Apklausa: metų įvykiai – migrantų antplūdis, santykių su Kinija krizė, riaušės prie Seimo

Svarbiausi 2021 metų įvykiai Lietuvoje buvo migrantų iš Baltarusijos antplūdis, santykių su Kinija atšalimas ir rudenį vykusios riaušės prie Seimo, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai.

Ketvirtas tarp dažniausiai įvardijamų įvykių buvo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito kilusi Vyriausybės krizė, o penktąją vietą pasidalino prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiųjų konfliktai, Šeimos gynimo maršo fenomenas ir antrieji koronaviruso pandemijos metai.

Pasak žurnalistų, pasaulyje daugiausiai reikšmės turėjo Baltarusijos režimo susidorojimas su opozicija, įskaitant „Ryanair“ lėktuvo nukreipimą į Minską ir Ramano Pratasevičiaus sulaikymą, taip pat Afganistano Vyriausybės griūtis bei Angelos Merkel eros pabaiga Vokietijoje.

„Migrantų iš Baltarusijos antplūdis sukėlė didžiulį spaudimą Lietuvos valdžios institucijoms, tačiau Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmai kurstant krizę padėjo Vilniui sutelkti politinę ir praktinę Vakarų partnerių paramą bei dar labiau atkreipti dėmesį į regiono saugumo ir kitas problemas“, – sakė BNS direktoriaus pavaduotojas Saulius Jakučionis.

Tarp kitų svarbiausių Lietuvos įvykių žurnalistai minėjo ekspremjero Sauliaus Skvernelio pasitraukimą iš „valstiečių“ gretų ir planus kurti savo partiją bei Vilijos Blinkevičiūtės išrinkimą naująja socialdemokratų lydere.

Apklausoje apie svarbiausius metų įvykius dalyvavo beveik 30 žurnalistų iš naujienų agentūros BNS, nacionalinių naujienų portalų, televizijų ir radijo stočių.

Išbandymas migrantais

Naujienų portalo alfa.lt redaktorius Ovidijus Lukošius sako, kad migrantų antplūdis Lietuvos politikams ir už tai atsakingiems biurokratams buvo tarsi netikėtas sniegas žiemą, nors apie tokias rizikas buvo žinoma jau seniai.

Daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų šiemet pateko į Lietuvą per pasienį su Baltarusija, Vilnius dėl šio antplūdžio kaltina A. Lukašenkos režimą ir vadina jį hibridine ataka.

Pasieniečiams pavyko sustabdyti srautą pradėjus apgręžinėti migrantus, tačiau nevyriausybinės organizacijos sako, kad tokie veiksmai gali prieštarauti Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams suteikti galimybę pasiprašyti prieglobsčio.

„Pabėgėlių teisių klausimai Lietuvos vidaus politikoje valdžiai problemų nesudarys, bet tai nereiškia, kad jų nėra“, – teigė O. Lukošius.

Migrantų krizę ir dalį kitų svarbiausių metų įvykių Lietuvoje žurnalistai siejo su išbandymais centro dešinės valdančiajai daugumai.

„Lietuvos Vyriausybė veikė krizių sąlygomis“, – tvirtino naujienų portalo 15min.lt redaktorius Vaidotas Beniušis.

„I. Šimonytės Vyriausybei šiemet teko turbūt daugiausia išbandymų, tekusių vienam Ministrų kabinetui per vienerius metus“, – sakė BNS Verslo naujienų skyriaus redaktorė Roma Pakėnienė.

Pasak naujienų portalo lrt.lt redaktoriaus pavaduotojos Aleksandros Ketlerienės, migrantų krizė, koronaviruso pandemija ir „Belaruskalij“ trąšų skandalas parodė „ilgametes valstybės problemas, kurios vos neišvertė Vyriausybės“.

„Statymas ant Amerikos“

Tarp Lietuvos ir Kinijos juoda katė bėgo jau kurį laiką, Vilniui ieškant naujų partnerių Rytų Azijoje, o valdantiesiems įsipareigojus „ginti tuos, kurie kovoja už laisvę pasaulyje – nuo Baltarusijos iki Taivano“.

Lietuva šiemet pasitraukė iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo su Kinija formato 17+1, šalies Seimas uigūrų persekiojimą prilygino genocidui, tačiau aršiausią Kinijos reakciją sukėlė Vilniaus sprendimas leisti šalyje atsidaryti Taivano atstovybei, pavadintai šios salos vardu.

Dėl to Kinija sumažino diplomatinio atstovavimo su Lietuva lygį ir ėmėsi ekonominių ribojimų, pramintų neoficialiomis sankcijomis.

Pasak naujienų portalo delfi.lt verslo naujienų redaktorės Viktorijos Chockevičiūtės, jeigu Kinijos spaudimas nesiliaus, galime pradėti matyti ir didesnį to poveikį – smunkančias įmonių pajamas, išaugusius gamybos kaštus, sumažėjusį investuotojų dėmesį.

„Kyla klausimas, ar tebesitęsiant įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos, ES imtųsi papildomų veiksmų, kokie jie būtų bei kaip į juos atlieptų Kinija“, – teigė ji.

Žinių radijo žurnalisto ir laidų vedėjo Aurimo Perednio teigimu, glaudesni Lietuvos santykiai su Taivanu rodo, kad Vilnius mėgina užsitikrinti kuo didesnį Jungtinių Valstijų politinį dėmesį ir paramą, nebijodamas prarasti investicijų ir didelių pinigų.

„Čia nėra mūsų valdžios sugalvotas žaidimas, tai yra Amerikos žaidimas išeiti į konfrontaciją su Kinija ir stabdyti augančią jos galią, prie kurio stengiamės prisitaikyti ir išlošti sau naudos. Tai nėra vertybinė politika – tiesiog statymas ant Amerikos“, – sakė A. Perednis.

Riaušės ir pandemija

Riaušės prie Seimo kilo rugsėjo pradžioje, po mitingo dėl Vyriausybės veiksmų valdant koronaviruso pandemiją.

Tai buvo didžiausias smurto protrūkis prie Seimo nuo 2009 metų, kai prie parlamento rūmų tuomet taip pat kilo riaušės.

„Riaušės prie Seimo tapo savotišku aukščiausiu įtampos ir priešpriešos, senokai tvyrojusios visuomenėje, tašku. Daug kam tai tapo ir praregėjimu, kokios gilios jos yra. Šios priešpriešos – tiek dėl požiūrio į vakcinaciją ir pandemijos valdymo priemones, tiek dėl požiūrio į žmogaus teisių klausimus, šeimos sampratą – greičiausiai išliks svarbios ir labai opios ir ateityje“, – sakė BNS Lietuvos naujienų skyriaus redaktoriaus pavaduotoja Austėja Masiokaitė-Liubinienė.

Pasak „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Tado Ignatavičiaus, Vyriausybei gana sunkiai sekėsi ir praktiškai nepavyko pateisinti lūkesčių, kad pandemijos valdymas vyks sklandžiau nei iki tol.

Jo teigimu, po kadencijos pradžioje įvesto griežto karantino vėliau su pandemijos valdymu susiję sprendimai ėmė vėluoti, stokojo išmonės, lankstumo, buvo perkelti ant savivaldybių pečių.

„Valdžia vėlavo švelninti karantino sąlygas, dėl to dalis visuomenės ėmė maištauti, protestai virto nesankcionuotais maršais ir riaušėmis“, – sakė žurnalistas.

Naujienų portalo lrt.lt redaktorius Mindaugas Jackevičius sako, kad riaušių prie Seimo forma sprogo susikaupusi įtampa dėl koronaviruso valdymo ir kitų klausimų.

Pasaulyje

Pasak BNS Lietuvos naujienų skyriaus redaktoriaus pavaduotojos Jūratės Skėrytės, „Ryanair“ lėktuvo nukreipimą į Minską ir R. Pratasevičiaus sulaikymas rodo, koks iš tiesų neprognozuojamas ir pavojingas yra A. Lukašenka.

„Tą patvirtino ir netrukus prasidėjęs organizuotas neteisėtos migracijos procesas, rudenį virtęs humanitarine krize. Kaip paradoksaliai neskambėtų, A. Lukašenkos režimas moko ES susitelkimo, vienybės ir lankstumo“, – teigė ji.

Tuo tarpu Afganistano Vyriausybės griūtis, pasak 15min.lt Aktualijų skyriaus vadovo Raimundo Celencevičiaus, sukėlė daug klausimų dėl Vakarų, o ypač JAV sugebėjimų valdyti smurtinius konfliktus, juos spręsti ir skleisti demokratines vertybes.

„Ši nesėkmė buvo paskatinimas visiems veikėjams, kurie turi ketinimų smurtu valdyti žmones, tautas, valstybes, privertė abejoti, ar net didžiausios demokratinės galybės turi jėgos suvaldyti fanatiškas grupuotes“, – kalbėjo R. Celencevičius.

Pasak LRT radijo žurnalisto ir laidų vedėjo Mariaus Jokūbaičio, A. Merkel eros pabaiga Vokietijoje yra tam tikras nerimo skambutis demokratinei pasaulio visuomenei, kad kompromiso simbolis palieka sceną, o jo vietoje Europos mastu nesimato jokių kandidatų. 

Į žurnalistų atrinktų svarbiausių pasaulio įvykių penketuką taip pat pateko įtampa prie Rusijos sienos su Ukraina ir Kapitolijaus šturmas JAV.

„Jeigu karas Ukrainoje prasidėtų, neišvengiamai taptų svarbiausiu metų įvykiu“, – sakė TV3 žinių prodiuseris Darius Ratautas.

Pasak „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Vytauto Bruverio, Rusijos grasinimas Ukrainai atvira ir plataus masto invazija bei karu, Baltarusijos režimo degradavimas yra vis nestabilesnės ir pavojingesnės padėties Vidurio ir Rytų Europoje išraiška.

„Pagrindinių transatlatinės Vakarų ašies valstybių – JAV ir Vokietijos politikos pasikeitimai – prieš kitus metus visu ašrumu vėl iškelia klausimą, kiek Vakarai (jei apie tokį geopolitinį subjektą vis dar galime kalbėti be išlygų) yra pajėgūs ne tik atremti tiek mūsų regiono diktatūrų, tiek tokių režimų, kaip Kinija, iššūkius, bet ir patys diktuoti savo žaidimo sąlygas“, – teigė V. Bruveris.

Dešimtmečio įvykiai

BNS jau daugiau kaip dešimtmetį kiekvienų metų pabaigoje surengia žurnalistų apklausą išrinkti svarbiausius metų įvykius. Primename, kas buvo išrinkta svarbiausiais įvykiais pastarąjį dešimtmetį:

2011 metai. Lietuvoje – „Snoro“ banko nacionalizavimas ir jo bankroto inicijavimas, pasaulyje – Arabų pavasaris.

2012 metai. Lietuvoje – Seimo rinkimai, pasaulyje – JAV prezidento Baracko Obamos perrinkimas. 

2013 metai. Lietuvoje – pirmininkas ES Tarybai, pasaulyje – popiežiaus Pranciškaus išrinkimas.

2014 metai. Lietuvoje – dujų terminalo įrengimas, pasaulyje – Rusijos agresija Ukrainoje. 

2015 metai. Lietuvoje – euro įvedimas, pasaulyje – migracijos krizė. 

2016 metai. Lietuvoje – Seimo rinkimai, pasaulyje – Donaldo Trumpo išrinkimas. 

2017 metai. Lietuvoje – Vasario 16-osios akto atradimas, pasaulyje – JAV pasitraukimas iš tarptautinių susitarimų.

2018 metai. Lietuvoje – popiežiaus Pranciškaus vizitas, pasaulyje – Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimas.

2019 metai. Lietuvoje – Gitano Nausėdos pergalė prezidento rinkimuose, pasaulyje – protestai Honkonge.

2020 metai. Lietuvoje ir pasaulyje – koronaviruso pandemija.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder