Lietuvoje finansinis raštingumas nepagerėjo: siekis ugdyti visuomenės žinias – maratonas, o ne sprintas

Tai parodė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva 3-iąjį kartą atliktas gyventojų finansinio raštingumo indekso tyrimas. Indekso rodiklis šiemet sudaro 45 balus iš 100 galimų – per pastaruosius dvejus metus jis išliko nepakitęs, o per ketverius pakilo vos dviem punktais.

Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, šis rezultatas patvirtina ekspertų nuolat akcentuojamą ilgalaikio darbo, ugdant finansinį raštingumo, svarbą.

„Kokybinis visuomenės žinių pokytis neįvyksta per porą metų. Jam svarbūs ir valstybės sprendimai, skatinant tikslingą ugdymą, ir visuomenėje besiklostančios tradicijos, ir ekspertų dalijimasis geraisiais pavyzdžiais ir patarimais, ir individuali bei šeimos patirtis.

Norint sėkmingai naviguoti asmeninių finansų pasaulyje ir priimti palankiausius sprendimus, kiekvienam iš mūsų reikia ir žinių, ir praktikos“, – įsitikinusi dr. E. Čipkutė.

Kas dvejus metus organizuojamame tyrime gyventojų prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su taupymu, investavimu, asmeninių finansų valdymu, pensija, finansiniais ir ekonominiais reiškiniais.

Lietuvos finansinio raštingumo indeksas skaičiuotas 2019 bei 2021 metais. Tyrimo klausimyną ir indekso skaičiavimo metodiką parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros mokslininkai.

Stiprybės ir iššūkiai nesikeičia

Indekso tyrimo, kurį šiemet vasarį LBA užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, rezultatai ir vėl parodė, kad šalies gyventojų geriausios žinios – finansinės padėties bei taupymo srityse. Teisingų atsakymų dalis šiomis temomis siekė 60 proc.

Kaip ir anksčiau, šiemetinės apklausos dalyviams prasčiausiai sekėsi įveikti su ekonominiais ir finansiniais reiškiniais susijusius klausimus: teisingų atsakymų vidurkis šioje apklausos dalyje siekė vos 24 proc.

Ryškesnių pokyčių neatskleidė ir klausimai apie finansinę respondentų elgseną. Kaip ir prieš dvejus metus, du trečdaliai, arba 66 proc., respondentų teigė stebintys savo išlaidas. 19 proc. (palyginimui, 2023 m. – 24 proc.) apklaustųjų nurodė sudarantys planą, kaip valdyti savo pajamas ir išlaidas.

Po 18 proc. tyrimo dalyvių pinigus sąskaitoms apmokėti laiko atskirai nuo kasdienių pinigų arba naudoja banko arba kitą pinigų valdymo išmaniąją programėlę.

Trečdalis apklaustųjų (31 proc., palyginimui, 2021 m. – 27 proc.) atsakė, jog praradę pagrindinį pajamų šaltinį, nesiskolindami pinigų ir nesikeldami į kitą būstą, įstengtų padengti savo gyvenimo išlaidas šešis ar daugiau mėnesių.

Kita vertus, 42 proc. (palyginimui, 2021 m. – 39 proc.) apklaustųjų nurodė per pastaruosius metus susidūrę su situacija, kai jų pajamos ne visai padengė asmenines pragyvenimo išlaidas.

Patenkintų savo finansais – apie pusę

Vis dėlto 45 proc. apklaustųjų nurodė esantys patenkinti savo finansine situacija, nes jiems užtenka pinigų būtiniausioms reikmėms bei sąskaitoms apmokėti, o didesnės vertės turto gali įsigyti iš atliekamų pinigų arba paėmę vartojimo paskolą.

Tokį vertinimą dažniau išsakė aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai, apklaustieji, kurių finansinio raštingumo indeksas yra aukštesnis nei 50 balų.

Nepatenkintųjų savo esama finansine situacija gyventojų dalis sudaro apie 46 proc. apklaustųjų. Beje, iš jų 31 proc. – dažniau moterys, vyresnio amžiaus žmonės bei respondentai, kurių finansinio raštingumo indeksas yra 30–69 balų, – nurodė nesidžiaugiantys savo finansine situacija, nors pinigų būtiniausioms reikmėms ir sąskaitoms apmokėti ir pakanka.

15 proc. nurodė esantys nepatenkinti savo situacija, nes pinigų neužtenka net būtiniausioms reikmėms ir sąskaitoms apmokėti – tokį vertinimą dažniau išsakė mažesnių pajamų, žemesnio nei 50 balų finansinio raštingumo indekso apklaustieji.

Pasak dr. E. Čipkutės, šis pjūvis vaizdžiai atskleidžia ryšį tarp mūsų įgytų žinių ir galimybių efektyviai valdyti asmeninius finansus. „Kuo geriau orientuojamės finansų temose, tuo, tikėtina, geriau valdome piniginius reikalus ir, kas itin svarbu, gebame įžvelgti daugiau perspektyvų pagerinti padėtį. Visa tai lemia ir didesnį pasitenkinimą savo finansine situacija, jausmą, kas patys esame savo padėties šeimininkai“, – pastebi ji.

Populiarėja investavimas

Populiariausi taupymo būdai taip pat išlieka stabilūs: pirmauja pinigų taupymas namuose ar piniginėje (68 proc.), antroje vietoje – neterminuotas indėlis (28 proc.), trečioje – investavimas į akcijas, kurio populiarumas kiek ūgtelėjo (12 proc., palyginimui, 2021 m. – 9 proc.).

Žmonėms labiausiai žinomas finansinis produktas – pensijos kaupimas, apie jį nurodė esą informuoti 85 proc. apklaustųjų. Antrojoje vietoje – būsto paskola (83 proc.), trečiąją dalijasi lizingas (80 proc.), draudimas (80 proc.) bei kredito kortelė (80 proc.).

Populiariausias iš finansinių produktų – pensijos kaupimas, kuriuo nurodė besinaudojantys 52 proc. apklaustųjų. Antrojoje vietoje – draudimas (45 proc.), trečioje – kredito kortelė (35 proc.). Toliau rikiuojasi terminuotasis indėlis (26 proc.), būsto paskola (15 proc.) bei lizingas (14 proc.).

„Džiugu, kad tyrimas leidžia identifikuoti silpniausias visuomenės finansinio raštingumo sritis ir suinteresuotoms institucijoms tikslingai nukreipti veiksmus, siekiant geresnių rezultatų.

Atkreiptinas dėmesys, kad atlikto tyrimo duomenimis, net 68 proc. iš taupymo būdų sudaro taupymas namuose ar piniginėje, o įvertinant pastarojo laikotarpio didelės infliacijos sąlygas, akivaizdu, kad prarasta nemažai pinigų vertės.

Tokios netektys, matyt, susiję su silpnu finansinių ir ekonominių reiškinių supratimu, – pastebi  doc. dr. Algita Miečinskienė, VILNIUS TECH Finansų inžinerijos studijų programos komiteto pirmininkė. – Taigi, mokytis skaičiuoti, vertinti savo pinigus ir domėtis investavimo klausimais turėtų tapti kiekvieno namų ūkio prioritetinėmis sritimis, siekiant tvarios asmeninės finansinės gerovės.“

LBA nariai skiria daug dėmesio finansinio raštingumo ugdymui: ne vienam iš jų tai yra nuolatinė kasdienės komunikacijos dalis ir specialiųjų projektų tema.

Be to, šiuo metu LBA kartu su kitomis asocijuotomis struktūromis ir institucijomis dalyvauja Finansų ministerijos suburtoje finansinio raštingumo didinimo darbo grupėje, kurios tikslas – parengti visuomenės finansinio raštingumo planą.