Eligijaus Masiulio knygos „Baltas apykakles prasegus“ ištrauka: Prezidentė ir dujų terminalas (tęsinys)
(9)Nepatiklus požiūris į verslą
Pirmos kadencijos pradžioje su naujai išrinkta Prezidente santykiai klostėsi puikiai. Atrodo, kad vienas kitą suprasdavome iš pusės žodžio.
Prezidentei prisiekus, mes visi Andriaus Kubiliaus vyriausybės ministrai iš naujo turėjome įgyti įgaliojimus ir gauti Prezidentės „išrišimą“.
Pokalbis apie susisiekimo reikalus pas Prezidentę ilgai neužtruko. Vienodai matėme Susisiekimo ministerijos veiklos prioritetus.
Strateginiai prioritetai buvo sklandi mūsų valstybės susisiekimo infrastruktūros integracija į ES, valstybinių įmonių veiklos efektyvumas bei vis labiau sunkėjantys santykiai su rytų kaimynais.
Aišku, jau tada aptarėme, kad Lietuvai svarbu turėti alternatyvą rusiškoms dujoms ir raktas į šios problemos sprendimą yra suskystintų dujų terminalo statyba Klaipėdoje.
Tada dar nėjo kalba, kad terminalas būtinai turi priklausyti valstybei. O tai reiškia, kad jis galėjo būti statomas ir iš privačių investicijų, valstybei sudarant tam sąlygas.
Ar kas iš verslininkų tuo metu norėjo Lietuvoje statyti SGD terminalą? Labai norėjo. Pamenu vieną nutikimą Klaipėdoje.
Prezidentė D. Grybauskaitė lankėsi Klaipėdos uoste. Aš kaip ministras ją lydėjau. Uosto direkcijos laivu plaukdami akvatorija aprodėme Prezidentei uosto įmones, papasakojome apie uoste vykdomą veiklą.
Laivui artėjant prie Malkų įlankos ant kapitono tiltelio likome stovėti trise: Prezidentė, a. a. Bronislovas Lubys ir aš.
– Jūsų ekscelencija Prezidente, aš nesuprantu, kam pačiai valstybei kišti žmonių pinigus į naujo terminalo statybą, čia gali būti privataus kapitalo reikalas. Valstybė išloš, nes atlaisvintus pinigus galės skirti kitiems žmonių reikalams, – kalbėjo Lubys.
– Tai yra strateginis mūsų valstybei objektas, negalime jo patikėti kažkam kitam, – nukirto Prezidentė.
– Va, kaip tik praplaukiam vietą, kur galėtų būti dujų terminalas, – mostelėjo Lubys link Malkų įlankos krantinių.
– Kiek žinau europinę patirtį, įvairiuose uostuose sėkmingai veikia privatūs SGD terminalai, – įsiterpiau aš.
– Aš pastatysiu dujų terminalą, ir ką jūs į tai? – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė Lubys.
– Statykite, jeigu norite, pažiūrėsim, – atsakė Prezidentė.
– Girdėjote, ministre, girdėjote, Prezidentė leido statyti. Jūs būsite liudininkas, – skardžiai ir su šypsena į mane atsisuko Lubys.
Prezidentė irgi šypsojosi. Ir iš jos šypsenos nesunkiai ėjo suprasti, kad privatus SGD terminalas Lietuvoje yra utopija. Niekas neleis tokio pastatyti. Kad Prezidentė jau apsisprendus, kad ir už brangiai, bet terminalą turi statyti valstybė.
Man buvo akivaizdu, kad konservatyvusis koalicijos sparnas jau spėjo padaryti įtaką Prezidentei ir įtikinti, kad nereikia čia jokio privataus kapitalo įtraukti, pati valdžia turi statyti ir kontroliuoti.
Tai va, kai kas nors Lietuvoje klausia, kodėl vienai ar kitai sričiai trūksta pinigų, aš visada pagalvoju, kad valdžia kartais leidžia pinigus ten, kur juos galėtų investuoti privatus kapitalas.
Mūsų laivas plaukė toliau, Malkų įlanka nutolo.
(Bus daugiau)
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą