Uostas miestui. Klaipėdos uostas atveria kelią ne tik kroviniams ir laivams, bet ir investicijoms regione

Klaipėdos uostas, kaip vienintelė Lietuvos ekonomikos prieiga prie jūros, yra kertinis argumentas, dėl kurio stambias investicijas numatantys ir darbo vietas kuriantys verslai renkasi būtent šį regioną.

Klaipėdos prieigose veikiančioje Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios įmonės kasmet generuoja milijoninius pelnus, o jų vaidmuo yra svarbus visos šalies ekonomikos dėlionėje.

Čia įsikūrę verslai konstatuoja, kad jeigu ne Klaipėdos uostas, stambiausi ir geidžiamiausi dabartiniai investuotojai nė nebūtų svarstę verslo įkūrimo Klaipėdos regiono ir net visos Lietuvos mastu. Ši tendencija stebima jau ne vieną dešimtmetį.

Anot Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, viena iš LEZ senbuvių, pasaulinei „Indorama“ grupei priklausanti „Orion Global PET“, yra ne kartą minėjusi, kad bendrovė Klaipėdą didele dalimi pasirinko būtent dėl uosto.

Ši investicija, 2003–2006 m. siekusi tuo metu įspūdingus 100 mln. eurų, buvo ypač svarbi tiek Klaipėdos LEZ, tiek visai neseniai į ES įstojusiai Lietuvai, nes „Indoramos“ superprojektas padėjo atkreipti ir kitų investuotojų dėmesį.

„Didžiausios LEZ įmonės, pvz., „Neo Group“, „Indorama“, „Mestilla“, „Retal“, didele dalimi mus pasirinko tik todėl, kad Klaipėdoje yra uostas.

Natūralu, kad jie galėjo rinktis Gdanską, Rygą ar Liepoją, bet pasirinko Klaipėdą – čia jau sužaidė ir kiti mūsų miesto bei šalies privalumai, tačiau be uosto net nebūtume svarstomi.

Bendra pas mus veikiančių įmonių apyvarta yra apie 1,7 mlrd. eurų, o apie 1 mlrd. Eur sudaro minėtų kelių didžiųjų įmonių apyvarta.

Tai – labai paprasta iliustracija, ką mums visiems reiškia tokių investuotojų buvimas 5–10 kilometrų atstumu iki jūrų vartų“, – uosto svarbą investuotojams pabrėžia E. Kiudulas.

Klaipėdos uosto vaidmuo investuotojams renkantis Klaipėdą ir Lietuvą yra tarsi įrodymas, kad sprendimai net ir sudėtingais periodais nemažinti infrastruktūros tobulinimo tempo bei investicijų apimties teikia rezultatų: įsikuriantys verslai kuria darbo vietas klaipėdiečiams bei aplinkinių miestų gyventojams, įmonių mokami mokesčiai pildo Lietuvos piniginę.

„Būti tuo, į kurį investuotojai atkreipia dėmesį spręsdami, ar pasirinkti Lietuvą – ir įvertinimas, ir tam tikra atsakomybė.

Tai tarsi žinutė, kad Klaipėdos uostas turi nemažinti investicijų, tobulėjimo tempo ir šalies vartus verti vis plačiau, siūlyti naujas rinkas, inovacijas.

Verslui svarbus uosto pajėgumas čia ir dabar, todėl nuolat turime būti žingsniu priekyje. Investicijų pritraukimas yra abipusis procesas: šimtamilijoninės investicijos pritraukia verslą, kuris vėliau aprūpina uostą kroviniais, investuoja savarankiškai.

Duomenys yra labai konkretūs: 2019–2024 į uosto infrastruktūrą investavome apie 380 mln. eurų, o uosto įmonių investicijos siekia dar apie 400 mln. eurų per tą patį laikotarpį“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos uostas LEZ ir pačiame mieste, regione veikiančioms įmonėms yra tikri, kaip dažnai mėgstama sakyti, vartai į pasaulį – verslas per uostą tiek išgabena produkciją, tiek įveža veiklai būtinas žaliavas, įrenginius ir pan.

Praėjusiais metais per Klaipėdos uostą gabenta reikšminga dalis Klaipėdos LEZ veikiančių įmonių produkcijos – iš viso už maždaug 640 mln. eurų.

Investuotojus vystyti veiklą Lietuvoje traukiantis Klaipėdos uostas svariai prisideda prie miesto ir regiono stiprinimo, nes įsikuriantys ir augantys verslai ne tik kuria naujas darbo vietas, bet ir pridėtinę vertę miestui bei valstybei.