Viešojoje erdvėje pasipiktinimas reiškiamas, neva iš programos dingo sąvokos „lietuvių", „tautos". Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po Liublino unijos kažkodėl baigė savo istoriją ir tapo tik Abiejų Tautų Respublika.
Aptariant Valstybės kūrėjus, moksleiviams siūloma pasirinkti iš kelių asmenybių - Felicijos Bortkevičienės, Aleksandro Stulginskio, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Antano Smetonos ar kt., o J.Basanavičius net nepaminėtas.
Kaip naujausios istorijos laikotarpio iškiliausios asmenybės minimi Vytautas Landsbergis, Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė, o vienas svarbiausių Sąjūdžio kūrėjų R.Ozolas nustumtas į istorijos paraštes.
Kaip, pavyzdžiui, ir žinomos partizanės moterys Diana Glemžaitė, Monika Alūzaitė ir kitos. Tarsi tik vyrai dalyvavo rezistencinėse kovose.
- Istorija nepasikeitė, tai kam iš viso rengiama nauja mokyklinė istorijos programa? - „Vakaro žinios" teiravosi Rūtos KRASAUSKIENĖS.
- Noriu pasakyti, kad, remiantis pasauline praktika, Lietuva, kaip ir kitos valstybės, ugdymo turinį atnaujina maždaug kas 10 metų. Prieš tai programos buvo atnaujintos 2009 m. 2019 m. buvo pradėtos atnaujinti senos 2009 m. patvirtintos programos - visų dalykų, ne tik istorijos. Dabar vyksta aptarimai, vieši pristatymai, diskusijos, į kurias įsitraukę mokytojų dalykininkų asociacijų vadovai, nariai, mokslininkai - kiekvienam dalykui sudarytos didelės mišrios komandos.
Iki kovo 31 d. visų projektai turėjo būti paskelbti, asociacijos galėjo teikti siūlymus. Dabar pagal tuos siūlymus visi suinteresuoti asmenys dalyvauja programų koregavime. Po korekcijų jos dar kartą bus viešai pristatytos visuomenės peržiūrai. Šiuo metu žmonės darbinami į vidurinio ugdymo ekspertų komandas - mokslininkai, tyrėjai, mokytojai ekspertai ir t.t.
Buvo skelbiami vieši kvietimai, pagal kriterijus vyko atrankos. Taip pat yra galimybė ir savanoriškai dirbti ekspertų grupėse. Nuo rugsėjo mokyklos savanoriškai galės išbandyti atnaujintas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, mokslininkai stebės ir vertins, įsiklausys į mokytojų pastebėjimus, žiūrės, kaip praktikoje naujas programas pavyks įgyvendinti.
Po to metus vėl bus vykdomos korekcijos, o galutinai programos bus diegiamos 2023 m.
- Viešojoje erdvėje naujos istorijos programos projektui išreikšta daugybė priekaištų...
- Skaičiau juos. Tačiau nesu istorikė, todėl negaliu nei ginčytis, nei teigti ar neigti. Galiu pasakyti, kad mokymo programos yra skirtos mokytojams, naujose programose atsiranda tarpdalykiniai ryšiai, integraciniai ryšiai tarp skirtingų mokomųjų dalykų.
Kartu su programomis turės atsirasti ir mokymo priemonės - kviečiame leidėjus, priemonių rengėjus, vadovėlių autorius jungtis. Mūsų agentūra iš esmės tik administruoja procesą, o kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Vieniems programa atrodo gera, kitiems - prasta.
- Ar nestebina, kad naujoje programoje iškilūs Lietuvos asmenys atsidūrė paraštėse - J.Basanavičius, R.Ozolas ir k.t.?
- Nepasakyčiau, kad visiškai paraštėse, kad tos asmenybės visiškai nutylėtos, gal kiek mažiau dėmesio... Susidūrė skirtingos ideologijos, politiniai skirtingų žmonių požiūriai. Tačiau noriu akcentuoti, kad pamokos turinys tiesiogiai priklauso nuo mokytojo, nuo jo pažiūrų ir kompetencijų. Mokytojas yra pagrindinis pamokos šeimininkas, o programa tėra pagrindinės gairės, ko moksleiviai turėtų išmokti, nesigilindami į visus niuansus.
Kaip atrodo perrašoma Lietuvos istorija skaitykite čia.
Sąjūdžio kūrėjas, filosofas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Romualdas Ozolas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą