Angelė kuria kartu su savo vyru Vytautu Raukčiu, bet kiekvienas dirba tai, ką geriausiai sugeba ir išmano. Vytautas gamina medžio skulptūras, tekina medinius indus ir kitus namų apyvokos daiktus, kraičio skrynias ir medinius kiaušinius, kuriuos margina Angelė. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

„Gražiausius margučius dovanokite“

2022-04-16 16:00

Pasisemti įkvėpimo, kaip marginti ir dažyti kiaušinius Velykoms, klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Meno kiemą (Daržų g. 10). Jo dirbtuvių vitrinoje eksponuojama trijų kartų liaudiškąją marginimo tradiciją puoselėjančių kūrėjų - Angelės Rauktienės, Astos Grušelionienės, Petro Armono - velykaičių paroda „Džiugus margumas“.

Pristatome parodos autorius ir pusiau rimtai, pusiau juokais kalbamės su jais apie margučius.

Angelė Rauktienė - margučių ir kraičio skrynių margintoja, novelistė, Lietuvos liaudies meno tradicijų puoselėtoja. Angelė kuria kartu su savo vyru Vytautu Raukčiu, bet kiekvienas dirba tai, ką geriausiai sugeba ir išmano. Vytautas gamina medžio skulptūras, tekina medinius indus ir kitus namų apyvokos daiktus, kraičio skrynias ir medinius kiaušinius, kuriuos margina Angelė. Raukčiai pirmieji pažvelgė į margučius kaip į mūsų kultūros paveldą ir pradėjo puoselėti šią tautodailės tradiciją.

Asta Grušelionienė ant kiaušinių lukšto kuria taškelių ir brūkšnelių šokį, kuriame gimsta paukščio pėdelės, saulutės, žalčiukai, rūtelės sūkuriukai... „Kiekvienas ženklelis neša savo žinią: linkiu Tau sveikatos, laimės, skalsos…“ - sako margučių dailininkė.

Petras Armonas - jaunosios kartos margintojas, jau spėjęs pasižymėti kaip etninės kultūros puoselėtojas bei išmanytojas. P. Armonas 2021 m. tapo trečiosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados nugalėtoju. Nepaisant jauno amžiaus (šiemet jam 14 metų) jis - jau patyręs liaudiškosios kiaušinių marginimo tradicijos meistras. Nuo 2017 m. kasmet aktyviai dalyvauja Lietuvos mokinių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“, pristatydamas savo margučius bendraamžių grupėje laimi prizines vietas.

Kas buvo pirma: višta ar kiaušinis?

Angelė: Aišku, višta. Kas gi tą kiaušinį padėjo? O vištą Sutvėrėjas sukūrė per pirmas šešias dienas, o septintą buvo Velykos.

Asta: Manau, kad višta. Man atrodo logiška, kad višta kiaušinį padėjo. Kiaušinis iš dangau puptelti negalėjo. Nors ką gali žinoti... Juk stebuklų visokių būna.

Petras: Manau, kad kiaušinis. Nežinau, kodėl. Klausimas šis neįveikiamas, bet man taip atrodo.

Koks kiaušinis stipriausias?

Angelė: Atsakysiu rimčiau. Aš kai kiaušinius marginu - tai imu iš pakelio po du kiaušinius ir trinkteliu vieną į kitą. Vienas iš jų sudūžta, o antras lieka. Taip lieka 5-6 kiaušiniai iš dėžutės.

Tada likusius dar kartą patikrinu - trenkiu vieną į kitą kitu galu. Sudužusius dedu į velykinius pyragus.

O verdu ir marginu tik stipriausius.

Dar galiu patarti kiaušinius lengvai pakalenti vieną į kitą.

To kiaušinio, kuris turi mikroįtrūkimų, garsas būna duslus. O tas, kuris skamba kaip akmenukas, ir stiprus bus kaip akmenukas.

Asta Grušelionienė mano, kad tik taškiukai ir brūkšniukai kartu sudaro dermę ant margučių. Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Asta: Pagal lietuvių logiką, stipriausias kiaušinis tas, kurį laiko rankoje kaimynas (juokiasi).

O jei rimtai, tai būdų yra įvairių, kaip atrasti stipriausią kiaušinį. Vieni prieš saulę žiūri, kiti ant stalo suka. Ir kitokių prietarų yra.

O man atrodo, kad svarbiausia, kaip tą kiaušinį rankoje laikysi. Čia daug gudrybių yra. Galima labiau apspausti, šonu pasukti.

Petras: Pats stipriausias kiaušinis, kurį marginant daugiausiai rankų darbo įdėta.

Kas marginant kiaušinius svarbesnis: taškiukas ar brūkšniukas? Kodėl?

Petras: Taškas. Aš pradedu kiaušinius marginti nuo saulučių. Jas kuriant pirmiausia reikia tašką padėti. O tada aplinkui jau kitus ornamentus piešiu.

Angelė: Man patinka taškiukų ir brūkšniukų derinys, bet galima marginti tik vien taškiukais arba vien brūkšniukais.

Ant vieno kiaušinio telpa 200 taškelių. Galima ir vien brūkšneliais išmarginti - bus lietaus margutis. O specialistai kaitalioja brūkšnelius ir taškelius.

Asta: Nežinau. Man atrodo, kad taškelis ir brūkšnelis yra lygiaverčiai ir vienas kitą papildo. Jie yra kaip pora.

Žinoma, galima naudoti tik brūkšnelius ar tik taškelius, bet kartu jie sukuria dermę.

Petras Armonas kiaušinius dažo juodais dažais, kuriuos pats ir gamina, mirkydamas juodalksnio šakas ir geležis. Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Geriausi dažai kiaušiniams dažyti yra...

Angelė: patys pigiausi ir prieinamiausi, pardavinėjami visose maisto parduotuvėse, supakuoti į pakelius su zuikučiais. Tik dažų reikia negailėti. Į 150 gramų vandens reikia pilti 3-4 pakelius dažų ir šaukštą acto.

Asta: Geriausi dažai yra maistiniai. Daug kas mėgsta dažyti augaliniais dažais, bet tada ilgesnis procesas. Dar labai svarbu, kam kiaušinis bus naudojamas. Jeigu jis bus valgomas - tai viena, o jeigu norite išmarginti pūstus kiaušinius ir papuošti jais namus - tai tokiems geriausia naudoti medvilnės dažus. Bus ryškiausia spalva. Ypač jeigu norite, kad raštas būtų juodame dugne - be medvilnės dažų neišsiversite.

Petras: Mes patys gaminame juodus dažus. Susismulkiname juodalksnio šakų, įdedame surūdijusių daiktų, įpilame rūgšties, vandens ir laikome dvi savaites. Išeina sodri juoda spalva. Man šie dažai atrodo geriausi.

Ką daryti, jeigu margutis toks gražus, kad gaila daužyti ir valgyti?

Angelė: Draugui padovanoti. Visus metus minavos. Jeigu artimajam dovanojame gražų margutį - tai linkime jam sėkmės. Per Velykas juk susitinkame patys artimiausi, mylimiausi žmonės. Tai ir dovanojame vieni kitiems pačius gražiausius margučius.

O nelabai gražius, galima į salotas supjaustyti trečią dieną.

Petras: Aš gražiausius margučius dovanoju. Kam juos laikyti.

Asta: Žinoma, kad padovanoti. Dovanojami tik patys gražiausi margučiai. Ir žmogų nudžiuginsite, ir patys džiaugsitės. Dviguba nauda. Dovanokite vaikams ir krikšto vaikams, draugams, kaimynams.