Papildomo poilsio negavusi darbuotoja diskriminacijos neįrodė
(1)Ginčo ištakos - praėjusią vasarą, kai Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų prižiūrėtoja negavo papildomo poilsio dienų.
Apmokami laisvadieniai
Individualios kūdikių priežiūros specialistė prašė suteikti jai iki 5 dienų sveikatos gerinimo atostogų, už kurias mokamas atlyginimas - tokią galimybę numato 2024-ųjų pradžioje įsigaliojusi Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis.
Tačiau darbdavys klaipėdietei papildomo poilsio nesuteikė, mat sutartis šias garantijas numato tik ją pasirašiusių profesinių sąjungų nariams.
Nuo 1998-ųjų sutrikusio vystymosi kūdikių namuose dirbanti moteris nė vienai iš šių organizacijų nepriklauso.
Jos manymu, prašymą atmetusi vadovybė pažeidė Darbo kodekso nuostatas, kurios draudžia darbdaviui diskriminuoti pavaldinį dėl įvairių priežasčių, tarp jų - ir narystės profesinėje sąjungoje.
„Atsakovė (kūdikių namai - aut. past.) privalo ne tik kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams sudaryti atitinkamas darbo sąlygas bei teikti joje nurodytas tokias pat darbo sąlygas ir lengvatas, vykdant Darbo kodekso nurodytą pareigą nediskriminuoti darbuotojų narystės profesinėje sąjungoje pagrindu“, - teigiama darbuotojos ieškinyje pirmosios instancijos teismui.
Neigiamą atsakymą dėl papildomų laisvų dienų gavusi moteris pirmiausia dėl to kreipėsi į Klaipėdos darbo ginčų komisiją ir jos paprašė pripažinti, jog yra diskriminuojama, bet jos prašymas netenkintas.
Tada dėl sprendimo prasidėjo teismų maratonas - jame darbuotoja taip pat siekė įrodyti, jog vadovybės atsisakymas suteikti papildomas poilsio dienas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Tačiau sprendimai buvo priešingi - Klaipėdos apylinkės teismas šiemet vasarį moters ieškinį atmetė konstatavęs, jog „nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad ieškovė buvo diskriminuojama“, apeliacinėje instancijoje birželį šis sprendimas paliktas nepakeistas, o bylai nukeliavus iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinį skundą atsisakyti priimti.
„Skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui“, - teigiama rugsėjo 24-ąją paskelbtoje nutartyje, kuri yra galutinė ir neskundžiama.
Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai šio proceso metu su darbuotojos ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir teigė, jog sprendimas nesuteikti papildomų laisvadienių nėra diskriminacija, nes profesinės sąjungos nariai geresnes sąlygas išsikovojo prisidėdami prie kolektyvinės sutarties.
„Tai nėra diskriminacija dėl priklausymo profesinei sąjungai. Kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose“, - teigiama įstaigos atsiliepime į ieškinį.
Darbo kodeksas numato galimybę profesinei sąjungai ir darbdaviui susitarti dėl kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, bet tokio susitarimo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose nėra.
Palaiko darbuotoją
„Sodros“ duomenimis, įstaigoje šiuo metu dirba 81 darbuotojas, namų darbininkų sąjunga veikia nuo 2001-ųjų. Jos pirmininko Alvido Balskaus teigimu, organizacija vienija mažesniąją dalį įstaigos darbuotojų.
A. Balskaus vertinimu, teismai atmesdami darbuotojos ieškinius rėmėsi neteisinga praktika.
„Buvo pasityčiota iš teisingumo sprendžiant šį ginčą. Priimant sprendimus pasiremta visai kita praktika - bylos, kurioje spręstas visai kitas klausimas - ten buvo sprendžiama dėl išmokos darbuotojai, o šiuo atveju keliamas diskriminacijos klausimas. Reikėjo šio klausimo išaiškinimo ir praktikos formavimo“, - sakė jis „Vakarų ekspresui“.
„Pagal tokią teismo praktiką žmonės yra verčiami tapti profesinių sąjungų nariais“, - pridūrė organizacijos pirmininkas.
A. Balskus teigia, jog profesinių sąjungų nariai turi išskirtines sąlygas, nors darbe atlieka identiškas užduotis, o tai yra sistemos yda.
„Ginamos grupės, o ne visi darbuotojai. Šimtai tūkstančių darbuotojų Lietuvoje yra diskriminuojami“, - sakė jis.
Įprastai Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų darbuotojai dėl savo darbo specifikos turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas - 30 dienų.
Svetimas gėris
Ginče Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai gynybai taip pat pasitelkė argumentą, kad reikalavimas taikyti kolektyvinės sutarties sąlygas jos nepasirašiusiam žmogui mažina narystės joje vertę.
Tam pritaria ir Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
"Visiškai logiška - juk profsąjunga kovoja už geresnes darbo sąlygas savo nariams, tai yra būdas juos pritraukti. O jeigu kažkas nenori tose sąjungose būti, tai neturėtų ir norėti jų teikiamų papildomų privilegijų.
Jeigu kaimyno sode prinoko slyvos, tai nebūtinai aš galiu jas imti. Reikia darbo įdėti", - lygino A. Gerliakienė.
Jos teigimu, bent sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų interesus ginančios organizacijos įdeda labai daug darbo derybose dėl kolektyvinių sutarčių, todėl jos ir nusipelno geresnių sąlygų, o nariams jos priklauso, nes šie moka narystės mokesčius taip palaikydami kovotojus.
A. Gerliakienė teigė, kad iki šiol negirdėjo nei apie Klaipėdoje, nei kur kitur šalyje kilusį ginčą dėl diskriminacijos: „Tiesą sakant, daugiau tokių ginčų negirdėjau.“
Profsąjungų sulygtos sąlygos galioja tik jų nariams ir tai nėra jai nepriklausančių darbuotojų diskriminacija.
Jokios diskriminacijos
Darbo teisę savo mokslo darbuose nagrinėjanti Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Ingrida Mačernytė-Panomariovienė irgi sako, kad neigiamas atsakymas į klaipėdietės prašymą suteikti papildomų poilsių dienų nėra diskriminacija priklausymo profsąjungai pagrindu.
„Jokios diskriminacijos čia nėra, tai yra profsąjungų saviraiškos teisė derėtis ir išsiderėti geresnes sąlygas sau bei nariams, kurie turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas: įmokos, mokymai ir taip toliau“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ji.
Darbo teisės žinovė taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad derybose su profsąjungomis valstybei būtina įvertinti, kiek narių gaus prašomas lengvatas - taip nustatomas poveikis šalies biudžetui.
„Skaičiuojamas biudžetas, valstybei kainuoja tos papildomos laisvos dienos. Todėl iš anksto yra nuostata, kad sąlygos galioja tik tiems žmonėms, kurie tuo metu yra profsąjungų nariai, o ne po susitarimo į sąjungas suskubusiems žmonėms. Dėl to irgi negalima šio ginčo laikyti diskriminacija“, - kalbėjo I. Mačernytė-Panomariovienė.
Kūdikių namų darbuotojos pagrindinį argumentą - Darbo kodekso nuostatą dėl diskriminacijos - I. Mačernytė-Panomariovienė aiškina kaip apribojimą darbdaviui: „Jis negali daryti įtakos - stoti ar nestoti į profsąjungą.“
Teisininkė taip pat sako, kad darbdaviui ir profesinėms sąjungoms susitarus, kad iškovotos sąlygos galioja visiems darbuotojams, toks sandoris negali įsigalioti be visų darbuotojų pritarimo.
„Jeigu profsąjunga savo nariams išsiderėjo, tai galima su darbdaviu tartis, kad tos nuostatos galioja visiems. Bet tai, kad jie susitarė, dar ne viskas - tokiu atveju turi pritarti visas kolektyvas, juk ne visiems tos sąlygos gali patikti, juk be garantijų gali būti sulygta ir dėl kažkokių įsipareigojimų. Ir tas pritarimas turi būti užfiksuotas“, - aiškino I. Mačernytė-Panomariovienė.
2024 metais pasirašyta Nacionalinė sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis teisę į papildomas penkias laisvas dienas suteikia apie 250 Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Ši lengvata sutarta kaip darbuotojų perdegimo ir kitų psichologinių problemų prevencija.
Kai kurios įstaigos jau viešai skundėsi, kad tokią sąlygą palaiminusi valstybė joms užkrovė papildomą finansinę naštą, mat už vadinamuosius „sveikadienius“ privaloma mokėti atlyginimą.
Darbuotojas gali asmeniniais reikalais išvykti į sveikatos priežiūros įstaigas prieš tai raštu laisvadienius suderinęs su darbdaviu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą