Šeiminių ir darbo įsipareigojimų derinimas: ilgėja vaiko priežiūros atostogų trukmė, įtraukiami tėčiai

Kokiu keliu eina Lietuva?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina su pokyčiais, kuriuos atneš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, jeigu jiems pritars Seimas.

*Pirma, siekiant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros lyčių lygybės atžvilgiu, siūloma įteisinti neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius – du mėnesius mamai (įmotei) ir du – tėvui (įtėviui) ar globėjams, tai tik minimali trukmė, kuri numatyta ES Direktyvoje ir pasirinkta po viešųjų diskusijų su visuomene ir ekspertais.

Ekspertai viešųjų konsultacijų metu siūlė ilginti neperleidžiamų mėnesių trukmę, tačiau apsispręsta pradžioje pradėti nuo minimalios trukmės ir jeigu tėčiai noriai jais naudosis, galbūt ateityje galėtų būti numatomas palaipsninis neperleidžiamų mėnesių didinimas.

Beje, Švedija, kuri yra viena labiausiai įtraukiančių tėčius į vaiko priežiūrą, neperleidžiamus mėnesius pristatė dar 1995 m. Šiuo metu 3 neperleidžiami mėnesiai priklauso mamai ir tiek pat – tėčiui.

Visgi, pastebėta, kad tėčiai dažniausiai naudojasi neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis, kai atžala jau ūgtelėjusi, – taip suteikiama galimybė mamai anksčiau sugrįžti į darbo rinką, tikėtina, kad panaši tendencija bus ir Lietuvoje.

Pažymėtina, kad siūloma nustatyti didesnį vaiko priežiūros išmokos apmokėjimą neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais. Išmokos dydis siektų 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, kas atitinka 100,54 proc. „į rankas“.

Tiesa, gaunantys didelį darbo užmokestį turi žinoti, kad vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.

Svarbu paminėti, kad tėvai (įtėviai) ir globėjai gali savo mėnesius panaudoti ne visus iš karto, o skaidyti dalimis.

Projekte siūloma vaiko priežiūros išmoką neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais skirti ir mokėti tik vaiko tėvams (įtėviams) ir globėjams, t. y. seneliai neturėtų teisės gauti vaiko priežiūros išmokos neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais.

Tikimasi, kad neperleidžiamų atostogų įteisinimas leistų tėvams sukurti pagrindą tolygesniam atsakomybės pasiskirstymui ateityje, stiprėtų tėvų santykiai, tėvas labiau įsitrauktų į vaiko priežiūrą, užmegztų tvirtesnius santykius.

SVARBU. Tėvystės atostogos, kurių trukmė 30 kalendorinių dienų, kurias galima pasinaudoti iki kol vaikui sueis vieneri metai ir toliau išlieka.

*Antra, Ministerija siūlo palikti vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpio pasirinkimo galimybę ir nustatyti, kad vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama pasirinktinai – arba iki vaikui sueina 18 mėnesių, arba iki vaikui sueina 24 mėnesiai.

18 mėnesių alternatyva visuomenei pasiūlyta pastebėjus, kad šiuo metu galiojančią 12 mėnesių alternatyvą renkasi nepilnai 1000 tėvų.

Taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė informaciją, kad šiuo metu trūksta vaiko priežiūros įstaigų, kurios vaikus galėtų priimti nuo 1 metų. Dažniausiai vaiko priežiūros įstaigos gali vaikus priimti nuo 18 mėn. ar vyresnio amžiaus.

Taigi šiuo pasiūlymu ilginama vaiko priežiūros atostogų trukmė – šiuo metu turime išmokos mokėjimą iki kol vaikui sueis dvylika mėnesių, o šiuo pakeitimu siūloma vaiką prižiūrėti iki 18 mėnesių. Tikimasi, kad ši alternatyva leis tėvams lengviau derinti darbinius ir šeiminius įsipareigojimus. 

SVARBU: neapmokamos vaiko priežiūros atostogos iki trejų metų – išlieka.

*Trečia, dažnai dėl pasiimtų vaiko priežiūros atostogų šeima netenka pajamų, tad neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais siūloma mokėti 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoką (kas atitinka 100,54 proc. „į rankas“).

Žinodami, kad gaus išmoką, lygią darbo užmokesčiui ar net šiek tiek didesnę, mamos ir tėčiai būtų skatinami pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais.

Mokant didesnio dydžio neperleidžiamųjų mėnesių išmoką, atitinkamai reikia peržiūrėti kitus mėnesius ir perskirstyti išmokų dydžius. Perskirstant siekta, kad palyginus su dabartine sistema tėvai per visą išmokos mokėjimo laikotarpį gautų daugeliu atveju tiek pat, ar net daugiau nei gauna šiuo metu.

Todėl, nors ir dydžiai perleidžiamais mėnesiais atrodo, kad yra sumažinti, tačiau bendrai, per visą išmokos mokėjimo laikotarpį siekta, kad šeimos nenukentėtų, lyginant su dabartine sistema.

*Ketvirta, siūloma įteisinti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, t. y. 4 mėnesius gaus (du mėnesius neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų ir du papildomus mėnesius atostogų) po 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoką (kas atitinka 100,54 proc. „į rankas“), jei „Sodros“ teritorinis skyrius nustatys, kad vaiką augina vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų. 

Taip pat siūloma nustatyti baigtinį atvejų skaičių, kada bus laikoma, kad vaiką augina vienas iš tėvų. Tokiais atvejais bus laikomos situacijos, kai kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra miręs ar pripažintas mirusiu, kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra pripažintas nežinia kur esančiu, kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui terminuotai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, vaikui, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nenustatyta tėvystė.

*Penkta, kai mama ar tėtis neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais gauna vaiko priežiūros išmoką ir darbinės veiklos pajamų, siūloma mokėti išmokos ir pajamų skirtumą, o jeigu pajamos didesnės už jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos dydį ar jam lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

Nustačius, kad neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais egzistuoja galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažina vaiko priežiūros išmoką, tėvai bus skatinami kurti ryšį su vaiku būnant vaiko priežiūros atostogose ir prižiūrint vaiką namuose.

Visais kitais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais asmeniui suteikiama galimybė užsidirbti iki 100 proc. buvusio atlyginimo t. y. išmokos ir gaunamų pajamų suma negalės viršyti pajamų sumos, iš kurios paskaičiuota vaiko priežiūros išmoka.

Svarbu, kad ši nuostata nebus taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims, jų gaunamos pajamos nemažins vaiko priežiūros išmokos, kaip ir iki šiol.

*Šešta – atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, mažinamas motinystės socialinio draudimo stažas tėvystės išmokai gauti. Vietoj šiuo metu reikalaujamo 12 mėnesių, pakaks dvigubai trumpesnio – 6 mėnesių – motinystės socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius, norint gauti tėvystės išmoką. 

Vaiko priežiūros išmokai ir motinystės išmokai lieka galioti toks pat motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimas, koks yra iki šiol – 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

SVARBU. Tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos už vaikus, gimusius ar įvaikintus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, bus skiriamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

Tai reiškia, kad visiems tėvams, kurių vaikai gimė iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., bus taikoma senoji tvarka (tiek pirmiems, tiek antriems metams), o tėvams, kurių vaikai gimė po 2022 m. rugpjūčio 1 d.,bus taikoma naujoji tvarka. Jau paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir toliau bus mokamos pagal senąją tvarką.

Ką sako ES teisė?

Norint padėti šeimoms derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, bus patvirtintos priemonės, apimančios tris šeimos politikos priemonių grupes, ką padaryti įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva.

Neperleidžiamosios vaiko priežiūros atostogos motinai ir tėvui (bent 2 mėnesiai tėčiui ir 2 motinai), tėvystės atostogos tėvui. 

Mūsų šalis garsėja bene ilgiausiomis ir geriausiai apmokamomis vaiko priežiūros atostogomis, kurios suteikia progą tėvams pasirūpinti mažyliu, užmegzti tvirtą ryšį. Tačiau yra ir antroji, neigiama, to pusė – pavyzdžiui, ilgas pasitraukimas iš darbo rinkos.

Tradiciškai daugiausiai šiomis atostogomis naudojasi mamos, o tėčių įsitraukimas į vaikų auginimą tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje kai kuriais atvejais yra gana minimalus. Pavyzdžiui, Lietuvoje atrodo, kad vaiko priežiūros atostogų išeinančių vyrų daugėja, bet atkreipkite dėmesį, kad dažniausiai jie išeina antraisiais vaiko priežiūros metais ir toliau dirba, o vaiką vis tiek prižiūri mama. 

Tą įrodo statistika. Pavyzdžiui, 2020 m. „Sodros“ duomenimis, 40 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų antrais vaiko auginimo metais yra vyrai ir beveik visi jie – 90 proc. arba 7,5 tūkst. – dirba, o vaiku tuo metu rūpinasi mama.

Lanksčios darbo sąlygos. Siekiant paskatinti darbuotojus, kurie yra tėvai ar prižiūri kitus artimuosius, likti darbo rinkoje, tokiems darbuotojams turi būti suteikta galimybė savo darbo grafikus derinti su asmeniniais poreikiais ir prioritetais, taip pat susitariant dėl ne viso darbo laiko ar nuotolinio darbo.

Lietuvoje lanksčių darbo sąlygų gali prašyti darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų ir prižiūrintieji artimuosius. Nors mūsų šalies Darbo kodekse įtvirtintos nuostatos, leidžiančios derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, praktikoje iki šios taikomos retai.

Lietuvoje pagal 2019 m. tyrimą tik kas dešimtas užimtas gyventojas galėjo pats nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą (ES vidurkis – 20 proc.). Iki pandemijos Lietuvoje tik 5 proc. dirbo nuotoliniu būdu.

Vis dar nėra išnaudojamos kitos lanksčios darbo organizavimo formos (lankstus darbo laikas, individualus darbo laikas, ne visas darbo laikas), kurios galėtų būti ypač reikšmingos norint derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus.

 Lygios galimybės. Tai priemonės, skirtos apsaugoti darbuotoją nuo diskriminacijos (ypatingai susijusios dėl moters ir vyro vaidmens šeimoje) ar nuo mažiau palankaus požiūrio į juos dėl to, kad naudojasi savo teisėmis.

Nors oficialios statistikos apie diskriminacijos atvejus šiuo požiūriu nėra, tačiau yra žinoma, kad pasinaudoję vaiko priežiūros atostogomis yra diskriminuojami tolimesnėje karjeroje ir darbinėje veikloje. Tai patvirtina 2020 m. atlikto tyrimo „Šiuolaikiniai vyrai ir lyčių lygybė“ duomenys.

Tyrimas atskleidžia, kad vyrams, grįžusiems į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys padidina darbo užduočių ar viršvalandžių naštą. Jei vienas darbuotojas patiria spaudimą, persekiojimą ar nuolatinius patikrinimus, kiti darbuotojai net nebando prašyti ar reikalauti savo teisių.