Rimantas Šadžius pasirašė sutartį su Šiaurės investicijų banku dėl 400 mln. eurų paskolos gynybai

Šios lėšos bus skirtos Lietuvos saugumo gerinimui – įvairiai karinei technikai įsigyti ir modernizuoti, kibernetiniam saugumui stiprinti.

„Paskolos lėšos keliaus tiesiai į valstybės iždą, o iš ten jos bus naudojamos kofinansuoti informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo sritį, transporto, inžinerinės įrangos bei karinių laivų įsigijimą, orlaivių ir sraigtasparnių modernizavimą“, – spaudos konferencijoje po sutarties pasirašymo teigė R. Šadžius.

Pasak finansų ministro, šią kredito liniją yra numatoma panaudoti 2025-2027 m. laikotarpiu. Jam praėjus, Lietuva turės 20 metų panaudotiems pinigams sugrąžinti.

„Tai labai ilgas ir palankus laikotarpis, o vėliau paaiškėsiančios skolinimosi sąlygos, palūkanos bus žemesnės nei tuo atveju, jei Lietuva būtų ieškojusi paskolos pasaulio rinkose“, – tikino Vyriausybės narys.

R. Šadžiaus ir NIB prezidento André Küüsvek teigimu, į Lietuvos ir banko bendradarbiavimo planus kol kas nėra įtrauktas Rūdninkų karinio miestelio projektas, tačiau finansų ministras tikina, jog to siekia.

„Mes taip pat pakvietėme NIB prisijungti prie dabar mums svarbiausio projekto, kuris yra Rūdninkų karinis miestelis. (...) Šiam projektui turime partnerystė su Europos investicijų banku (EIB), bet manau, kad NIB indėlis čia taip pat gali būti itin svarbus“, – vylėsi finansų ministras.

R. Šadžius galimybę gauti finansavimą gynybai aptarė su NIB prezidentu, kai buvo išvykęs į Helsinkį.

„Mes labai neseniai, kovo 14 d., aptarinėjome Lietuvą pasitinkančius iššūkius ir kaip galime bendradarbiauti, kad padėti jums su jais tvarkytis“, – spaudos konferencijoje pasakojo A. Küüsvek.

„Jūs laišką mums atsiuntėte vos per porą savaičių, paprašėte finansavimo gynybai. Nors mes įprastai esame žinomi dėl investicijų į specifines bendroves, bankus ar valstybės įmones, tačiau kai mūsų partneriai prašo pagalbos, mes veikiame kaip įmanoma greičiau ir ją suteikiame“, – operatyvumu džiaugėsi NIB prezidentas.

Ši sutartis – pirma, kuri buvo pasirašyta įgyvendinant atnaujintą NIB mandatą, kuris dabar leidžia bankui prisidėti ne tik prie žaliųjų projektų, bet ir prie tvarios bendradarbiaujančių šalių gynybos.

ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. 

Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. 

Tai reiškia, jog Lietuvos valstybės biudžete iki numatomo laikotarpio reikia papildomai surinkti 12–13 mlrd. eurų – po 2 mlrd. eurų kasmet.

Šiaurės investicijų bankas – tarptautinė finansų institucija, kurią 1975 m. įsteigė Šiaurės šalys – Švedija, Suomija, Danija, Norvegija ir Islandija. 2005 m. sausio 1 d. ŠIB narėmis tapo Lietuva, Latvija ir Estija. 

Banko tikslas – finansuoti projektus, kurie didina produktyvumą ir stiprina aplinkos apsaugą valstybėse narėse.

Praėjusių metų balandį NIB ir Europos investicijų bendrovė valstybinei keleivių vežėjai geležinkeliais „LTG Link“ suteikė 200 mln. eurų finansavimą, kuris buvo nukreiptas elektriniams ir baterijomis varomiems traukiniams įsigyti.

Praėjus savaitei po pastarojo susitarimo, NIB ir „Citadele“ bankas Lietuvos biofarmacijos įmonei „Celltechna“ taip pat paskolino 37 mln. eurų genų terapijos produktų gamybos įmonei Vilniuje.