Didžiojo Klaipėdos pilies bokšto atidarymas (galerija)

„Šis bokštas turi savo istoriją - nuo diskusijų, kad čia nieko nereikėtų statyti, iki to, kad dabar jis stovi pastatytas. Pradžioje atrodė, kad be 6 milijonų nieko nepadarysime, bet nereikėjo ir 5 milijonų, mane tas džiugina“, - sakė A. Vaitkus per spaudos konferenciją.

Iš viso bokšto projektavimas ir statybos darbai kainavo apie 4,6 milijono eurų.

Tačiau, anot mero, investicijos dydis tikrai nėra svarbiausia. Skeptikų, kurie abejojo projekto sėkme, šiandien beveik nebeliko.

„Tie, kurie žiūrėjo skeptiškai į pirmąjį etapą, dabar tiesiog nutilo. Bokštas tapo miesto pasididžiavimu“, - teigė jis.

Meras pasakojo, kad jau planuojamas ir kitas etapas - pilies atstatymo darbų tęsinys.

„Šiuo metu rengiamas ne tik planas ir darbų, kurių galime imtis paraleliai vienu metu, grafikas“, - sakė jis.

Pasak A. Vaitkaus, svarbu ne tik istorinė reikšmė, bet ir urbanistinė šios vietos vertė. Dangės upė yra miesto ašis. Siekiama padaryti taip, kad ši teritorija džiugintų miesto gyventojus.

Visos pilies atstatymas

Miestas toliau vysto ambiciją atstatyti visą pilį.

„Ambicija tikrai yra. Yra sudaryta darbo grupė. Dirbame su architektais, planuojame, ir tikiu, kad rezultatus pamatysime greičiau, nei daugelis tikisi“, - sakė A. Vaitkus.

Anot mero, pilies atstatymui reikės lėšų, kurių tikimasi gauti iš centrinės valdžios. Dėl to vyksta pokalbiai su Vyriausybe.

Dabar bus skelbiamas konkursas sukurti viziją, kaip turėtų būti įveiklinta bokšto erdvė. Asmeniškai miesto vadovas mato galimybę šią erdvę palikti renginiams, koncertams.

Jau penktadienį pilies bokšte vyks atidarymo koncertai, šokio pasirodymai. Jų metu akivaizdžiai bus galima pamatyti, kaip bokštas gali būti pritaikytas tokiai veiklai. Tačiau tikrai nebus atsisakoma muziejinės ekspozicijos. Ekspertai turėtų nuspręsti, kokio laikotarpio ekspozicija galėtų įsikurti bokšte.

Atstatytas ant pamatų

Klaipėdos pilies bokšto projekto autorius architektas Algirdas Stripinis akcentavo, kad bet kurios pilies atkūrimas yra kontroversiškas procesas. Tačiau atkuriant Klaipėdos pilį buvo surinkta daug archeologinių duomenų, yra išlikusios pilies brošiūros ir net pilies atstatymo brėžiniai, kurie buvo parengti po to, kai pilį nuniokojo didysis Klaipėdos gaisras.

„Pilis yra atstatyta tiksliai ant buvusių pamatų, tiksliai atkurtas langų išsidėstymas ir pan.“, - vardina A. Sripinis.

Jis teigia matantis viziją, kad būtų atstatyta visa pilis su užliejamu gynybiniu grioviu (fosa) aplink visą pilį. Todėl jau dabar esamoje teritorijoje būtų galima pradėti vykdyti archeologinius tyrinėjimus.

Taip pat turėtų būti skelbiamas visos piliavietės architektūrinis konkursas. Vienas iš sudėtingesnių klausimų yra išlikusio buvusio irklavimo bazės pastato integravimas į kompleksą. Šiuo metu šis pastatas perduotas Lietuvos kariuomenei su tikslu paversti jį Romove.

„Antras šio pastato aukštas statytas jau sovietmečiu, tačiau buvo priimtas sprendimas jį saugoti“, - primena A. Stripinis.

Jis sako, kad anksčiau buvo diskutuojama, kad 1923-1924 metais statytą pirmąjį irklavimo bazės pastato aukštą būtų galima integruoti į pilies pylimą.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys pasidžiaugė, kad Didžiojo pilies bokšto atstatymas yra dalis istorijos sugriauto miesto identiteto atkūrimo. Tai visiškai keičia miesto veidą ir požiūrį į jį. Tačiau šia kryptimi dar laukia ilgas darbas. Labai svarbus yra Šv. Jono bažnyčios atstatymas. Leidimą bažnyčios bokšto statybai planuojama gauti jau kitų metų pavasarį.