Kokių profesijų darbuotojams dabar moka daugiausia

Norite gerai uždirbti? Štai kokių profesijų darbuotojams dabar moka daugiausia

(2)

Vasarą išėjus atostogų ir atsitraukus nuo įprastinės rutinos, ne vienas pagalvoja, kad gal vertėtų pakeisti darbą. O jeigu jau keisti, tai tik į tą, kuris patiktų arba tą, kuriame bent alga gera būtų.

 

Kaip rodo oficialūs „Sodros“ duomenys, Lietuvoje 30-ies geriausiai apmokamų profesijų darbuotojų atlyginimų vidurkiai svyruoja nuo 2,8 tūkst. eurų iki 5,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

O jeigu neturite tinkamo išsilavinimo, tai, kaip pastebi specialistai, šiuo metu yra siūloma nemažai ir kitų darbų, kuriuose taip pat galima uždirbti. 

Pelningiausių profesijų TOP30

Jau ne vienerius metus Lietuvoje bene geriausia apmokama profesija yra skrydžių vadovai. Lėktuvų eismą reguliuojantys specialistai uždirba vidutiniškai po 5495 eurus per mėnesį neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų apie 3325 eurai.

Finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai uždirba vidutiniškai po 4738 eurus prieš mokesčius. Atskaičius juos lieka apie 2866 eurai į rankas.

Tuo metu informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovų mėnesinis atlyginimas siekia 4589 eurus neatskaičius mokesčių arba maždaug 2776 eurus po jų.

Kiek mažiau uždirba programinės įrangos kūrėjai.

Jų vidutinis darbo užmokestis yra 4154 eurai, kas į rankas būtų 2513 eurų.

Geriausiai apmokamų specialybių penketuką užbaigia gydytojai specialistai.

Lietuvoje vidutinis jų atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 4049 eurai. Į rankas tai būtų beveik 2450 eurų per mėnesį.

Į pelningiausių specialybių dešimtuką taip pat patenka Teisėjai, orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai, taikomųjų programų kūrėjai, mokslinių tyrimų ir plėtros vadovai, skrydžių saugos elektronikos technikai.

Visi jie uždirba gerokai didesnę nei vidutinę algą, kuri Lietuvoje šiuo metu siekia 1960 popieriuje arba 1218 eurų į rankas.

Kokių darbuotojų ieško ir ką siūlo

Vasaros pradžioje darbdaviai skelbė darbo pasiūlymų mažiau nei gegužę, mažiau įdarbino darbo ieškančių asmenų, praneša Užimtumo tarnyba.

Liepos 1 d. duomenimis, šalyje dirbo 1,47 mln. asmenų – 5,8 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį.

Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo sektoriuose.

„Galima sakyti, tai yra tie trys banginiai, kurie šiuo metu palaiko visos darbo rinkos gyvybingumą“, – pastebėjo Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Darbo neturinčių asmenų skaičius birželį susitraukė 0,8 tūkst. iki 143,7 tūkst., registruotas nedarbas šalyje mažėjo 0,2 proc. punkto iki 8,1 proc.

Organizatorių nuotr.

Pirmąjį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 3,2 tūkst. mažiau nei gegužę. Darbo pasiūlymų mažėjo visuose sektoriuose, išskyrus naujiems mokslo metams besirengiančio švietimo, taip pat žemės ūkio ir miškininkystės bei viešojo valdymo sektorius.

„Įvasarojus mažiau nei prieš vasaros sezono startą ieškoma padavėjų, barmenų, virtuvės pagalbininkų, greitojo maisto ruošėjų, kasininkų, skalbėjų, apsaugos darbuotojų, statybos darbininkų, tačiau suaktyvėja pedagogų paieška. Birželį darbo pasiūlymų mokytojams registruota daugiausiai nuo metų pradžios“, – teigė J. Zemblytė.

Pasak jos, atidėlioti darbo paieškos nereikėtų – darbuotojų samda nėra sustojusi. Daugiau nei gegužę darbo pasiūlymų darbdaviai pateikė gydytojams specialistams, fizioterapeutams, slaugos specialistams, mechanikos inžinieriams.

Ūgtelėjo medienos meistrų, medienos apdirbimo staklių operatorių, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių, elektromechanikų ir elektromonterių, metalo apdirbimo stalių derintojų, kepėjų ir konditerių paklausa.

Vidutinis atlygis siūlomas ieškant darbuotojų didėjo – ūgtelėjo 31 euru ir siekė 1312 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis siūlytas ieškant programinės įrangos kūrėjų (3,3 tūkst. Eur/mėn.), bendrosios praktikos gydytojų (3,1 tūkst.), gydytojų odontologų (3 tūkst.), finansų srities vadovų (3 tūkst.). Mažiausias – vaisių ir daržovių konservuotojams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės darbininkams, apklausų atlikėjams, nekvalifikuotiems pastatų statybos darbininkams (850 Eur/mėn. ir mažiau).

Per ketvirtį – rekordinis rinkos aktyvumas?

Portalas cvbankas.lt praneša antrąjį šių metų fiksavęs dar niekada nematytą darbdavių aktyvumą, o darbo skelbimų skaičius esą beveik grįžo į ankstesnių metų lygį.

„Kandidatų bei darbdavių aktyvumo duomenys rodo, jog darbuotojų pritraukimas išlieka darbdaviams dideliu iššūkiu“, – pastebima naujausioje portalo apžvalgoje.

Palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo informacinių technologijų sektoriaus darbuotojų paklausa. 

„Tačiau taip pat matome kategorijas, kuriose darbo skelbimų skaičius yra rekordinis. Pardavimų vadybos, inžinerijos, transporto vadybos, vairavimo, maisto gamybos, draudimo, žemės ūkio srityse antrąjį šių metų ketvirtį pateikta daugiausia darbo skelbimų per visą portalo istoriją“, – tikina jo atstovai.

Per antrąjį metų ketvirtį portale cvbankas.lt darbuotojų skelbimus publikavo rekordinis darbdavių skaičius – vidutiniškai 2417 įmonių per mėnesį.

„Verta pažymėti, kad taip pat rekordiškai daug buvo peržiūrėta pasyvių darbo ieškančiųjų CV – tai tie kandidatai, kurie ne patys pateikia savo CV pagal konkrečius darbo pasiūlymus, bet yra randami darbdavių naudojant CV duomenų bazę“, – pažymi portalas.

Antrąjį metų ketvirtį atlyginimai augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Įdomu tai, jog Šiaulių miesto atlyginimai, anksčiau buvę mažesni nei trijų didžiųjų šalies miestų, paskutinį ketvirtį pasivijo Kauno miesto atlyginimų lygį.

Organizatorių nuotr.

tv3.lt

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder