„Didžioji naujiena yra tai, kad bus ieškoma naujo kandidato į Lenkiją“, – penktadienį po Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams sakė jis.
„Tokią informaciją gavome iš Prezidentūros“, – teigė ministras.
Vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sakė, kad taip nutiko dėl anksčiau suderinto kandidato sveikatos problemų.
„Kandidatūra, kuri jau buvo suderinta, deja, susidūrė su labai rimtomis sveikatos problemomis, todėl paskutinę minutę teko žmogui permąstyti, nuspręsti, kad negali šiuo metu išvykti iš Lietuvos, todėl prezidentas su ministru kalbasi dėl kitos kandidatūros“, – teigė ji.
Pasak patarėjos, naują kandidatūrą dar reikia suderinti su premjere Ingrida Šimonyte.
Ji vylėsi, kad naują kandidatą į ambasadorius Lenkijoje bus galima pristatyti jau per kitą Seimo URK posėdį.
Nei A. Skaisgirytė, nei G. Landsbergis nekomentavo portalo „Lrytas“ pranešimo, jog Lietuvos diplomatine atstove Lenkijoje norėta skirti vieną iš prezidento Gitano Nausėdos patarėjų.
Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
Penktadienį URK patvirtino beveik visas pateiktas kandidatūras į ambasadorių pareigas.
Užsienio reikalų ministro teigimu, viena kandidatūra liko neapsvarstyta, tai bus padaryta per kitą posėdį.
Seimo URK vicepirmininkas „valstietis“ Giedrius Surplys penktadienį žurnalistams tvirtino, kad procesas juda gera linkme.
„Viskas užtruko, bet viskas juda labai gera linkme. Trys raundai prezidento ir ministrų susitikimų, trys raundai, panašu, bus ir Užsienio reikalų komitete, bet tai daroma tam, kad Lietuva į pasaulį pasiųstų geriausius savo atstovus. Kandidatūros, kurias pamatysite, labai stipriai visus nudžiugins“, – teigė jis.
Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimų pastaruoju metu buvo įšaldytas iš viso 13 Lietuvos diplomatų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje, bet po trijų prezidento G. Nausėdos ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio susitikimų kovo pradžioje pranešta, kad sprendimas rastas.
Siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, Seime registruotos dvi alternatyvios Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, apibrėžiančios detalesnę ambasadorių skyrimų tvarką.
URK vadovas Žygimantas Pavilionis su grupe valdančiųjų bei opozicinių demokratų siūlo, kad prezidentas būtų įpareigotas motyvuoti, jei atsisako skirti Vyriausybės pateiktą kandidatą, tam numatytas dešimties dienų terminas.
Tuo metu grupė opozicijos parlamentarų siūlo nustatyti, kad diplomatų atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, bet ypatingais atvejais kandidatą galėtų siūlyti prezidentas, įvertinęs asmens išskirtines savybes, atsižvelgęs į užsienio valstybės, į kurią diplomatas skiriamas, specifiką.
Taip pat būtų nustatyta, kad užsienio reikalų ministras, teikdamas ambasadoriaus kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, ją turėtų būti suderinęs su premjeru ir prezidentu, o derinimo procesas „pradedamas ir baigiamas per protingą terminą“.
Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.
Rašyti komentarą