Stiprinama baltarusiškų krovinių kontrolė

Lietuvą ištikus pabėgėlių krizei, skamba Lietuvos politikų frazės, kad krovinių judėjimas iš Baltarusijos traukiniais ir vilkikais turi būti ypatingai tikrinamas, ribojamas ar net stabdomas. Muitininkai ir Klaipėdos uosto atstovai sako, kad viskam yra pasirengta, bent jau kol kas situacija yra kontroliuojama ir didelių problemų nėra.

BNS agentūra praneša, jog Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad, išplėtus sankcijas Baltarusijai, jos trąšų eksportas per Lietuvą galėtų būti visiškai nutrauktas.

„Lietuva ir dabar yra visiškai pajėgi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą kalbant apie finansinį pajėgumą, bet teisiškai, kadangi sankcijas turi įvesti Europos Sąjunga visų valstybių narių sutarimu, šitą klausimą ES išspręs tik tada, kai turės visų 27 narių pritarimą“, - vakar teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Muitinei žinoma situacija, susijusi su sankcijų Baltarusijai taikymu. Sekame įvykius, kontrolė yra stiprinama ir vertinama rizika pagal esamas aplinkybes. Mes pasirengę vykdyti kontrolę ir keisti tikrinimo būdus pagal situaciją.

Ją mes stebime, uoste didelių problemų kol kas nematome. Bet budrumas šiomis dienomis yra kitoks“, - sakė Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininkė, laikinai einanti Muitinės priežiūros uostuose skyriaus vedėjo pareigas Rasa Bluškė.

Radiacinis krovinys nepatektų

Pasak politikų, buvo pažadėta į Lietuvą organizuoti didelius kontrabandos, migrantų srautus ir net radioaktyvių medžiagų. Esą kol kas pažadai vykdomi.

Baimintis, kad radiacinis krovinys laisvai galėtų patekti į uostą, tikrai nereikėtų. Radiacijos matavimo kontrolę atlieka ne muitinė, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Radiacija yra matuojama visuose pasienio kontrolės punktuose tiek asmenims, tiek kroviniams, tiek transporto priemonėms.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste visas krovinių ar asmenų srautas yra suskirstytas taip, kad pereitų radiacinės kontrolės vartus. Jų Lietuvos uoste yra 24. Prieš kelerius metus jie buvo įrengiami vienu metu visame uoste.

„Einantis žmogus ir važiuojantis automobilis pereina radiacinę kontrolę, yra uoste vietų, kuriose radiacinę kontrolę pereina ir geležinkelio vagonai“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Užfiksavus spinduliuotę iš karto siunčiamas signalas VSAT pareigūnams. Jeigu viršijami nustatyti parametrai, pareigūnai kreipiasi į Radiacinės saugos centrą. Jeigu tokie kroviniai nekelia grėsmės - įleidžiami, o priešingu atveju - ne.

Uostas pasitiki muitininkais

Uosto direkcijos vadovas A. Latakas sako, kad kiekvienoje transporto grandinėje, kurioje pervežami kroviniai, vyksta prekyba, atsiranda galimybė patekti kokioms nors nelegalioms prekėms ar kontrabandai ir pan.

Todėl yra įsteigtos specialios tarnybos, pavyzdžiui, muitinė, kuri ne tik formina dokumentus, juos registruoja, bet ir kontroliuoja krovinius užtikrindama, kad kontrabanda būtų užkardyta. Taip yra visame pasaulyje.

„Muitininkų kontrole Klaipėdos uoste neabejoju. Ji gana griežta. Tai rodo ir tai, kad kartkartėmis randama ir nelegalių krovinių, turinčių “negerus„ dokumentus. Muitinė dirba konstruktyviai ir gerai“, - mano A. Latakas.

Jis įsitikinęs, kad muitinė tiek remdamasi išankstine informacija, tiek realiai tikrindama ir automobilius, ir konteinerius, ir birių krovinių vagonus išaiškina kontrabandos atvejus.

„Dabar muitinė yra apsiginklavusi šiuolaikinėmis priemonėmis ir pačių muitininkų matome mažiau, bet jie dirba gerai“, - sako A. Latakas.

Kontrolę žadama gerinti

Praėjusį antradienį Uosto direkcijoje lankėsi Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas, muitinės departamento Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Laimis Žlabys ir Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė Rita Kunickienė.

„Mes kalbėjome visais aktualiais klausimais ir svarstėme, ką dar reikia uoste padaryti, kad ta kontrolė būtų geresnė. Manau, muitinė tikrai kontroliuoja situaciją, taip pat ir krovinius, vežamus iš Baltarusijos tiek geležinkeliu, tiek autotransportu, tiek konteineriuose“, - sakė Uosto direkcijos vadovas.

Kalbėta ir apie tai, kaip įrengiant naujas teritorijas uoste reikėtų įrengti naujus specializuotus rentgeno postus, kuriuose būtų galima patogiau peršviesti krovinius. Dabartinis rentgeno postas nėra visai patogus, reikia vežti krovinį iš vienos vietos į kitą, gaištamas laikas, didėja pervežimų kaštai.

Pasak R. Bluškės, kalbant apie ateitį, kuri nėra susijusi su situacija Baltarusijoje, muitinė svarsto galimybę uoste turėti papildomų rentgeno kontrolės sistemų, kad būtų galima paspartinti kontrolę ir ją vykdyti greičiau. Patikrinus rentgenu daug greičiau priimami sprendimai nei iškraunant krovinį.

Sidebar placeholder