Dangus virš Klaipėdos rajono negriūva, bet darbuotis teks pasiraitojus rankoves

Metus planuoja ir Klaipėdos rajono taryba: numato, kokie pokyčiai laukia rajono ir jo gyventojų – kaip gyvensime, kokiais keliais važinėsime, kur vyksime poilsiauti, aktyviai leisti laisvalaikį, kokias paslaugas gausime įstaigose. 

Tad Savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos ir opozicijos teiravomės, kaip gyvensime 2025-aisiais.

Gerino rajono kasdienybę

Vis augantis rajono gyventojų skaičius prašosi pokyčių: daugiau vietų ugdymo įstaigose, daugiau socialinių paslaugų, viešojo transporto ir eismo sprendimų, tad, kaip pažymi Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, nemažai jų gyventojai ir turėtų šiemet sulaukti, mat dėmesio bus skiriama visoms sritims. 

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos jau kitą savaitę laukia ir pirmasis metų posėdis: planuojama tvirtinti Savivaldybės biudžetą. 

Jame lėšos numatytos ne tik Savivaldybės funkcijoms užtikrinti, bet ir įvairiems projektams, kurie spręs rajono aktualias gyventojų problemas. 

Kuriais užbaigtais projektais džiaugsimės jau 2025-aisiais, o dėl kurių dar teks paburbėti ir kiek palaukti?

Mero B. Markausko teigimu, pagrindiniai tikslai išlieka tokie patys, kadangi reikia atliepti gyventojų poreikius švietimo, kultūros, infrastruktūros ir kitose srityse. 

Savivaldybės vadovas džiaugiasi, kad gana sklandžiai vyksta 2025–2027 m. strateginio veiklos plano rengimas, sausio pabaigoje Savivaldybės taryba balsuos už šių metų biudžetą. „Pajamos vėl auga ir dėl to galime turėti ambicingesnius tikslus dėl numatomų šių metų investicijų. 

Pavyzdžiui, ir toliau didinti investicijas į infrastruktūrą, kuri iš tiesų reikalauja nemažo dėmesio. Pradėtos dviejų daugiafunkcių centrų Gargžduose ir Sendvaryje statybos, kurie šiais metais turėtų jau atverti duris, – teigė B. Markauskas. – Pastatyta nauja autobusų stotis, sutvarkytos viešosios erdvės Vėžaičiuose, Gargžduose ir Priekulėje, iškilo nauja mokykla su darželiu Jakuose, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos priestatas, sutvarkyta „Vaivorykštės“ gimnazija ir „Saulutės“ lopšelis-darželis, pastatyta sporto salė Dituvoje, modernizuotas viso rajono gatvių apšvietimas ir įgyvendinta gausybė kitų darbų, kurie tikrai pagerino rajono gyventojų kasdienybę.“

Meras pažymėjo, kad šiemet laukia daug įvairių darbų, be dėmesio neliks nė viena sritis. „Tikiuosi, kad viskas vyks sklandžiai ir jau metų pabaigoje matysime dar daugiau įgyvendintų projektų“, – dėstė B. Markauskas.

Sendvaris nelieka užmirštas

Šiais metais bus pradedamos naudoti Europos Sąjungos 2020–2027 lėšos, kurios, pasak Savivaldybės vadovo, vėluoja dėl centrinės valdžios delsimo. Klaipėdos rajonui bus skirta apie 34 mln. eurų, šie bus naudojami įvairių projektų įgyvendinimui. 

Švietimo srityje, anot B. Markausko, lėšos bus skiriamos Mazūriškių, Dituvos ir Gargždų darželių bei Ketvergių mokyklos priestato statyboms. 

Taip pat ES lėšos bus naudojamos socialinių paslaugų plėtrai, kitiems reikalingiems projektams, pavyzdžiui, takų tiesimui Agilos, Jurgaičių / Šilelių bei Juodžemių gatvėse Sendvaryje.

Pasak mero, šiemet bus pradėta Veiviržėnų kultūros centro renovacija, centrinės aikštės tvarkymas, Gargždų kultūros centro pastato renovacijos užbaigimas. „Turėtumėme sulaukti ir investicijų į sveikatos paslaugų gerinimą, tam bus skirta daugiau nei 4 mln. eurų. 

Baigsime ir viso rajono apšvietimo plėtrą, papildomai bus apšviesta dar per 70-imt kilometrų gatvių visose seniūnijose.

Jau priimtas sprendimas ieškoti sklypo dar vienos mokyklos statybai Send­vario seniūnijoje, taip pat prie jau statomos „Saulės“ mokyklos statyti priestatą, kad ateityje ši mokykla įgautų gimnazijos statusą“, – apie planus kalbėjo B. Markauskas.

Dažnai pamiršta seniūnija pačių gyventojų vadinamas Sendvaris taip pat sulauks nemažų investicijų, bandoma vytis vis augantį žmonių skaičių. 

Anot Savivaldybės vadovo, seniūnijoje gatvėms rekonstruoti pasirinktas nestandartinis būdas – vieša ir privati partnerystė, tam planuojama skirti apie 20 mln. eurų. 

Įsigyta transporto srautų vertinimo studija, joje ekspertai pasiūlys geriausius srautų valdymo sprendimus, nes, pasak B. Markausko, vertinami ne tik pagrindiniai išvažiavimai į Klaipėdą, bet ir tai, kaip pasikeistų transporto srautai rekonstravus Dangaus gatvę į keturias eismo juostas, neliečiant viaduko bei sukuriant dar vieną jungtį su Klaipėda – viaduką per Palangos kelią ties Klemiškės gatve. „Tokiu pačiu būdu norime rekonstruoti ir Ežero gatvę. 

Tai leistų per artimiausius 2–3 metus žymiai pagerinti esamą eismo situaciją Sendvario seniūnijoje“, – pranešė meras.

Toliau bus įgyvendinamas ir Dalyvaujamasis biudžetas, kurio įsitraukimu lyderiaujame šalyje. Siekiama plėsti ir Klaipėdos rajono gyventojo kortelės paslaugų spektrą.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas: „Kolegoms – susitelkimo ir nuoširdaus darbo. Gyventojams – didesnio įsitraukimo į sprendimų priėmimą, matyti ne tik savo gyvenvietės ar gatvės problemas, bet ir visos savivaldybės tolygaus vystymosi būtinybę. Taip pat noriu paprašyti visų kant­rybės susiduriant su laikinais sunkumais, kai vyksta darbai, įgyvendinami projektai.“

Opozicijos lyderis, Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas J. Ruškys: „Kolegoms Tarybos nariams linkiu klausytis ir išgirsti, nebijoti kalbėtis, diskutuoti ir sakyti tai, ką iš tikrųjų galvoja. O Klaipėdos rajono gyventojams – labai atsakingai vertinti lūkesčius, kurie sukeliami politikų, nes metų pradžioje galite išgirsti apie jau „ateinantį“ pokytį, o metų pabaigoje jau girdėti iš naujo, kad tas pats pokytis tik dar kitais metais. 

Panašiai kaip su naujamečiais tikslais, gali pasižadėti sau daugiau sportuoti, bet metų pabaigoje žiūri, kad vėl iš naujo žadi sau daugiau sportuoti. Kartu su frakcijos kolegomis ir kolegomis opozicijoje tikiuosi tokio pat intensyvaus ir nuoširdaus darbo kaip ir praėjusiais metais.“

Valdančiosios daugumos atstovė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos pirmininko pavaduotoja L. Motuzienė: „Kolegoms linkiu bendravimo ir bendradarbiavimo, aštrių, bet konstruktyvių diskusijų ir išmintingų sprendimų. Gyventojams linkiu nebūti abejingiems – kelti klausimus ir gauti atsakymus. Niekada neprarasti kritinio mąstymo, būti bendruomeniškiems, kaimyniškiems ir džiaugtis kiekviena išaušusia diena. Ir visiems linkiu sveiko kūno, proto ir taikaus dangaus.“

Valdančiosios daugumos atstovė, Tautos ir teisingumo, Lietuvos socialdemokratų ir demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos pirmininkė L. Liutikienė: „Tarybos nariams linkiu, kad kolegų tarpusavio santykiai būtų pagrįsti tolerancijos ir pagarbos vienas kitam principais. O gyventojams linkiu aktyviai dalyvauti savivaldos gyvenime sprendžiant vietos reikalus, stip­rinti gyventojų ir vietos valdžios tarpusavio sąveiką.“

Opozicijos atstovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas M. Martišauskas: „Kolegoms Tarybos nariams šiemet linkime nepamiršti, kad esame politikai, ne tik administratoriai. Linkime nelaikyti savy savo žinių ir minčių, neprarasti kritinio vertinimo, nebijoti drąsiai pasakyti, ką galvoji, nepabūgti politinių diskusijų, nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Gyventojams lieka palinkėti kantrybės ir lūkesčių valdymo būtent Savivaldybės pažadams.“

Žmonių poreikiai – svarbiausi

Kokie tikslai šiemet aktualūs valdančiojoje daugumoje esančioms dviem frakcijoms – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai ir Lietuvos socialdemokratų ir demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijai – klausėme jų atstovų. 

Didžiausiai frakcijai Taryboje ir valdančiojoje daugumoje atstovaujanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pavaduotoja dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė dalijosi, kad frakcijai reikšmingiausi šių metų tikslai yra naujos Sendvario „Saulės“ mokyklos atidarymas, dar vienos naujos mokyklos Sendvario seniūnijoje statybų planavimo pradžia, Gargždų kultūros centro atidarymas, Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centre laukiamas ir modernaus reabilitacijos skyriaus įsteigimas, jei neuždels vykdomos reformos biurokratiniai procesai. 

Frakcija akcentavo ir naują, pavasarį startuojantį projektą „Klaipėdos rajonas veža!“ – nemokamą pavėžėjimo paslaugą, skirtą Klaipėdos rajone gyvenamąją vietą deklaravusiems ir kriterijus atitinkantiems gyventojams, Drevernos tapimą mažąja kultūros sostine Lietuvoje.

Tarybos narė, Tautos ir teisingumo, Lietuvos socialdemokratų ir demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos pirmininkė Ligita Liutikienė „Bangai“ teigė, kad Tarybos narių tikslas – sėkmingai įgyvendinti rajono Savivaldybės misiją: „Klaipėdos rajono savivaldybės misija – sėkmingas vietos savivaldos teisės ir principų įgyvendinimas Klaipėdos rajone, kompetentingai ir atsakingai tvarkant viešuosius reikalus, siekiant kuo geriau patenkinti rajono gyventojų poreikius.“

Kvies diskutuoti ir ieškoti sprendimų

Opozicijos lyderis, Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Justas Ruškys „Bangai“ komentavo, kad šie metai nesiskiria nuo praėjusių, planuojama likti prie Tarybos mažumai, frakcijai įprastų principų.

„Netoleruosime menkiausių korupcijos, nepotizmo regimybių. Atidžiai vertinsime ir siūlysime alternatyvas esminiams valdančiųjų sprendimams, jeigu tik tokių bus. 

Kelsime klausimus valdantiesiems dėl svarbiausių mūsų rajono iššūkių, siūlysime savo projektus, kuriais galėtumėme stiprinti mūsų rajoną“, – pažymėjo J. Ruškys.

Opozicijos lyderiui pritarė ir mažumos atstovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas Martynas Martišauskas. 

„Tikslai neatsiejami nuo lūkesčių, o pastaraisiais kadencijos metais išmokome juos valdyti, todėl po naujųjų ir toliau laikomės šio griežto įsipareigojimo sau, – akcentavo politikas.

 – Dvidešimt penktaisiais mūsų veikla nesikeis – atidžiai stebėsime interesų konfliktų regimybes ir apie jas garsiai komunikuosime, viliuosi, to neprireiks daryti. Sieksime šviesti gyventojus apie tai, kas vyksta rajono politiniame gyvenime.“

Sieks didesnio įsitraukimo

Žinoma, metai kartu – ir trumpas, ir ilgas laiko tarpas, ypač, kai kalbame apie pokyčius rajone. Kartais jie atsiranda greitai, o kartais tenka laukti, mat iškyla sunkumų ar netikėtumų. „Banga“ domėjosi, kokius pagrindinius pokyčius rajone norėtų matyti meras, Tarybos valdančioji dauguma ir opozicija.

Meras akcentavo, kad Savivaldybė turi siekti, jog kuo daugiau gyventojų įsitrauktų į savivaldos gyvenimą. „Norisi, kad vis didesnė mūsų rajono bendruomenės dalis domėtųsi, teiktų pasiūlymus, kurie reikalingi ir naudingi visam rajonui. 

Dalyvaujamojo biudžeto pavyzdys rodo, kad mūsų gyventojams to reikia, tiesiog tai turėtų apimti ir kitas sritis – švietimo, socialinę, sveikatos, kultūros ir t. t. Tai būtų vienas pagrindinių pokyčių, kuriuos norėčiau matyti“, – pažymėjo B. Markauskas.

Procesams reikia išminties

Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė išskyrė kelias siekiamybes.

 „Rinkos, Savivaldybės, Klaipėdos rajono sveikatos centro aikščių sutvarkymas, Gargždų daugiafunkcio centro atidarymas, atnaujintas sutarčių vykdymas su „Via Lietuva“, kad pagaliau pajudėtų savivaldybei nepriklausančių kelių, gatvių ir takų šalia jų remontas. 

Tai yra įmanoma, jei sėkmingai klostysis procesai ir užteks lėšų biudžete, – teigė valdančiosios daugumos atstovė. – Norėčiau, kad Vilhelmo kanalas pagaliau būtų sutvarkytas, įveiklintas ir sulauktų turistų srauto. 

Taip pat labai norėčiau, kad netrūktų mokytojų, gydytojų ir kitų svarbių specialistų, tačiau jų rengimas labai priklauso nuo teisinio reguliavimo ir Vyriausybės valios. Įsibėgėjusius nepalankius procesus pasukti reikia didžiulės išminties.“

Tarybos narei antrino ir valdančiosios daugumos atstovė L. Liutikienė, „Bangai“ komentavusi, kad vienas iš pagrindinių siekių šiemet – sėkmingai užbaigti daugiafunkcio sporto ir pramogų centro su baseinu Gargžduose ir daugiafunkcio centro Sendvaryje statybas.

Opozicija tikisi kryptingo plano

Štai tokių didelių užmojų šiemet planuojamiems pokyčiams nekelia opozicijos lyderis J. Ruškys. 

Pasak jo, dauguma pokyčių, kurių rezultatus ar procesus matome, tai tęstinių ir praeityje priimtų sprendimų pasekmė. „

Gyventojų laukiamų pokyčių kol kas nebuvo įgyvendinta, o ir radikalių pokyčių per vienus metus nesitikime, tačiau šiemet iš valdančiųjų norėtume matyti daugiau ambicijos dėl švietimo, sveikatos paslaugų stiprinimo, gatvių ir kitos infrastruktūros gerinimo, – akcentavo politikas. – Norėtume pamatyti aiškią valdančiųjų kryptį dėl civilinės saugos ir priedangų tinklo plėt­ros. 

Dėl pokyčių įgyvendinimo greičio ir ambicijos – viskas valdančiosios daugumos rankose, jų rankose savivaldybės vairas.“

Opozicija tikisi, kad kolegos neapspręs savo gauto gyventojų pasitikėjimo tik keletu infrastruktūrinių projektų įgyvendinimu, kurie neabejotinai svarbūs. Taip pat tikimasi ir plano, kaip būtų galima sustiprinti minėtas savivaldybių paslaugas ir atlikti reikalingus darbus bei viliasi, jog pokyčiai bus inicijuoti.

Opi problema – infrastruktūra

Tikslai naujiems darbams, pokyčiams kyla iš įvairių iššūkių, problemų, neigiamų patirčių. O ir norint sulaukti teigiamų rezultatų dažnai tenka atvirai pažvelgti į „skaudžiausias“ vietas. 

Tad ir rajono mero, Tarybos klausėme, kokias šiemet didžiausias problemas, su kuriomis susiduria gyventojai, jie įžvelgia ir kokius sprendimo būdus mato. Augančiame rajone problemų netrūksta, sprendimo būdų joms – taip pat, tik kada užlopysime visas skyles?

Meras B. Markauskas pirmiausia išskyrė infrastruktūros trūkumą. „Via Lietuvos“ kelių prasta būklė, ypač gyvenvietėse, kur valstybei priklausančiuose keliuose nėra nei šaligatvių, nei apšvietimo, nei autobusų sustojimų aikštelių. 

Akivaizdu, kad „Via Lietuva“ susiduria su finansavimo trūkumu ir jų dėmesys nukeliauja į strateginius objektus, tokius kaip „Via Baltica“, o regionai lieka pamiršti. 

Tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė atkreips dėmesį į šią problemą, bus skiriamas didesnis finansavimas, ir mūsų problemos bus pradėtos spręsti“, – komentavo Savivaldybės vadovas.

Kita problema, anot mero, – vis dažniau pasikartojantys potvyniai, mat Klaipėdos rajonas yra vienoje žemiausių Lietuvos vietų. O keičiantis klimatui vis dažniau užklumpa tokios stichijos. 

Vis dėlto, B. Markausko teigimu, ir čia be centrinės valdžios finansavimo šios problemos neišspręsime. „Dar viena problema – centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų trūkumas. 

ES finansavimas baigėsi, o mūsų rajonas ir toliau sparčiai auga, atsiranda vis daugiau urbanizuotų teritorijų, tačiau vien iš Savivaldybės biudžeto mes nesame pajėgūs taip sparčiai vystyti lietaus ir vandens nuotekų tinklų“, – įžvalgas pateikė meras.

Valdančiosios daugumos atstovė L. Liutikienė taip pat pažymėjo infrastruktūros problemą: „Reikėtų didinti finansavimą rajono kelių ir gatvių priežiūros ir remonto darbams, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tobulinti savivaldybės įstaigų teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą.“

Kolegoms antrino ir Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė, akcentavusi, kad visose seniūnijose yra galybė neasfaltuotų kelių, kurie šaltuoju metų laiku darosi beveik neišvažiuojami. 

„Yra seniūnijų, kur dėl didelio automobilių srauto kelių tink­las neatitinka gyventojų poreikių. Mūsų Savivaldybė bene daugiausia iš visų skiria kelių remontui, bet šių lėšų toli gražu nepakanka. 

Metų pradžioje vėl yra pakelti kuro akcizai, tikimės, kad paskirstydama lėšas Vyriausybė pakankamą dalį skirs ir kelių priežiūrai“, – pažymėjo valdančiosios daugumos atstovė. 

Jos teigimu, kadangi kelių tvarkymo procesai dažnai užtrunka ilgiau nei metus, itin svarbu apie tai kalbėtis su gyventojais, nes tinkama komunikacija mažina nepasitenkinimą.

Ne naujiena – švietimo iššūkiai

Kaip didelę gyventojų prob­lemą politikė įvardijo ir vietų trūkumą ugdymo įstaigose. 

Pasak L. Piaulokaitės-Motuzienės, savo laiku priimti tinkami sprendimai dotuoti ugdymą privačiuose darželiuose padėjo iš dalies išspręsti vietų trūkumo problemą. „

Savivaldybė savo lėšomis stato naujus darželius, mokyklas ir planuoja jų statyti dar daugiau tankiai apgyvendintose gyvenvietėse. Bet kai kuriose vietovėse yra atvirkštinė problema: sunkiai surenkamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytas mažiausias mokinių skaičius klasėse. 

Turėkime vilties, kad ne tik Sendvario, bet ir Judrėnų seniūnija taps patraukli naujakuriams ir mokyklų mums uždaryti neteks“, – kalbėjo Tarybos narė.

Kiek kitokios nuomonės laikosi opozicijos lyderis J. Ruškys „Bangai“ komentavęs, kad naujos problemos neatsirado pernakt, dauguma jų susikaupusios per ilgus neveiklumo metus. 

„Turime aiškių problemų, kurias kasdien girdime ir su kuriomis patys būdami rajono gyventojais susiduriame: pirmas problemų krepšelis – infrastruktūros seniūnijose, bendros kelių būklės (ne)kokybė ir civilinės saugos infrastruktūros nebuvimas. 

Neskiriame pakankamo finansavimo ir dažnai keistai dėliojame prioritetus, – problemas įvardijo Tarybos narys. – Antrasis problemų krepšelis – švietimo paslaugos, suprantame, kad nuo Savivaldybės mažai kas priklauso, bet už švietimo tinklą, mokytojų pritraukimą ar jų skatinimą, kaip Savivaldybė, galime ir turime prisiimti didesnę atsakomybę.

 Mes, opozicija, nuo pat kadencijos pradžios sakėme – esame atviri bendradarbiavimui ir prisidėjimui prie pokyčių pradžios.“

Jaučiamas lūkestis gyventi geriau

Daugiau problemų išskyrė ir opozicijos atstovas M. Martišauskas, teigęs, kad nors dangus bent jau virš Klaipėdos rajono tikrai negriūva, tačiau problemų yra aibė, o ir jaučiamas lūkestis, kad turime gyventi geriau.

„Problemų ir darbų sąrašas nemažas, patys metų eigoje siūlysime sprendimo projektus, tikimės, kad valdantieji išklausys, bet norime perduoti kamuolį į valdančiųjų gretas, jų rankose intelektualinis, administracinis potencialas, įrankiai ir žmonių lūkesčiai – laukiame rimtų sprendimų“, – pažymėjo Tarybos narys.

Anot politiko, vienos esminių problemų rajone – tai, jog teikiama tik pusė reikalingiausių sveikatos paslaugų, labai ribotas rajono priedangų tinklas, palyginti su kitomis savivaldybėmis, mokytojų trūkumas.