Norima išsklaidyti gyventojų nerimą dėl vandenilio gamybos uoste
(11)Pradėti gaminti žaliąjį vandenilį Klaipėdos uoste ketinama 2026-aisiais, šiuo metu jau vyksta pasirengimo darbai, perkama įranga. Jo gamybos ir pildymo stotelių projektai iš dalies bus finansuojami 2021-2027 metų Europos Sąjungos programų lėšomis.
Apsispręsta dėl vietos
Žaliojo vandenilio gamybos projektą uoste vertino daug institucijų. Buvo siūlomi du vietos variantai - Nemuno g. 8 ir Nemuno g. 40. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą nagrinėjusių institucijų išvados dėl planuojamos veiklos vietos skyrėsi.
Klaipėdos savivaldybė palankiau vertino pirmąjį variantą, daugiau vertinusiųjų pasisakė už antrąjį. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), išanalizavusi visų institucijų išvadas, patvirtino Nemuno g. 40 - dabartinės Uosto direkcijos laivyno bazės teritoriją.
Priminsime, kad ši bazė bus iškelta į kitą vietą arčiau žvejų uostelio.
Aplinkosaugininkai pasirinko antrąjį variantą todėl, kad arti jo mažiausiai objektų - artimiausi gyvenamieji namai nuo gamybos bus nutolę 150 metrų ar didesniu atstumu. AAA atstovų teigimu, toks atstumas yra visiškai saugus.
Latvijoje vandenilio gamyba vyksta vos 100 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų, Norvegijoje - 80 metrų, vieną iš Vokietijos vandenilio gamyklų ir profesinio mokymo centrą skiria tik gatvė, o Jungtinėje Karalystėje jau testuojamas projektas, kurio metu vandenilis bus naudojamas namams šildyti. Šiuo metu Europoje jau yra apie 200 vandenilio stotelių, dar 60 statoma.
Bus gaminamas nedidelis kiekis
Į praėjusį ketvirtadienį vykusį susitikimą atėjo aplinkinių ir tolesnių gatvių gyventojai. Jų nerimas suprantamas, nes vandenilis - normaliomis sąlygomis bespalvės, bekvapės, bet itin degios dviatomės dujos.
Uosto direkcijos atstovai nuramino, kad jų projektas nėra toks pat kaip kompanijos „European Energy“ ketinta statyti vandeninio ir metanolio gamykla Kretingos rajono Darbėnų seniūnijoje.
Pasipriešinus Darbėnų gyventojams ir nesutikus Kretingos rajono savivaldybei kompanija šio sumanymo atsisakė. Ten norėta statyti vos ne 100 kartų didesnę gamyklą nei Klaipėdos uosto teritorijoje.
Uoste numatoma įrengti tik vandenilio gamybos bazę bei sistemą transporto priemonėms užpildyti. Per parą planuojama pagaminti apie 500 kilogramų vandenilio, o per metus įrangai dirbant visu pajėgumu - iki 127 tonų.
Bus pastatyti du jūriniai konteineriai, įrengti pildymo vandeniliu punktai. Laivams bus skirta viena mobili stotelė, o mašinoms ir kitoms technikos priemonėms - stacionari krante.
Specialistų teigimu, uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas giežtai reglamentuotu elektrolizės būdu. Įrenginys jam gaminti bus sumontuotas standartiniame 40 pėdų jūriniame konteineryje.
Mokslininkai sako, kad Uosto direkcijos pasirinktas būdas gauti vandenilį - švariausias, nebus jokių anglies dioksido emisijų į aplinką. Jam gaminti reikalingas tik vanduo ir elektros energija.
Gyventojai domėjosi, koks vanduo bus imamas ir kiek jo reikės. Direkcijos atstovų teigimu, vandens per metus reikės apie 4200 kubinių metrų, o tunelinė plovykla per metus gali suvartoti iki 40 tūkst. kub. m vandens.
Tenkins uosto poreikius
Tai bandomasis Uosto direkcijos projektas. Jį įgyvendinant pagamintas vandenilis daugiausia bus skiriamas uosto poreikiams: mūsų uostamiestyje direkcijai statomam atliekų surinkimo laivui, kuris bus varomas vandeniliu ir elektra, jūrų krovinių kompanijos „Bega“, su kuria pasirašytas memorandumas, poreikiams.
Ši kompanija ketina moderninti savo įrangą naudodama vandenilio technologijas.
Likusį pagaminto vandenilio kiekį bus galima panaudoti viešajam transportui, žmonių poreikiams. Lietuvoje jau yra keli automobiliai, kurie kaip kurą naudoja vandenilį.
Tai pirmas projektas, Uosto direkcijai tapus akcine bendrove, kai jos pagaminta produkcija bus parduodama ir už tai gaunama papildomų lėšų. Iki šiol ji papildomų lėšų gaudavo nuomodama savo laivus.
Rašyti komentarą