Tvinsta vakarų Lietuvos upės – Minija išsiliejo iš krantų

(3)

Dėl nepalankaus vėjo ir gausaus lietaus tvinsta vakarų Lietuvos upės – Minija išsiliejo iš krantų, o dėl pakilusio vandens lygio Nemune bei Atmatoje vėl ėmė tvinti Pamarys.

Nemunas bei Neris užtvindė ir krantines Kaune, Neris smarkiai pakilo ir Vilniuje, didmiesčių savivaldybės sako stebinčios situaciją, tačiau pavojaus dėl potvynių neįžvelgia.

Šilutės rajone per keletą dienų apsemtų sodybų skaičius padidėjo tris kartus.

„Apsemtų sodybų padidėjo – yra 14 kaimų, 43 sodybos ir jose 92 gyventojai. Dar vasario 17 dieną buvo 16 sodybų, 22 gyventojai. Didėja ir apsemti plotai, buvo 30 tūkstančių hektarų, dabar – 33 tūkstančiai“, – BNS pirmadienį sakė Šilutės rajono savivaldybės civilinės saugos specialistas Rimantas Zimantas.

Anot specialisto, vanduo kyla dėl vėjo bei lietaus, upeliuose susikaupę stichiškai daug vandens.

„Visi upeliai išsilieję aukštupy. Vanduo kyla ir Atmatoje, Nemune, kur suteka iš kitų upelių, pakilę ir Kuršių mariose. Dėl nepalankaus vėjo vandens nebepriima jūra, o žemė permirkusi, paprasčiausiai nebesugeria kritulių“, – sakė R. Zimantas.

„Atmatoje vandens lygis siekia 3,15 m, o praėjusią savaitę buvo 2,99 m. Kritinis lygis yra 2,88 m, tad 30 cm viršija“, – teigė specialistas.

Anot atstovo, Šilutės rajono Žalgirių kaime gatvelės jau buvo sausos, tačiau dabar vanduo vėl pasirodė. Kol kas situacija valdoma, gyventojai gali išbristi ilgais guminiais batais, o namuose vandens nesama. 

„Bus matyti, kiek tas vanduo kils. Jei vėjas ir toliau neleis patekti į marias, turėsime kilimą, bet tikimės, kad per Rusnės kelią vanduo nebėgs“, – vylėsi R. Zimantas. 

Iš krantų gausiai išsiliejusi ir Minija, apsemtos kai kurios Klaipėdos rajono sodybos.

„Minija ties Priekule pasiekusi stichinį lygmenį, išėjusi iš krantų. Šalia Priekulės gyvenvietėje teikiama pagalba gyventojams, namo rūsys užlietas vandeniu, ten stovi krosnis, tad neturi galimybės pasišildyti“, – BNS sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Julius Kryževičius.

Minijos vandens lygis per pastarąsias dienas pakilo drastiškai.

„Šio mėnesio svyravimai buvo nuo trijų metrų iki šiuo metu aukščiausio lygio – 5,67 m. Kone trys metrai skirtumas“, – teigė viršininkas.

Vandens pratekėjimą stabdo vakariniai ir pietvakarių vėjai, tačiau paprastai upėse, anot J. Kryževičiaus, vanduo išsilaiko pakilęs keletą dienų ir nukrenta.

„Upė svyruoja nuo kritulių, vėjo krypčių. Per mėnesį tai jau trečias vandens lygio kilimas, tačiau kas liečia Minijos vandens lygį ties Priekule, tokių lygių seniai neturėjome“, – sakė J. Kryževičius.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė prognozuoja, jog vandens lygis artimiausiomis dienomis dar kils.

„Vasario 22-ąją mūsų laukia dar aukštesnis vandens lygis Baltijos jūroje, kuris užlaikys vandenį Kuršių mariose, Danėje, Rąžėje, Šventojoje, Nemune ir taip toliau“, – sako mokslininkė.

Jos teigimu, jūros vanduo dar priartės prie kopų, o prie aukštų savaitgalį siautusios audros bangų prisidės ir ties Švedijos ir Vokietijos krantais įsisiūbavusi jūra, kuri dar pakels vandens lygį. 

„Žadamos pietvakarių, vakarų krypčių bangos nieko gero mūsų krantams nežada ir siūlyčiau pirmadienį dar neskubėti vertinti šios audros padarytos žalos, nes iki savaitgalio ji gali būti dar didesnė“, – teigė L. Kelpšaitė-Rimkienė. 

Klaipėdos senamiesčio gyventojams, anot moters, dėl pakilusio vandens lygio Danėje gali prireikti guminių batų. Žmonėms, gyvenantiems prie vandens telkinių, susijusių su Baltijos jūra, rūsiuose rekomenduojama nelaikyti vertingų daiktų.

Kauno savivaldybės atstovai teigia, kad dėl polaidžio ir kritulių Nemuno vanduo pastarosiomis dienomis buvo užliejęs nedidelę pėsčiųjų tako atkarpą krantinėje, taip pat upių vanduo ištvino į krantus ties Santakos parku.

„Vis dėlto šiose vietose jokios ypatingos infrastruktūros nėra, todėl tikimės, kad ir žala blogiausiu atveju bus visiškai minimali. Tiksliau ją apskaičiuoti galėsime nuslūgus vandeniui ir pradžiūvus įmirkusiam gruntui. Papildomų įtvirtinimų, pylimų ar kitokių fizinių priemonių nesame suplanavę, nes šiuo atveju tai liečia atvirus gamtos plotus ir gyventojams ar jų turtui pavojaus nekelia“, – teigia savivaldybė.

Sostinės centre pakilus Neries lygiui, Vilniaus savivaldybė taip pat tvirtina, kad sniegas tirpsta tolygiai, todėl rimto potvynio pavojus negresia.

„Nuolat stebima situacija Naujojoje Vilnioje ir Grigiškėse šiuo metu yra stabili. Seniūnai bendrauja su hidroelektrinių savininkais, vandens lygis reguliuojamas su užtvankų uždoriais. Ledų sankaupų nėra, nes būtent tai dažniausiai ir iššaukia potvynius“, – BNS informavo savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Modestas Rudys. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba taip pat pirmadienį informavo, kad vasario 19-21 dienomis kai kuriose šalies vietose pasiekti vasario mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai.

Anuvos upė ties Anuvėnais pakilo 268 cm (buvęs aukščiausias vandens lygis 261 cm), Šalčia ties Valkininkais pakilo iki 285 cm (buvęs vasario rekordas – 233 cm), Nevėžis ties Babtais – 673 cm (buvęs rekordas – 643 cm). 

Taip pat rekordiškai patvino ir Kražantė ties Pluskiais (188 cm, buvo 187 cm), Minija ties Priekule (565 cm, buvo 547 cm).

Hidrometeorologai žada, kad antrą savaitės pusę Lietuvoje vyraus sausesni ir ramesni orai, todėl daugelyje upių bei upelių tikėtinas ir vandens lygio kritimas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder