Namų darbai ministerijai: rūpestis neįgaliaisiais ir socialinis būstas

Viešnią į Kretingą ir atlydėjo A. Vinkus, taip pat – ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė. Ministrė susitiko su Savivaldybės bei rajono socialinių įstaigų vadovais, domėjosi jų problemomis, apsilankė Nasrėnų bendruomeniniuose senjorų namuose ir Padvarių socialinės globos namuose, o vakare – Šventojoje vykstančioje Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ stovykloje.

M. Navickienė tikino, kad, norėdama žinoti tikrąjį gyvenimo pulsą, bent sykį per savaitę apsilankanti vis kitoje šalies savivaldybėje: „Nes nėra nė vieno teisės akto, kuris būtų tarsi įkaltas į žemę. Visuomet įsiklausome į pastabas, kritiką ir kaskart į ministeriją parsivežame namų darbų.“

Susitikime buvo aptartos aktualiausios šio laikmečio problemos: skurdo mažinimas, piniginė parama, pagalba neįgaliesiems, taip pat – ir šį rudenį, žiemą numatoma paaštrėsiant Ukrainos karo pabėgėlių tema.

Savivaldybės nepajėgios pasirūpinti pabėgėliais

„Mūsų Vyriausybei teko iššūkis įveikti pandemijos ir pabėgėlių krizes, tačiau socialinės paslaugos šalyje nesustojo ir pasiekė pažeidžiamiausias visuomenės grupes.

Pagal darbo krūvius iš trijų aš galėčiau padauginti abi pandemijos krizes, kad tik nebūtų karo ir jo pasekmių. Nežinau, kokia bus ši žiema, tačiau kartu su kitomis Europos šalimis privalėsime pasirūpinti pabėgėliais iš Ukrainos“, – tvirtino ministrė.

Meras Antanas Kalnius užsiminė, kad šią savaitę Klaipėdoje susitikus su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite aptarta, jog šaltuoju metu į Lietuvą dar gali užplūsti iki 25 tūkst. pabėgėlių.

„Privatus sektorius jau užimtas, pabėgėlius tektų apgyvendinti Savivaldybei priklausančiame būste – turime kažkiek mokyklų, darželių, tačiau sąlygos ten nėra geros.

Tačiau mokinių pavėžėjimo, žmonių įdarbinimo problemų Savivaldybė be ministerijos pagalbos neįveiks. Vieni nepatempsime, ar galime tikėtis ministerijos paramos?“ – klausė meras.

Ministrės žodžiais, Lietuva iš pradžių planavo priimti tik 30 tūkst. Ukrainos pabėgėlių, tačiau jų skaičius išaugo dvigubai – iki 60 tūkst. „Šių žmonių integracijos problemą išsprendėme su esamais resursais.

Bet nereikia kelti didelių lūkesčių: jei srautai dar didės, žmones teks apgyvendinti paprasčiau, suteikiant pastogę ir maistą, pasirūpinant higiena, tačiau – be integracijos būdų.

Visa tai koordinuos pabėgėlių apgyvendinimo centras, tad, jei turite turto, kurį galima būtų tuo tikslu panaudoti, nebūsite palikti vieni“, – akcentavo ji.

Socialinis būstas – tarpinė stotelė

A. Kalniui užsiminus, kad Savivaldybė nėra pajėgi socialiniu būstu aprūpinti ir savų gyventojų, kurie, jo žodžiais, patys nepajėgūs atsistoti ant kojų, M. Navickienė nusistebėjo: „Kodėl nepajėgūs, kiek tarp jų yra neįgalių žmonių? Siūlyčiau klausimą apversti aukštyn kojom: turi būti pasiūlytos priemonės, kad žmonės galėtų dirbti ir užsidirbti.

Padėkime, kad galėtų. Toks yra mūsų valstybės tikslas. Manau, kad turėtų būti nustatytas laikotarpis, kiek ilgai žmogus galėtų gyventi socialiniame būste.“

Rajono politikas Juozas Mažeika pastebėjo: nors socialinis būstas yra tarsi laikina grandis, bet Kretingoje situacija yra kitokia – žmonės įsigyti ar nuomotis būstą nepajėgūs dėl didelių kainų regione.

Eilėje socialiniam būstui gauti stovi 164 asmenys, būstų pasiūla – skurdi, mieste jų trūksta, o kurtis atokiose gyvenvietėse žmonės nenori, nes sunku rasti darbą.

„Tačiau sėkmingai pritaikome vieną mechanizmą: asmenims, kurių pajamos padidėja, socialinius būstus, pervadinę savivaldybės būstais, parduodame. Pardavėme jau 10 būstų, beje, ne itin gerose vietose ir reikalaujančius remonto“, – kalbėjo J. Mažeika.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas užsiminė, kad į pagalbą norėtų ateiti verslininkai, kurie imtųsi vieną Kretingos mieste esančių pastatų pritaikyti socialiniam būstui, jame įrengti 6 butus. Tačiau nėra būdų, kaip juos galėtų parduoti ar nuomoti Savivaldybei.

„Norėčiau atkreipti ministerijos dėmesį, kad ateityje atsirastų teisinis mechanizmas, leidžiantis lengviau bendradarbiauti su verslu“, – akcentavo E. Viskontas, o ministrė pažadėjo būsto nuomos klausimu pasidomėti ir aptarti tai kitame susitikime.

Prioritetai – neįgaliesiems

M. Navickienė taip pat apžvelgė svarbiausias ministerijos rengiamas reformas užimtumo ir negalios nustatymo srityse. „Kiekvienoje savivaldybėje situacija dėl užimtumo yra skirtinga, tačiau pabandykime į tai pasižiūrėti kartu, kad tie žmonės ir jų vaikai neliktų „nurašyti“.

Jūs juos geriausiai žinote, kokių paramos priemonių jiems reikia. Pašalpos yra tik kraštutinė priemonė, o socialinis būstas – tik tarpinė stotelė, o ne paveldimas nekainuojantis dalykas“, – kalbėjo ministrė.

Ji užsiminė, kad žmonės deda daug lūkesčių dėl energetikos kainų kilimo ir jų kompensacijos. „Tačiau valstybė turi išteklių tiek, kiek turi, ir neturėtų grimzti į skolas.

Turime suprasti, kad trumpalaikių politinių sprendimų dėl vieno sezono daryti negalime. Infliacija nėra trumpalaikis dalykas, kainų šuolis – tai karo pasekmė. Olena Zelenska pasakė: „Pas mus, Ukrainoje, kainų šuolis irgi didelis, tik pas mus dar šaudo į žmones.“

M. Navickienė sakė, kad jos, kaip ministrės, siekis – pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais žmonėmis, dėl to buvo indeksuotos pensijos.

Kita grupė – neįgalieji. „Turime pereiti prie kitokio negalios nustatymo modelio. Jis turi veikti vieno langelio principu, per vieną agentūrą ir nustatomas ne vien pagal medicinos, bet ir neįgalųjį supančios aplinkos kriterijus.“

Ministrė taip pat mano, kad šiandieną ministerijai pavaldžios socialinės įstaigos turėtų būti savivaldybių žinioje, nes šios geriausiai žino jų lūkesčius.

Todėl šio vizito metu ji apsilankė Padvarių socialinės globos namuose, taip pat apžiūrėjo Kūlupėnų bendruomenės iniciatyva įrengtus naujus Nasrėnų bendruomeninius senjorų namus, pasidžiaugė geromis gyvenimo sąlygomis, sutvarkyta aplinka.