Uostas miestui. Uosto direkcija ieško sprendimų: sunkiasvorio transporto laukimo aikštelė – užmiestyje

„Klaipėdos uostas nėra tik krantinės ir milijonai tonų krovinių kruopščiai saugomoje uždaroje teritorijoje. 

Uostas – neatsiejama miesto bendruomenės dalis, todėl mums svarbu, kad jo veikla sklandžiai įsilietų į miesto gyvenimą. Ieškosime vietų, kur sunkiasvorės transporto priemonės galėtų laukti neapkraudamos kelkraščių ir netrikdydamos miestiečių.

Ši aikštelė – kompleksinis sprendimas, leisiantis lengviau atsikvėpti tiek gyventojams, tiek vežėjams, tiek uostininkams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Greta apgyvendintų teritorijų vykdoma uosto veikla Klaipėdos uosto direkciją nuolat skatina ieškoti tiek verslui, tiek bendruomenei priimtinų sprendimų bei kompromisų. 

Nors uosto naudojimo taisyklės ir numato, kad uoste veikiantys terminalai privalo užtikrinti atvykstančių transporto priemonių stovėjimo bei laukimo vietas uosto teritorijoje, tačiau praktika rodo, kad tokį reikalavimą užtikrinti pavyksta ne visais atvejais.

Situacijai įtakos turi ir uosto teritorijų stoka bei siekis kuo racionaliau išnaudoti žemę, tiek kiti veiksniai. Vienas jų – sezoniškumas. Grūdų sezono metu į uostą riedančio transporto srautas smarkiai išauga – tuomet itin ilgos transporto eilės nutįsta pietinėje miesto dalyje.

Periodiškai čia taip pat galima pastebėti ir nemažai automobilvežių, į uostą ar jo prieigas atvykstančių pasiimti konteineriais atgabentų automobilių. 

Pastaraisiais metais sunkiojo transporto eilės periodiškai nusidriekia ir šiaurinėje uosto dalyje – išaugus naftos produktų tranzitui į Ukrainą, autocisternos, laukiančios leidimo patekti į terminalus, rikiuojasi Girulių plente.

Siekdama spręsti susiklosčiusią situaciją Klaipėdos uosto direkcija Uosto tarybai pateikė siūlymą kurti sunkiasvorio transporto laukimo aikštelę. 

Sulaukusi tarybos narių palaikymo, Uosto direkcija imsis vertinti galimas vietas minėtai aikštelei. 

Bendrai sutarta, kad sunkiasvorio transporto aikštelė turėtų atsirasti užmiestyje – toliau nuo gyvenamųjų teritorijų bei turi būti aprūpinta visa būtina infrastruktūra patogiam laukimui. Uosto direkcija taip pat įvertins ir lėšų poreikį šiam projektui, ir galimą finansavimo modelį.

Šiandien Uosto direkcijoje vykstančiame Uosto tarybos posėdyje jos nariams taip pat pristatyti ir kiti aktualūs klausimai. 

Tarybos nariai aptarė priemonių ir poreikio mažinti geležinkelių transporto poveikį urbanizuotoms teritorijoms miesto centrinėje dalyje vertinimo galimybių studijos eigą, taip pat išgirdo informaciją apie techninius sprendinius pervažose dėl didžiagabaričių krovinių, kalbėjo ir uosto veiklos bei miesto interesų jautriose teritorijose, Klaipėdos uosto sukuriamos vertės miestui temomis, apsikeitė nuomonėmis dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektų, tarėsi dėl trečiosios vandenvietės iškėlimo, skirta dėmesio Smiltynės g. ir kranto tvirtinimo kapitalinio remonto nuo Jūrų muziejaus iki Senosios Smiltynės perkėlos klausimui.

Uosto tarybą sudaro Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, uosto naudotojų, su uosto veikla, transportu ir logistika susijusių asociacijų, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Via Lietuva“ atstovai.

Pagrindinis Uosto tarybos uždavinys yra rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros klausimus, programas. 

Taryba, vykdydama šį uždavinį, nagrinėja galimybes investuoti į uosto infrastruktūrą, svarsto naujų uosto objektų statybos, esamų objektų rekonstrukcijos ir modernizavimo projektus, rengia uosto plėtros programų projektus, nagrinėja uosto aplinkosaugos klausimus ir rengia rekomendacijas šiais klausimais, nagrinėja uosto apsaugos problemas, teikia siūlymus dėl uosto apsaugos tobulinimo ir kelia kitus Klaipėdos uostui aktualius klausimus.