Didžiausia pasaulyje draudimo bendrovė investuos 3 mlrd. dolerių į vėjo jėgaines

Vėjo greičio matavimai: Baltijos jūroje palankios sąlygos vystyti vėjo parkus

Baltijos jūroje yra palankios sąlygos vystyti jūrinio vėjo parkus, rodo ispanų specialistų atlikti vėjo greičio ir kiti hidrometeorologinių parametrų tyrimai.

 

Kaip praneša Energetikos ministerija, vienerius metus ispanų įmonė „EOLOS Floating Lidar Solutions SL“ tyrimus vykdė Lietuvos jūrinėje teritorijoje, kurioje planuojama vystyti 700 megavatų (MW) leistinos generuoti galios jūrinio vėjo elektrinių parką.

„Toliau stipriname Lietuvos energetinę nepriklausomybę – atlikti vėjo greičio Baltijos jūroje matavimai dar vienu svarbiu žingsniu priartina prie antrojo jūros vėjo elektrinių parko konkurso, kuriame sieksime atrinkti potencialų vystytoją.

Vėjo Baltijos jūroje turime pakankamai, todėl didinti energetinį saugumą privalome jį įdarbinti ir gamintis lietuvišką elektros energiją“, – sakė Daiva Garbaliauskaitė, energetikos viceministrė.

Ekonominis vėjo energijos panaudojimo Baltijos jūroje efektyvumas priklauso ir nuo palankių vėjo sąlygų jūroje, todėl vėjo ir kitų hidrometeorologinių parametrų matavimai parko teritorijoje yra itin svarbūs vėjo potencialo ir būsimos gamybos elektrinių parke pajėgumų vertinimui.

Potencialiam parko vystytojui šie duomenys taip pat padės parinkti vėjo turbinų modelius, apskaičiuoti reikalingas investicijas, sumodeliuoti turbinų išdėstymą, jų eksploatavimo laikotarpį ir įsivertinti kitus svarbius aspektus.

Ekspertai atlikę duomenų analizę patvirtino, kad metiniai vėjo pajėgumų ir kiti hidrometeorologiniai parametrai sutampa su anksčiau modeliuotais skaičiavimais dėl prognozuojamo vėjo potencialo Baltijos jūroje.

Gauti rezultatai patvirtina, kad Lietuva turi pakankamus jūros vėjo energijos išteklius ir gali sėkmingai bei efektyviai vystyti jūrinio vėjo energetiką Baltijos jūroje.

Dviejose iš anksto numatytose Baltijos jūros vietose buvo priinkaruoti du plūdurai su specializuota įranga. Visus metus skirtinguose aukščiuose nuo 10 iki 280 metrų buvo matuojamas vėjo greitis ir jo kryptis.

Taip pat buvo fiksuojami: atmosferos slėgis, oro temperatūra, santykinis drėgnis, bangų aukštis, srovių stiprumas bei kryptis ir vandens lygis.

Išanalizuoti duomenis rodo, kad vidutinis vėjo greitis 100–200 m aukštyje siekia nuo 9 iki 9,6 m/s. Didžiausi vėjo greičiai buvo fiksuojami šaltuoju metų laiku: spalio bei gruodžio–kovo mėnesiais (vidutiniškai 10–13 m/s), o maksimalus vidutinis 10 minučių vėjo greitis per visą matavimų laikotarpį 150 m aukštyje buvo 28,6 m/s.

Fiksuotas stipresnis vėjas šaltuoju periodu dar kartą patvirtina jūrinės energetikos svarbą bendrame elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių metiniame balanse.

Būtent šaltuoju periodu Lietuvoje saulės parkų gamyba nukrenta iki žemiausio lygio. Nuo didesnio vėjo greičio jūroje tiesiogiai priklauso elektros gamybos apimtys bei vystytojų pasirenkami galingesni turbinų modeliai.

Remiantis turimais duomenimis įvertinta ir dominuojanti vėjo kryptis antrojo jūrinio vėjo parko teritorijoje, kuri yra svarbi vėjo elektrinių orientacijos parinkimui. Nustatyta, kad dažniau stebimi buvo vakarų ir pietvakarių vėjai.

700 MW leistinos generuoti galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 TWh žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo.

Jūrinio vėjo parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136 kv. km, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 38 km.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder