Pilies bokšto įveiklinimas: maksimali ambicija už milijoną

(1)

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) vadovas Jonas Genys sako, kad šiuo metu atstatomas Klaipėdos pilies didysis bokštas turi tapti traukos centru, todėl jo įveiklinimui numatytas maksimalus planas už beveik 1 milijoną eurų.

Didįjį pilies bokštą atstatanti bendrovė „Pamario restauratorius“ darbus planuoja baigti dar šiemet.

Jau aišku, kad beveik 46 metrų aukščio bokštas taps nauja Klaipėdos miesto apžvalgos aikštele, tačiau kas lankytojus pasitiks jo viduje, konkrečių sprendimų dar nėra.

J. Genys sako, kad tai priklausys nuo to, koks bus šio projekto finansavimas. Tuo MLIM rūpinsis kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe.

Aktyviai dirbama, kad projektui būtų skirta ES parama. Yra parengtas projektas „Klaipėdos pilies didžiojo bokšto įveiklinimas ir pritaikymas įvairių grupių poreikiams“.

Pasak J. Genio pagal šią programą maksimali galima paramos suma siekia 708 tūkstančius eurų. Klaipėdos miesto savivaldybė 2024-2026 m. strateginiame veiklos plane šiam projektui yra numačiusi dalinį finansavimą - 246 tūkstančius eurų.

Nėra abejonių, kad Klaipėdos miesto taryba artimiausiame posėdyje pritars sprendimui teikti parašką siekiant ES finansavimo, nes Savivaldybei biudžeto lėšomis tektų prisidėti tik 15-25 procentų nuo bendros projekto vertės.

Tačiau nėra jokių garantijų, kad finansavimas bus skirtas.

Pirmą paraišką atmetė

MLIM jau teikė paraišką pilies bokšto įveiklinimo finansavimui gauti pagal anksčiau Kultūros ministerijos skelbtą kvietimą „Kultūros paveldo aktualizavimas ir įveiklinimas“. Tačiau ES finansavimas nebuvo skirtas.

Centrinė projektų valdymo agentūra ir Kultūros ministerija motyvavo, kad Klaipėdos pilies bokštas dar nėra atkurtas ir jis neturi kultūros paveldo objekto statuso. Pilies bokštas, vertintojų nuomone, neatitiko kvietimo reikalavimų.

Pasak J. Genio, tikslių skaičiavimų, kiek galėtų kainuoti bokšto įveiklinimas, nėra, tačiau siekis yra maksimalus galimas finansavimas.

Lankomiausias muziejus

Anot J. Genio, MLIM yra lankomiausias muziejus Lietuvoje tarp visų šešių dešimčių muziejų, kurie priklauso šalies savivaldybėms.

„Praėjusiais metais visuose muziejaus padaliniuose sulaukėme net 91 tūkstančio lankytojų, iš jų 40 tūkstančių apsilankė Klaipėdos pilies muziejuje“, - geromis žiniomis dalinasi J. Genys.

Jis tikisi, kad ES paramą visgi pavyks užsitikrinti, nes priešingu atveju daugiau lėšų reikėtų ieškoti Klaipėdos biudžete.

Muziejaus vadovas nelinkęs svarstyti varianto, kad į pilies bokštą galėtų būti perkelta dalis eksponatų iš jau dabar veikiančių ekspozicijų ar muziejaus saugyklos.

„Lankytojai laukia šiuolaikinių, inovatyvių sprendimų, tokių kaip, pavyzdžiui, muziejus 39/45“, - sako J. Genys.

Anot jo, siekis yra, kad atstačius pilies bokštą jis būtų patrauklus ir generuotų lankytojų srautus.

Planuojant pilies bokšto ekspoziciją papildoma problema yra ta, kad bokštas nebus šildomas. Todėl ne visiems eksponatams ši erdvė yra tinkama, ypač šaltuoju metų laiku.

„Eksponatų yra įvairių, nebūtinai popierinių ar kitų, bijančių aplinkos poveikio“, - kad problemos yra išsprendžiamos, sako J. Genys.

Jau anksčiau jis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad didysis bokštas buvo nugriautas XIX a. antrojoje pusėje, o perstatomas pasirinkus XVII-XVIII a. modelį, bastioninės pilies laikų variantą. Bokštas iš išorės tikrai atrodys taip, kaip prieš kelis šimtus metų.

Vien bokšto atstatymas kainuos apie 4 milijonus eurų, o iš viso į Klaipėdos pilies komplekso sutvarkymą jau investuota apie 15 milijonų eurų.

Ateityje planuojama, kad Klaipėdos pilies komplekso atstatymas bus tęsiamas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder