Privalomi skiepai Lietuvoje: ar dar įmanoma išvengti ir kokios baudos grėstų?

Antanas Matulas. Dmitrijus Radlinskas Alfa.lt

– Antanai, jūsų manymu, ar tik laiko klausimas, kada Lietuvoje bus privalomi skiepai visiems?

A. Matulas: Sprendžiant iš to, kas vyksta pasaulyje, kas vyksta Europoje, atrodo, kad taip, bet tai yra diskusinis klausimas. Abejoju, ar taip lengvai tai ras kelią Lietuvos parlamente.

– Kita alternatyva yra karantinas – tai, ką jau išgyvenome dvejus metus, arba visuotinis paskiepijimas. Turbūt taip galima kelti klausimą, ar ne?

A. Matulas: Arba dar griežtesni apribojimai nesiskiepijusiems žmonėms. Matome, kitos šalys įveda nesiskiepijusiesiems vos ne absoliutų karantiną.

– Įveda ir tiems, kurie pasiskiepiję, ir tai irgi kelia nepasitenkinimą visuomenėje.

A. Matulas: Taip, žinau. Vyriausybėje, ministerijoje vyksta ši diskusija. Matome tendencijas, turime informaciją iš Europos Komisijos, bet, kiek jaučiu frakcijų poziciją, tikrai situacija gali būti gan sudėtinga. Na, nebent tai būtų svarstoma kartu su žalos atlyginimu. Tik tokiu atveju tam tikra dalis parlamentarų, matyt, sutiktų pabalsuoti.

– Žalos atlyginimo, kam ir už ką?

A. Matulas: Kadangi vis tiek yra atvejų, kada skiepas sukelia tam tikrą šalutinį poveikį, tam tikrų komplikacijų, tai, be abejonės, jeigu valstybė įvestų privalomą skiepijimąsi, ji turėtų ir atlyginti žmonėms žalą, jeigu įvyktų kokios komplikacijos.

Juozas Olekas. Dmitrijus Radlinskas Alfa.lt

– Juozai, kokios alternatyvos privalomam visos visuomenės paskiepijimui?

J. Olekas: Alternatyva yra didesnės mirtys ir sunkesni susirgimai, nes labai aiškiai yra įrodyta, kad skiepijimas duoda geriausią efektą, kai paskiepijama daugiau nei 92–95 proc. visuomenės.

Taip mes išvengėme raupų, taip mes panaikinome poliomielitą, kurios buvo žmonių gyvybių rykštės.

Šiuo metu atrodo, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių: dėl nepakankamos informacijos, dėl nesusitelkimo, medicinos autoritetų, šeimos gydytojų nepakankamo veikimo tie rezultatai Lietuvoje nepasiekiami.

Su ES pagalba Lietuva turbūt pirmą kartą taip greitai yra apsirūpinusi vakcinomis, kad ji galėtų paskiepyti visus žmones, ir dar ES yra pasiruošusi padėti, bet trūksta motyvacijos ir visuomenės sutarimo.

Mes jau ne kartą siūlėme pradėti nuo tam tikrų profesijų grupių privalomo skiepijimo, bet, aišku, nė vienoje valstybėje, kuri dabar jau yra priėmusi sprendimą dėl privalomo skiepijimo, nėra kokių Baudžiamojo kodekso pataisų ar kitokių dalykų, kurie verstų.

Tada vėl ateina tie suvaržymai ir apribojimai tiems žmonėms, kurie yra nepasiskiepiję. Sutikčiau, kad jei po skiepo pasireikštų kokios komplikacijos, turėtų veikti žalos atlyginimas.

– Antanai, ar dar matote kokių nors alternatyvų, išeičių? Austrija paskelbė, kad privalomai skiepys nuo vasario. Neoficialiai kalbama, kad tai yra paskutinis įspėjimas visiems tiems, kurie nepasiskiepijo, kad jie pasiskiepytų, ir galbūt tada nereikės vadinamojo prievartinio arba privalomo skiepijimo. Kaip jūs manote, Lietuva dar galėtų išvengti šito žingsnio, ar matant, kad vis tiek 20–30 proc. niekaip nesiskiepija, mes irgi neturėsime kitos išeities?

A. Matulas: Daug kas priklausys ir nuo kitų aplinkybių.

Neaišku, kaip bus su nauja omikron atmaina, jeigu ji daug sparčiau plinta, bet nebus labai pavojinga, tikriausiai galima manyti, kad virusas išsisemia ir mutuoja vis į lengvesnes formas, ieško tų neapsisaugojusių žmonių – nepasiskiepijusiųjų, kurių organizme galėtų daugintis. Jei virusas bus sparčiai plintantis ir labai patogeniškas, be abejonės, kad tai pagreitins šitą procesą.

Aš esu sutikęs ne vieną agresyviai nusiteikusį skiepų priešininką, ir priversti jį pasiskiepyti – sunkiai suvokiama, todėl konfliktų būtų gan daug.

Yra ir kitų būdų: kai kuriuose rajonuose medicinos punkto slaugytojos vaikšto po namus, ir netgi Lietuvos televizija yra įsteigusi nominaciją vienai bendruomenės slaugytojai, kurios dėka yra paskiepyta praktiškai visa jos apylinkė, kelių kaimų žmonės.

Galbūt galėtumėme tada pradėti galvoti, kad jeigu žmogus nesiskiepija, turėtų kažkokių rimtų priemokų, kai papuola į ligoninę ir jį reikia gydyti. Tai būtų švelnesnė priemonė nei privalomas skiepijimas.

Tie, kurie nesiskiepija, užkemša ligonines, jų yra 20–30 proc., ne šiaip sau yra prabilta būtent apie visuotinį skiepijimą.

– Juozai, privalomas skiepijimas visiems labiau suskaldys visuomenę ar, priešingai, suvienys?

J. Olekas: Mes matome gana didelį pasipriešinimą tos dalies, kurie yra apsisprendę nesiskiepyti, sprendimas tai daryti privalomai turbūt sukels ir tokių labai aštrių pasipriešinimo momentų, gal net akcijų.

Aišku, būtų geriau, jeigu informacinė kampanija būtų dar sustiprinta. Aš tikrai manau, kad, atiduodami daugiau teisių ir galimybių šeimos gydytojams, profesionalams, medikams, mes galėtumėme pasiekti tą rezultatą.

Siūlyčiau pirmiausia kviesti ir privalomai paskiepyti tas grupes, kurios daugiausia kontaktuoja ir kurias reikia privalomai apsaugoti.

– Yra argumentų, kad privalomas skiepijimas gali suvienyti visuomenę. Antanai, kaip jums atrodo?

A. Matulas: Aš manau, kad vis dėlto susiskaldymas padidėtų.

Jeigu tikrai nepavyksta dalies žmonių įtikinti, jeigu tikrai bus ryžtasi įvesti privalomus skiepus, tikrai neturėtų būti taikomos tokios baudos, kurios dabar numatytos Austrijoje, ir panašiai. Iš kur tas žmogus, kad ir dirbantis, ras kelis tūkstančius eurų?

Galbūt tuomet būtų galima leisti užsikrėtusiems patiems apsimokėti už gydymą? Yra dar vienas kelias, apie jį kalba ir Pasaulio sveikatos organizacija – tai efektyviau dalytis vakcinomis.

Aš buvau prieš porą savaičių Armėnijoje, ir tik 10 proc. pasiskiepijusios visuomenės. Omikron atmaina nustatyta Pietų Afrikoje. Žiūrėkite, kaip greitai ji plinta, aiškių ribų virusui nėra, sienų nėra.

Tai jeigu mes kovosime tik atskirais regionais, atskirose šalyse, su tuo nesusitvarkysime. Šiuo keliu turėtų eiti pasaulis ir turtingos valstybės surasti resursų.

Aš džiaugiuosi, kad Lietuva jau paskelbė, jog 500 tūkst. vakcinų dovanos Vietnamui ir kitoms šalims, į kurias ir važiuoja ilsėtis lietuviai.

– Juozai, dabar apie tas baudas. Tarkime, Austrijoje, Graikijoje visi privalomai nuo 60 metų, kurie nesiskiepiję, turi mokėti po 100 eurų kas mėnesį. Na, turbūt nebūtų tokių, paprastai tariant, akcijų, kai žmonės sulaikomi ir prievarta vežami į skiepų centrus. Akivaizdu, kad to nebūtų. Bet kokios tada priemonės priverstų tuos likusius 20 proc. žmonių pasiskiepyti?

J. Olekas: Na, aš tikrai nemanau, kad 20–30 proc. žmonių nesiskiepija dėl užsispyrimo. Man teko kalbėti ne su vienu iš jų, kuris po to pasiskiepijo. Viena dažniausių priežasčių – jo kontakto su savo slaugytoja ar šeimos gydytoju nebuvimas. Man atrodo, kad sveikatos sistemoje dar yra daug organizacinių dalykų, kaip mes galėtumėme didžiąją dalį nepasiskiepijusiųjų pritraukti. Tikrai nesutikčiau, kad tų, kurie liks neskiepyti, mes negydytume, kad reikėtų jiems gydymą apsimokėti, nes ligų yra visokių, yra ir daug susirgimo priežasčių.

Pavyzdžiui, rūkymas, kuris sukelia beveik septynis tūkstančius mirčių per metus Lietuvoje, ir rūkančiam nereikia susimokėti už gydymą. Tačiau galėtų būti arba administracinės baudos, kaip jūs paminėjote Austrijoje, arba kita bauda nesusieta su žmogaus gydymu.

– Bet rūkaliai, Juozai, neužkemša ligoninių, ar ne?

J. Olekas: Taip tik atrodo, jeigu 7 tūkst. miršta. Nueikit kada nors į kraujagyslių chirurgijos skyrių, pamatysite, kiek ten užimta vietų.

– Bet dėl to neskelbiami karantinai?

J. Olekas: Liga nėra užkrečiama, bet ligoninių užkimšimo prasme, man atrodo, nedaug kuo skiriasi.

– Antanai, kada privalomo skiepijimo diskusija galėtų kilti Vyriausybės lygmeniu?

A. Matulas: Jau kurį laiką yra kalbama. Jeigu pavyktų mokslininkams aiškiai pasakyti, kad jeigu bus 90 proc. pasiekta imunizacija, tuomet sergamumas mažės. Buvo sakoma apie 70 proc., bet nepasitvirtino.

Na, pavyzdžiui, tymai, jeigu imunizacija sumažėdavo iki 90 proc., prasidėdavo sergamumas. Jeigu daugiau negu 95 proc., tai akivaizdžiai mažėja ir išnyksta. Jeigu tai galima įrodyti, man atrodo, visuomenę dar galime įtikinti.

Diskusija vyksta, ir lemiamas momentas bus ta nauja mutacija.

Kiek ji pavojinga, jeigu ji plis, kaip dabar sakoma, dvigubai greičiau, bet kol kas manoma, kad tai yra lengvesnė forma. Jeigu bus atvirkščiai, reikės pradėti galvoti, ir mes, būdami valdžioje, turėsime prisiimti didžiąją dalį atsakomybės už žmonių likimus, žmonių mirtis, nežiūrint, kad tai bus politiškai sunku padaryti.

– Juozai, ar skiepai apsaugo nuo omikron atmainos?

J. Olekas: Tai, kiek žinoma iš tų faktų ir skaičių, kurių santykinai nėra tiek daug, kad lygiai taip pat kaip kitų formų, taip ir omikron atveju liga yra lengviau pernešama. Manau, kad bet kokiu atveju pasiskiepijimas sustiprina galimybę lengviau pernešti tą ligą. Kompanijos, mokslininkai dirba ir galbūt bus kai kurių vakcinų naujų pakeitimų, kurios bus orientuotos į naujas atmainas.

Šios dienos žiniomis, dabar egzistuojantys skiepai sumažina sergamumo sunkumą ir mirtingumą.