Jau po metų keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka: su kuo nesutinka šeimos (1)

Po metų – 2022 m. rugpjūčio 2 d. – privalu Lietuvoje įgyvendinti Europos Komisijos direktyvą, kuri numato pokyčius vaiko priežiūros srityje. Nors kai kurias nuostatas Lietuva turi jau seniai, vaiko priežiūros tvarka turėtų pasikeisti, - rašo portalas LRT.lt.

Planuojama, kad tėvai galėtų pasirinkti 18 arba 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, iš kurių po du neperleidžiamus mėnesius tektų mamai ir tėvui. Be to, keistųsi ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai.

Kaip LRT.lt nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vyriausioji specialistė Donata Telišauskaitė - Čekanavičė, Lietuva pakeitimų imasi dėl prieš porą metų priimtos direktyvos, kurią privalės įgyvendinti visos Europos Sąjungos šalys narės.

Direktyva siekiama gerinti šeiminių ir darbinių santykių derinimą.

Vis dėlto viena iš Šeimų asociacijos įkūrėjų, socialinių mokslų daktarė Vita Kontvainė LRT.lt teigia, kad ministerija, siūlydama pakeitimus, nemato visos „ekosistemos“, kuri susiformuoja aplink vaiko priežiūrą. V. Kontvainė akcentuoja, kad keičiant vaiko priežiūros išmokų laikotarpius derėtų koreguoti ir švietimo sistemą – kurti daugiau ugdymo įstaigų vaikams.

Taip pat, anot jos, derėtų paanalizuoti priežastis, kodėl tėčiai nesirenka vaiko priežiūros galiojant dabartinei tvarkai.

D. Telišauskaitė-Čekanavičė primena, kad prieš metus, kai buvo pristatyti pasiūlymai, kaip galėtų keistis tvarka Lietuvoje, visuomenės buvo prašoma apsispręsti, kuri alternatyva – 18 ar 24 mėnesių – gyventojams patrauklesnė. Vis dėlto gyventojai išsakė nuomonę, kad turėtų būti palikta pasirinkimo laisvė.

„Pavyzdžiui, antrieji vaiko auginimo metai. Gana didelė dalis tėčių iš tikrųjų vaiko priežiūros atostogomis pasinaudoja antraisiais vaiko metais, tačiau taip yra tik formaliai, nes tėčiai tuo metu dirba, o vaiką prižiūri mama, kuri išmokos negauna.

Ji draudžiama valstybės lėšomis nuo minimalios mėnesinės algos, kas atitinkamai ateityje turi įtakos ir jos pensijai bei jos karjerai, nes ji gana ilgam laikui iškrenta iš darbo rinkos“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Anot D. Telišauskaitės-Čekanavičės, statistika rodo, kad apie 90 proc. vaiko priežiūros atostogų išėjusių tėčių iš tiesų dirba visu etatu, o tuo pat metu vaiko priežiūros atostogose lieka ir mama.

Pašnekovės teigimu, tokiu būdu mama ne tik iškrenta iš darbo rinkos ilgesniam laikui, kas gali turėti įtakos jos karjerai ir pajamoms ateityje, bet nėra stiprinamas ir tėčio bei vaiko ryšys.

Paklausta, ar dabar siūlomi du neperleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai nėra per trumpas laikas, kad būtų sustiprintas tėvo ir vaiko ryšys ir mama greičiau sugrįžtų į darbo rinką, D. Telišauskaitė-Čekanavičė sutinka – siūlomas laikotarpis iš tiesų gana trumpas.

Vis dėlto ji priduria, kad tai – pirmieji žingsniai ir vėliau neperleidžiamas laikotarpis galėtų ilgėti.

Taip, mes galėjome imti ne minimalią trukmę, ne du mėnesius, o keturis ar šešis. Dėl to su visuomene irgi konsultavomės.

Nusprendus radikaliai pereiti, manau, tiek tėčiams, tiek mamoms būtų tam tikras šokas, todėl iš pradžių pradedame nuo to minimalaus laikotarpio – dviejų mėnesių.

Ateityje, tikėtina, tas laikotarpis bus ilginamas. Čia sakau „tikėtina“, nes nežinia, kaip bus, bet yra toks pasvarstymas“, – tvirtina D. Telišauskaitė - Čekanavičė.

Paklausta, kodėl pasirinkta nustatyti būtent 18 ir 24 mėnesių vaiko priežiūros laikotarpį, nebesiūlant galimybės vaiką prižiūrėti metus, kaip yra dabar, D. Telišauskaitė - Čekanavičė tvirtina, kad tokius laikotarpius taip pat padiktavo vyraujančios tendencijos.

Anot pašnekovės, prižiūrėti vaiką vos metus pasirenka itin nedidelė dalis šeimų. Be to, dauguma ugdymo įstaigų vaikus į darželius priima nuo dvejų metų, todėl sutrumpinus šį laikotarpį tėvams kiltų keblumų dėl vaiko priežiūros.

Ji priduria – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra užsibrėžusi iki 2024 m. į ugdymo įstaigas priimti visus vaikus nuo dvejų metų, o vėliau šį laikotarpį ketinama ankstinti, tad ugdymo įstaigos galiausiai turėtų priimti ir 1,5 metų vaikus.

Įsigaliojus pokyčiams taip pat turėtų keistis ir išmokų mokėjimo tvarka. Per neperleidžiamus mėnesius tėvams būtų mokama 78 proc. nuo jų darbo užmokesčio popieriuje, tai sudaro 100,54 proc. darbo užmokesčio į rankas.

Per likusius mėnesius mokamos išmokos dydį nulemtų pasirinkta vaiko priežiūros atostogų trukmė.

Vertinant galutinę per visą vaiko priežiūros atostogų laiką išmokamą sumą, ji neturėtų skirtis nuo tos, kuri išmokama pagal dabar galiojančią tvarką. Vis dėlto, pavyzdžiui, pasirinkus 24 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, antraisiais metais būtų mokama 25 proc. nuo darbo užmokesčio popieriuje, arba maždaug trečdalis gauto darbo užmokesčio į rankas.

Kaip paaiškina D. Telišauskaitė-Čekanavičė, tam įtakos turi nuostata, kad per neperleidžiamus mėnesius vienam vaiką prižiūrinčiam tėvui mokami 78 proc. nuo darbo užmokesčio popieriuje.

Jos teigimu, buvo svarstoma nustatyti mažesnę išmoką per neperleidžiamus mėnesius, tačiau buvo suabejota, ar tai skatintų vaiko priežiūros atostogų neinančius tėčius šiais mėnesiais pasinaudoti.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad antraisiais vaiko priežiūros metais tėvams suteikiama galimybė užsidirbti pinigų ir neprarasti išmokos, jeigu bendra gaunamų pajamų ir išmokos suma nėra didesnė nei 100 proc. anksčiau gautų pajamų.

Jeigu suma didesnė, atitinkamai mažinama vaiko priežiūros atostogose esančiam tėvui skiriama išmoka, o, užsiimant individualia veikla, išmoka bet kokiu atveju nesikeičia. Pastaroji nuostata įsigaliojo nuo šių metų.

Priėmus naująją tvarką galimybė likti vaiko priežiūros atostogose ir trečiaisiais metais, kai nebemokama vaiko priežiūros išmoka, išliktų ir toliau. Tokiu atveju trečiaisiais metais vaiko priežiūroje esantis vienas iš tėvų ir toliau būtų draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, skaičiuojant nuo minimalios algos.

Sudėtingesnėje situacijoje po pokyčių galėtų atsidurti tie tėvai, kurie vaiką augina vieni.

Kaip nurodo D. Telišauskaitė - Čekanavičė, Europos Komisijoje buvo keliamas klausimas, kad tokiu atveju vienas vaiką auginantis tėvas galėtų gauti ir formaliai kitam tėvui priklausančius neperleidžiamus mėnesius.

„Tie neperleidžiami mėnesiai galėtų būti perleisti, jeigu, pavyzdžiui, vienas iš tėvų yra miręs ir kitas augina vaiką. Tačiau EK nuomonė buvo griežta, kad neperleidžiami mėnesiai ir vadinami neperleidžiamais, nes jų niekas negali pasiimti, netgi tuo atveju, kai nėra vieno iš tėvų“, – sako D. Telišauskaitė - Čekanavičė.

Atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju šeimos, kuriose vaiką augina vienas iš tėvų, atsidurtų blogesnėje situacijoje, siūloma įvesti papildomus mėnesius. Į juos pretenduoti galėtų dėl įvairių priežasčių vieni vaiką auginantys tėvai, jiems būtų skiriama dviejų neperleidžiamų mėnesių išmoka.

Šiuo metu dėl siūlomų pakeitimų vyksta diskusijos su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais. Vėliau pokyčiams turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Anot D. Telišauskaitės - Čekanavičės, numatyta, kad įstatymas turėtų įsigalioti kitų metų rugpjūčio 1 d.

Remiantis direktyva, tai privalu padaryti iki 2022 m. rugpjūčio 2 d

Archyvų nuotr.

Mano sveikata.lt nuotr.

Kodel tevai nesirenka priziureti vaiko? Matyt ponios biurokrates jau susipainiojo tarp 70 lyciu ir pamirso, kad kudikiai maitinami MOTINOS pienu ir tai yra pagrindine peiezastis kodel mama turi priziureti vaika.
Fx, 2021-08-02 20:08
Sidebar placeholder