ryšių kabeliai tarp Estijos ir Suomijos.

Incidentų grandinė tęsėsi ir vėliau: 2024 m. pabaigoje fiksuoti elektros kabelio „Estlink 2“ bei ryšių linijos tarp Latvijos ir Švedijos pažeidimai. 

Dažnai šie įvykiai siejami su Rusijos „šešėlinio laivyno“ veiksmais. 

Galiausiai 2025 m. vasarį trūko net ir paties Rusijos povandeninis kabelis, jungiantis Kaliningradą su Sankt Peterburgu. 

Šiame kontekste „Piranha“ tampa gyvybiškai svarbiu Lenkijos ir viso regiono saugumo garantu.

Parengta pagal užsienio spaudą