Kiek dar laiko smirdės vanduo, kol kas nežinia

(2)

Nuo rugsėjo 26 d. centrinės ir šiaurinės Klaipėdos miesto dalies gyventojai maistui perka vandenį, nes iš čiaupų bėgantis vanduo smirda ir yra neskanus.

Gyventojai apie vandens skonio ir kvapo pokyčius nebuvo informuoti iš anksto.

Pranešimas apie Klaipėdos miesto I-oje vandenvietėje atliekamus vandentiekio įrenginių gerinimo ir modernizacijos darbus, dėl ko galimi trumpalaikiai vandens skonio ir kvapo pokyčiai, AB „Klaipėdos vanduo“ svetainėje paskelbtas tik tą pačią dieną, kai gyventojai jau ėmė piktintis ir net mero klausinėti, kas nutiko su vandeniu ir ar jį iš viso galima vartoti.

Tik spalio 27 d. Klaipėdos vanduo paviešino detalesnę informaciją, kad dėl remonto darbų, siekiant užtikrinti geriamojo vandens dezinfekciją ir saugų vartojimą, vandenyje padidintas natrio hipochlorito kiekis.

„Atkreipiame dėmesį, kad vandenį vartoti yra visiškai saugu. Šiandien vandenvietėje atliktais tyrimais natrio hipochlorito koncentracija yra 0,02 mg/l, kuomet Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis galima laisvo chloro koncentracija geriamajame vandenyje yra 0.2–0.5 mg/l“, - buvo rašoma pranešime.

Pirmadienį, spalio 30-tąją, vanduo vis dar smirdėjo. 

Pažymėtina, kad tik Klaipėdoje ir vakarinėje šalies dalyje geriamasis vanduo savo sudėtimi ir paruošimo technologija skiriasi nuo visos Lietuvos.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos duomenimis, visoje šalyje gyventojai geria išimtinai gerą požeminį giluminį lengvai mineralizuotą vandenį, kuriame nėra nei nitratų, nei nitritų, nei bakteriologinės taršos, daug kur nereikia vandens net dezinfekuoti. Niekas Europoje tuo negali pasigirti.

Klaipėdoje gi gyventojams tiekiamas filtruoto Vilhelmo kanalo vandens bei gręžinių vandens mišinys. Anot Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos, tai tikrai geras vanduo, tik kalcio junginių jame yra mažiau.

AB „Klaipėdos vanduo“ komentaras:

Iš kur ir kodėl atsirado nemalonus skonis ir kvapas?

Siekiant užtikrinti geriamojo vandens saugumą, pereinant prie naujos technologijos, leidžiančios ilguoju periodu saugiau, ekologiškiau ir tvariau paruošti bei dezinfekuoti geriamąjį vandenį, buvo laikinai padidinta natrio hipochlorito koncentracija, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.

Nors vanduo yra visiškai saugus vartoti, tam tikri skonio ir kvapo pokyčiai susidarė natrio hipochloritui reaguojant su oru ir natūraliomis mineralinėmis medžiagomis, esančiomis vandenyje.

Kas daroma, kad būtų panaikintas diskomfortas dėl kvapo ir skonio pokyčių?

Nuo ketvirtadienio be pertraukų aktyviai plauname tinklus ir išleidžiame vandenį per hidrantus, tam, kad sumažintume gyventojams kilusį diskomfortą dėl pakitusio kvapo.

Taip pat operatyviai reaguojame į gyventojų pranešimus, tad pastebima, jog vandens kokybė palaipsniui gerėja.

Taip pat pastarąsias dienas siekiame vandenį gyventojams dezinfekuoti saugesniu, ekologiškesniu ir gamtai ženkliai draugiškesniu būdu – panaudojant elektrolizę. Tai pažangus vandens dezinfekavimo būdas, kuomet iš įprastos valgomosios druskos (NaCl) pagaminamas chloro tirpalas. Procesas vyksta elektros srovės pagalba, pasitelkiant tik vandenį ir valgomąją druską, tad taip pagamintas chloro tirpalas yra itin efektyvus ir saugus.

Ši technologija pasirinkta, atsižvelgiant į svarbias priežastis:
•    ekologiškumas: elektrolizė sumažina aplinkos taršą, nes atsisakoma sunkių chemikalų, pakanka tik valgomosios druskos ir vandens;
•    saugumas: ji leidžia vietoje gaminti ir dozuoti saugų, reikiamą chloro kiekį, mažinant pavojų, susijusį su natrio hipochloritą transportavimu ir sandėliavimu;
•    tvarumas: tai modernus sprendimas, leidžiantis efektyviai valdyti vandens kokybę, natūraliai pasigamint natrio hipochlorito tik tiek, kiek reikia.

Ar saugu vartoti vandenį?

Vanduo buvo ir išlieka visiškai saugus vartoti, tik tam tikri skonio ir kvapo pokyčiai padarė jį mažiau malonų dėl kvapo, atsirandančio natrio hipochloritui reaguojant su oru ir natūraliomis mineralinėmis medžiagomis, esančiomis vandenyje.

Specialistai nuolat vertina ir stebi vandens cheminę sudėtį. Laisvo chloro koncentracija šiai dienai nuo penktadienio yra gerokai nukritusi nuo 0,02 mg/l iki 0,006 mg/l, kuomet Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis galima laisvo chloro koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,2–0,5 mg/l. 

Kiek laiko dar bus tokia vandens kokybė?

Tam tikras diskomfortas gali išlikti tol, kol esantis tinkle vanduo visiškai neatsinaujins. Vietomis vis dar pastebimi vandens skonio ir kvapo pokyčiai yra susiję su senesniu vandeniu tose tinklo atšakose, kur yra mažesnis suvartojamumas.  Atsižvelgiant į tai nuo ketvirtadienio be pertraukų aktyviai plauname tinklus ir išleidžiame vandenį per hidrantus, operatyviai reaguojame į gyventojų pranešimus, todėl vandens kokybė palaipsniui gerėja.

Ką daryti, jei vis dar jaučiu geriamojo vandens kvapo ir skonio pokyčius?

Kaip ir minėta, vandens skoninės ir kvapo savybės grįš į įprastas, kuomet visose tinklo atšakose bus išleistas užsistovėjęs vanduo, todėl prašome gyventojų, kurie vis dar jaučia į chlorą ar jodą panašų kvapą, būtinai kreiptis bendruoju telefonu +370 46 220 220 arba el. paštu [email protected].

Mums rūpi, kad mūsų tiekiamas geriamasis vanduo būtų ne tik saugus, bet malonus vartoti, todėl atsiprašome už visus nepatogumus, su kuriais pastarosiomis dienos teko susidurti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder