Klaipėdos pašto ateities vizijose – demokratiškos meno ir mokslo erdvės

Praėjusią savaitę surengus Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studijos kontekstinės analizės pristatymą bei diskusiją uostamiestyje keturis dienas vyko ir tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės. Jų metu siekta išgryninti galimas Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo koncepcijas.

Tarpdisciplininės komandos pagrindiniais idėjiniais kriterijais įvardijo idėjinį-istorinį pastato ir vietos tęstinumo užtikrinimą, pabrėžiant pastato funkcinę paskirtį, atliepiant pašto kaip istorinio technologinės pažangos simbolio vaidmenį, kartu atsižvelgiant ir į aplink vystomus kitus projektus.

Tenkinant šiuolaikinės auditorijos poreikius, taip pat siekiant sudominti vaikus ir jaunimą bei pritraukti į Klaipėdą jaunuosius talentus, akcentuoti ir tokie kriterijai kaip objekto interaktyvumas ir patyrimiškumas, erdvės demokratiškumas, atvirumas ir prieinamumas – ypač buvusios pagrindinės pašto salės.

Kaip prioritetiniai taip pat iškelti vietos gyvybingumo ir idėjinio vientisumo klausimai, idėjinis ir urbanistinis integralumas, patrauklumas užsienio partneriams, nuolat atsinaujinantis ir aktualus turinys. Kūrybinių dirbtuvių metu siekta plėtoti idėjas, aktualias ne tik šiandienai, bet ir visam ateinančiam dešimtmečiui, kurios būtų tvarios ir kurtų pridėtinę vertę tiek miestui, tiek Lietuvai.

Išgrynintos trys galimos Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo koncepcijos. Pirmoji orientavosi į didžiulį kūrybinių rezidencijų poreikį, jaučiamą ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Pasiūlyta sukurti išplėtotą ir specializuotą infrastruktūrą, kuri tarnautų ir tikslinėmis programomis pritraukiamiems specialistams, ir vietos kūrėjams, visiems miesto gyventojams.

Pagal antrąją koncepciją pasiūlyta įkurti žymaus pasaulinio lygio mokslininko astronomo, gimusio Klaipėdoje, F.W. Argelanderio vardo meno ir mokslo centrą, kuris būtų orientuotas į mokslo bei meno sintezę, pagrindinį dėmesį skiriant XXI a. gebėjimų ugdymui per patyriminę edukaciją, tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Trečioji idėja orientuota į ryšių ir komunikacijos centro kūrimą, kur būtų pristatomas ir istorinis paveldas, ir šiuolaikinės technologijos, o centro veikla orientuota į įvairių komunikacijos formų ir būdų nagrinėjimą.

Visos trys idėjos siūlė pirmuosius aukštus maksimaliai atverti visuomenei, įkuriant ten reprezentacines, susibūrimo ir bendravimo erdves, numatant nuolatinių parodų vietas teminėms-istorinėms ekspozicijoms, taip pat renginiams ir kintančioms ekspozicijoms. Daug dėmesio skirta edukacinėms ir bendradarbystės erdvėms, numatytos ir laikinojo apsistojimo-kūrybinių rezidencijų erdvės, kavinės, dirbtuvės ir erdvės darbui, informacinis centras su simboline pašto – atvirukų išsiuntimo – funkcija.

Daugiausia palaikymo ir vystymo potencialo kūrybinių dirbtuvių dalyviai bei svečiai įžvelgė F. W. Argelanderio centro idėjoje, aprėpiančioje tiek kūrybinių rezidencijų, tiek komunikacijos centro funkcijas. Šias idėjas toliau plėtos ir tikrins Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos rengėjai, vertindami jau konkrečius galimus įgyvendinimo būdus, galimas valdymo ir projekto vystymo formas. 

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos komisijos nariai architektai Gerda Antanaitytė ir  Aurimas Baužys, urbanistai Donatas Baltrušaitis ir Milda Pacevičiūtė bei prie jų prisijungę įvairių sričių, taip pat Kultūros ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai.

Dirbtuves moderavo architektė, VšĮ „Idėjos miestui“ vadovė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė. Kūrybinių dirbtuvių dalyviams talkino patariamoji vietos bendruomenės atstovų grupė, sudaryta iš akademikų, muziejininkų, menininkų ir kitų visuomenės atstovų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder