Vasara - geras metas geriems verslo sprendimams

„Dažnai girdžiu sakant: vasara - ne laikas spręsti strateginius klausimus, palaukime rudens. 

Tačiau aš matau tai kaip neišnaudotą galimybę ir nesutinku su tuo, kad vasarą verslo rūpesčius reikia atidėti į šalį - tai nėra netinkamas metas sprendimams, kurie lemia tolesnę verslo sėkmę“, - sako specialistė, įgijusi prestižinių Stanfordo ir Harvardo universitetų verslo krizių valdymo, lyderystės ir kitus sertifikatus.

Pasak jos, yra ne viena priežastis, kodėl vasara patogi laikotarpiui įsivertinti veiklą, be to, ji turi kelis unikalius privalumus planuojant pokyčius. 

Visų pirma - daugiau erdvės apmąstymams.

„Daugeliui vadovų vasarą kalendoriai būna mažiau užpildyti susitikimais. Mažesnis partnerių tempas reiškia, kad pagaliau atsiranda laiko sustoti ir pažiūrėti, kur einame. 

Tai proga nebėgti užsimerkus, o ramiai įvertinti kryptį“, - pastebi M. Žvinklytė.

Taip pat vasara yra metas, kai konkurentai jau yra paskelbę veiklos ataskaitas, todėl jų analizei turime daugiau laiko.

„Kai jau žinome konkurentų veiklos rezultatus, galime palyginti duomenis, įsivertinti, kaip atrodome rinkoje, įvertinti augimą. 

Tai tarsi lakmuso popierėlis, padedantis suprasti, ką verta palikti, auginti, o ką reikėtų keisti“, - sako pokyčių vadovė.

Ji pabrėžia, kad vadovams dažniausiai trūksta laiko, todėl vasara yra puikus metas peržvelgti bent pastarojo pusmečio darbus ir pasiruošti rudeniui bei žiemai - kad vėliau nereikėtų visko daryti skubotai, kartu su kitais kasdieniais rūpesčiais.

Pasak M. Žvinklytės, Lietuvos įmonėms, dirbančioms su užsienio rinkomis, vasara kartais dar palankesnė nei kiti metų laikai - ypač jei klientai Pietų Europoje ar kitose rinkose tuo metu atostogauja.

„Kai užsienio klientai sulėtina tempą, mūsų įmonių vadovų komandos gali skirti daugiau laiko strategijos peržiūrai. 

Galima pagalvoti, ką darysime kitaip, norėdami pasiekti geresnių rezultatų. 

Kad bet koks pokytis įvyktų, reikia susitarti, kas yra sėkmė jo pabaigoje, ir paaiškinti žmonėms - kodėl norime kažką keisti“, - teigia ekspertė.

Priešiška reakcija - normalu

M. Žvinklytė pabrėžia, kad pokyčių planavimas dažnai atrodo bauginantis todėl, jog jis pernelyg sudėtingai pristatomas.

„Pokyčiai nebūtinai reiškia kažką milžiniško ar skausmingo. 

Tai gali būti ir labai paprasti, aiškūs veiksmai - peržiūrėti prioritetus, sutarti dėl naujo bendradarbiavimo modelio, dėl artimiausio laikotarpio tikslų ir kaip jų sieksime“, - sako ji.

Ji patvirtina, kad darbuotojams pristatant pokyčių galimybes žmonės dažnai sureaguoja priešiškai, tačiau tokia reakcija yra normali ir suprantama.

„Kaip pokyčių vadovė kasdien susiduriu su žmonėmis, sakančiais “man tai neįdomu, aš to nenoriu, tai nesąmonė“. 

Statistiškai 97 proc. žmonių dažniausiai iš karto neįsitraukia į pokyčius ir tai yra sveikas požiūris - jie nori suprasti, kodėl to reikia. 

Yra priemonės ir būdai, kaip dirbti su fiksuotu mąstymu, kaip komandoms paaiškinti, kodėl vyksta pokyčiai ir kokias naudas jie atneš.“

Pokyčių teorija teigia, kad 80 proc. žmonių nepriima pokyčio vien dėl to, kad nežino - kodėl jis vyksta. Tik gavus atsakymą galima judėti pirmyn.

Nesutarus, ką laikyti sėkme pokyčio pabaigoje, darbuotojams sunku suprasti tikslą ir priimti idėją.

„Visada rekomenduoju sustoti ir susitarti kartu - ką laikysime sėkme šio pokyčio pabaigoje. Jei to nepadarome, darbuotojams sunku suprasti tikslą ir priimti idėją“, - sako M. Žvinklytė.

Kada reikia specialisto?

Pasak jos, gebėjimas valdyti pokyčius tampa būtina bet kurios įmonės kompetencija. 

Savarankiškai dirbantys vadovai kartais netiksliai interpretuoja duomenis, neturi reikalingos patirties, žinių ar metodologijų, todėl gali būti padaromos rimtos klaidos.

„Be to, kvalifikuoto pokyčių vadovo gali prireikti tada, kai darbuotojų ir įmonės permainos vyksta skirtingais tempais. 

Žmogus turi suprasti, kodėl reikia keistis - nes keičiasi ne tik įmonė, bet ir jis pats. Kartais žmonės keičiasi lėčiau, nei suplanuota įmonėje. 

Tada prireikia specialisto, kuris supranta šiuos procesus ir geba padėti visiems kalbėtis.“

Ji sako, kad Lietuvoje dar dažnai pokyčių valdymas priskiriamas tokių žinių neturinčiam darbuotojui, o tai gali įvelti verslą į sudėtingą situaciją, kurią vėliau tenka spręsti kaip krizę.

„Esu mačiusi ne vieną situaciją, kai procesus tenka tvarkyti ne kaip normaliai vykstantį pokytį, o kaip krizę. 

Tai - visiškai normali situacija, kuriai reikia atitinkamų kompetencijų ir kuri lygiai taip pat paprastai sutvarkoma“, - sako M. Žvinklytė.

Jos teigimu, verslo požiūris į pokyčius Lietuvoje pamažu keičiasi. Anksčiau apie permainų būtinybę susimąstydavo tik sunkumų patiriančios įmonės, o šiandien pokyčių valdymas vertinamas kaip bazinė vadovo kompetencija.

„Tai lemia, kad pokyčiai įmonėse vyksta švelniau, be didelių sukrėtimų, su turimais resursais. Tokia kompetencija jau šiandien yra neišvengiama. 

Vadovų ir akcininkų požiūris keičiasi - dabar dirbdama pokyčių valdymo srityje matau visiškai kitokią situaciją nei prieš septynerius metus.“

Jos vertinimu, pokyčių valdymo svarbos neįvertinę verslai ateityje gali susidurti su rimtais iššūkiais:

„Jie gali prarasti greitį, konkurencingumą, gebėjimą reaguoti į kintančią aplinką. Tokiose įmonėse žmonės mažiau įsitraukę ir mažiau laimingi“, - sako pokyčių vadovė.

Galiausiai M. Žvinklytė įsitikinusi, kad būtent vasara yra metas, kai vadovai gali suteikti sau ir komandai progą iš naujo įvertinti kryptį, pasikalbėti, susitarti dėl aiškių tikslų ir pradėti pokytį be streso:

„Jei skirsime tam laiko dabar - rudenį ir žiemą galėsime veikti užtikrintai ir be skubėjimo. 

Pokytis neturi būti sunkus ar bauginantis - jis gali būti natūralus ir net įkvepiantis. 

Tokio pokyčio versluose ir linkiu kiekvienam skaitytojui.“*