Klaipėdoje susiklostė keista situacija: kodėl į teismo sprendimą griauti valdininkės statinį valstybė žiūri atsargiai

Nei statytoja, nei valstybinės institucijos nesiima vykdyti teismo sprendimo ir neteisėtai pripažintas statinys jau daugiau nei metus stovi kaip stovėjęs.

Savivaldybėje ėjo svarbias pareigas

Įdomu ir tai, kad Statybos inspekcija laikosi pozicijos, jog ji neturi teisės organizuoti neteisėtai rekonstruoto pastato griovimo. Ir tuo pačiu prieštarauja teisės aktų pakeitimams, kad tokią teisę įgytų.

Vis dėlto viešąjį interesą ginanti prokuratūra laikosi priešingos nuomonės: Statybos inspekcijai įstatymas nedraudžia organizuoti tokio statinio griovimo.

Tačiau kol institucijos viena į kitą baksnoja pirštais, teismo sprendimas iki šiol nevykdomas – statinys nepradėtas griauti.

Teismo nutartyje minimas sklypas (K. Donelaičio g. 12), Registrų centro duomenimis, priklauso UAB „Donelaičio namai“. Šios įmonės vadovė – Mažvydė Šakalytė. Akcininkės: Irena Šakalienė, Irmantė Šakalytė ir jau minėta M. Šakalytė.

I. Šakalienė dokumentuose nurodyta kaip statytoja. Ji šių metų birželio mėnesį paliko darbą Klaipėdos miesto savivaldybėje, kur ėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pareigas.

Irena Šakalienė © Stopkadras

„Vakarų ekspresas“ taip aprašė jos pasitraukimo aplinkybes: „Įtakinga valdininkė iš pareigų pasitraukė nekomentuojamu šalių susitarimu. Jai bus sumokėta kelių tūkstančių eurų išeitinė kompensacija. (...) „Vakarų ekspreso“ duomenimis, jai bus išmokėta penkių su puse vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija.“

Kaip rašė leidinys, I. Šakalienė uostamiesčio savivaldybėje dirbo beveik du dešimtmečius, nuo 2004 metų.

Teismas įpareigojo statinį nugriauti

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo patenkintas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys ir panaikintos 2014 m. sudarytos 1271 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo, esančio K. Donelaičio g. 12, Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutartys, 800 kv. m. žemės sklypo dalis grąžinta valstybės nuosavybėn.

Taip pat pripažintas negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. išduotas leidimas rekonstruoti statinį, o statytoja-atsakovė Irena Šakalienė įpareigota per 3 mėnesius savo ir Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis nugriauti pastatytą 2 aukštų su mansarda priestatą.

Suėjus teismo sprendimo įvykdymo terminui, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko patikrinimą vietoje ir konstatavo, kad atsakovė nėra įvykdžiusi teismo nutarties nugriauti neteisėtą statinį.

Tuomet VTPSI 2021 m. spalio pabaigoje kreipėsi į antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę. Ir štai tų pačių metų lapkritį antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą taikant priverstinio vykdymo priemones.

Galiausiai antstolė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Šis teismas 2022 m. vasarį paskyrė 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną.

Ir štai priėjome prie kone svarbiausios šioje istorijoje dalies.

Delfi susipažino su raštu, kuriame Statybos inspekcija nurodė, kad statytoja vykdė ne naujo statinio statybą, bet statinio rekonstravimą, todėl esą VTPSI neturi teisės organizuoti ginčo statinio (priestato su mansarda) griovimo.

Lietuvos apeliacinis teismas

Tuo metu Aplinkos ministerija, kuriai yra pavaldi Statybos inspekcija, atsakydama į prokuratūros raštą, nurodė, kad iš VTPSI nėra gavusi informacijos dėl praktinių įstatymo nuostatų taikymo problemų ir galimos neigiamos įtakos teismo sprendimui dėl statybos padarinių šalinimo vykdyti.

Taip pat ministerija prokurorams išdėstė poziciją, kad VTPSI įstatymu nėra uždrausta organizuoti neteisėtai rekonstruoto pastato griovimo. Ministerija nurodė, kad iš turimos informacijos negali daryti išvados, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytos VTPSI teisės, atsižvelgiant ir į Civilinio proceso kodekso nuostatas, suteikia nepakankamai priemonių veiksmingam teismo sprendimų dėl statybos padarinių šalinimo ir privalomųjų nurodymų vykdymui užtikrinti.

Tačiau situacija tampa dar labiau paradoksali, kai Statybos inspekcija, teigianti, jog teisiškai negali organizuoti tokio statinio griovimo, savo rašte Generalinei prokuratūrai ir Aplinkos ministerijai nurodo, jog keisti teisės aktų ir aiškiau apibrėžti Statybos inspekcijos funkcijas nereikia.

VTPSI prokurorams ir ministerijai dėstė, kad pakeitus teisinį reglamentavimą, VTPSI nuomone, tai neatitiktų Konstitucijos nuostatų, numatančių nuosavybės neliečiamumą, tokiu teisiniu reglamentavimu esą būtų nepagrįstai suvaržomos asmens teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti, keisti nuosavybės teisės objektą jį perstatant pasirinktu ir įstatyme nedraudžiamu būdu.

Be to, VTPSI nuomone, vykdant statinių rekonstravimo už skolininką darbus būtų neproporcingai švaistomos valstybės lėšos, nes jų susigrąžinimo tikimybė labai maža.

Galiausiai Statybos inspekcija teigė nenorinti daugiau įgaliojimų, nes išaugtų piniginių lėšų ir žmogiškųjų išteklių poreikis.

Vis dėlto prokuratūra visą laiką laikėsi pozicijos, kad VTPSI teisės aktai nedraudžia organizuoti neteisėtai rekonstruotų statinių griovimo.

Statybos inspekcija teigia negalinti griauti

Delfi su klausimais kreipėsi į Statybos inspekciją.

Ši nurodė, kad jos iniciatyva teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal antstolės pareiškimą dėl baudos statytojai padidinimo.

Taip pat paklausėme, kodėl prokurorui ginant viešąjį interesą VTPSI laikėsi pozicijos, kad ji negali organizuoti neteisėto priestato griovimo? Ar šiuo metu VTPSI laikosi tokios pačios nuomonės?

VTPSI atstovė Rasa Kėkštienė pateikė štai tokį atsakymą: „Statytoja pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, vykdė ne naujo statinio statybos rūšies, bet statinio rekonstravimo darbus.

Statybos inspekcija pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai ar privalomieji nurodymai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi

. Statybos įstatymas nustato, kad statinio griovimas yra tokia statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus).

Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Statybos inspekcijai įstatyme suteikta teisė organizuoti neteisėtai (ar savavališkai) pastatytų statinių griovimo (išardant visas statinio konstrukcijas) ir statybvietės sutvarkymo darbus ir atitinkamai nėra suteikta teisė vykdyti statinių perstatymo ar pertvarkymo darbus išardant dalį statinio konstrukcijų.

Konkrečiu aptariamu atveju Teismo sprendimu Statybos inspekcijai nebuvo suteikta teisė šalinti statybos padarinius; perstatyti statinį buvo įpareigota statytoja savo ir Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis.

Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Statybos inspekcija organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus.

Sprendimu panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotas SLD buvo duotas atlikti rekonstrukcijos darbus, tad šiuo atveju šalinant statybos padarinius turėjo būti atliekami rekonstrukcijos darbai (nepriskirtini prie griovimo darbų).“

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

VTPSI savo ruožtu raštu atsakė Generalinei prokuratūrai, kad ji nemato reikalo teisės aktų keitimui, jog būtų dar aiškiau apibrėžtos VTPSI funkcijos ir pareigos organizuojant neteisėtai rekonstruotų pastatų ar jų elementų griovimą.

Kodėl VTPSI nenori, kad būtų pakeisti teisės aktai? Ar šiuo metu VTPSI ir toliau laikosi tokios pozicijos?

R. Kėkštienė štai taip atsakė į šiuos klausimus: „Statybos inspekcija atsakyme Generalinei prokuratūrai išsakė nuomonę, kokią įtaką galėtų turėti įstatymo pakeitimai, kuriuos siūlo įtvirtinti Generalinė prokuratūra.

(...) Teisės aktuose nustačius teisę Statybos inspekcijai vykdyti pastato ardymo/perstatymo darbus (rekonstravimo, kapitalinio remonto atvejais) ir Statybos inspekcijai šia teise pasinaudojus, įstaigos atžvilgiu būtų keliamos pretenzijos dėl įvairių su pastato (jo dalies) vykdytais ardymo/perstatymo darbais, pvz., parinktos stogo konstrukcijos, spalvos, dangos, garso izoliacijos, insoliacijos, apšiltinimo būdo ir medžiagų, patalpų sutvarkymo, sienų perdažymo, organizuotų rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų kokybės ir apimties ir pan., būtų keliamos bylos dėl nekilnojamo turto šiuose statiniuose savininkų teisės į nuosavybę pažeidimų, iš valstybės, o ne iš neteisėtai statinį perstačiusio asmens būtų reikalaujama atlyginti tretiesiems asmenims dėl Statybos inspekcijos organizuotų statybos darbų padarytą žalą (jei jie dalį laiko negalėtų naudotis savo turtu ar patirtų neigiamas pasekmes dėl atliktų darbų ir t.t.), taip pat būtų sukeltos ir kitos mūsų atsakyme Generalinei prokuratūrai minimos neigiamos pasekmės.

Taip pat Statybos inspekcijai organizuojant tokių statybos darbų vykdymą, ji turėtų tikrinti savo veiksmų teisėtumą tais atvejais, jei gautų asmenų skundų dėl ardymo/perstatymo (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbų teisėtumo ir t.t.“

Ministerija teismams siūlo skirti didesnes baudas

Su klausimais kreipėmės ir į Aplinkos ministeriją, kuriai yra pavaldi Statybos inspekcija.

Iš Delfi turimų dokumentų matyti, kad prokuratūra laikosi nuomonės, kad VTPSI nėra uždrausta organizuoti neteisėtai rekonstruotų pastatų griovimo.

Ministerijos paklausėme, ar ji sutinka, kad įstatymas VTPSI nedraudžia to imtis?

Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėja Aistė Žilinskienė pateikė štai tokį atsakymą: „Manome, kad vien aplinkybė, jog Inspekcija pagal esamą reglamentavimą gali neturėti teisės nagrinėjamu atveju organizuoti statybos padarinių šalinimo, t.y. likusios namo dalies reikiamų laikomųjų konstrukcijų buvimo užtikrinimo, savaime nepaneigia teismų sprendimų vykdymo privalomumo.“

Aplinkos ministerija

Paklausus, ar ministerija pritartų aiškiau apibrėžti jai pavaldžios Statybos inspekcijos funkcijas organizuojant neteisėtai rekonstruotų pastatų griovimą, A. Žilinskienė nurodė, kad teisinis reguliavimas galėtų būti keičiamas: „Manome, kad esamo reguliavimo tobulinimas galėtų būti svarstytinas, tačiau nepažeidžiant Konstitucijos nuostatų.“

Tuo pačiu A. Žilinskienė pasidalino Aplinkos ministerijos nuomone, kodėl nevykdomas teismo sprendimas: „Pažymėtina, kad statytojui teismas yra paskyręs kasdien didėjančią baudą tol, kol jis įgyvendins teismo sprendimą.

Aplinkos ministerijos nuomone, teismai už privalomojo nurodymo nevykdymą skirdami didesnes finansines baudas (šiandien gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną) labiau prisidėtų, kad pats statytojas būtų suinteresuotas prisiimti atsakomybę ir nevilkinti proceso.“

Generalinė prokuratūra: žlugdomas pasitikėjimas teisingumu

Delfi rašė, kad šių metų rugsėjo 1 d. į Aplinkos ministeriją susitikti su ministru S. Gentvilu atvyko generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Anuomet tiek prokuratūros, tiek ministerijos atstovai nurodė, kad susitikimo tikslas – aptarti neteisėtai rekonstruotų statinių griovimą.

„Pasitarimo metu numatoma aptarti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiklą vykdant teismų sprendimus dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų statinių pašalinimo“, – nurodė prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Aistė Žilinskienė

A. Žilinskienė anuomet taip pat Delfi nurodė, kad susitikimo metu bus aptartos aplinkybės dėl neteisėtai rekonstruotų statinių griovimo. Ir ji paminėjo konkretų raštą, kuris susijęs su mūsų aptarta situacija Klaipėdoje.

„Pasitarimas su Generaline prokuratūra inicijuojamas Aplinkos ministerijos atsižvelgus į Generalinės prokuratūros raštą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) dalyvavimo šalinant savavališkos statybos padarinius atstatant pastatus į pradinę padėtį.

Šiuo metu pagal galiojančią tvarką VTPSI dalyvauja pastato griovimo organizavime, jeigu teismas įgalioja pastatą pašalinti, tačiau nėra susiformavusios praktikos dėl VTPSI veiksmų, kai pastatą įgaliojama išardyti tik dalinai, tai yra atstatyti į pradinę padėtį, išardant tik jo dalį. Susitikimo metu bus aptariami sisteminiai sprendimai, kaip įgalioti neteisėto pastato dalies savininką įgyvendinti teismo sprendimą (išardyti pastato dalį) ir taip užtikrinti viešą interesą“, – tąkart nurodė A. Žilinskienė.

Simonas Gentvilas © Marius Morkevičius / ELTA

Anot jos, susitikime dalyvavo generalinė prokurorė N. Grunskienė, Viešojo intereso gynimo skyriaus vyr. prokurorė Deimantė Nikitinienė, aplinkos ministras S. Gentvilas, aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė – Matusevičė, Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo grupės atstovai bei VTPSI teisės departamento direktorė Diana Jasinavičiūtė ir veiklos gerinimo skyriaus patarėjas Ramūnas Druktenis.

Rengiant šią publikaciją Delfi A. Žilinskienės paklausė, kas buvo nutarta rugsėjo 1 d. vykusio susitikimo metu. Tačiau A. Žilinskienė pakeitė poziciją ir teigė, kad susitikimas vyko ne dėl konkretaus atvejo.

„Informuojame, kad Aplinkos ministerijos ir Generalinės prokuratūros susitikimas vyko ne dėl konkretaus atvejo, o bendrai dėl galimų teisės aktų pakeitimų, kurie leistų efektyviau spręsti panašias situacijas“, – dėstė A. Žilinskienė.

Kad susitikimas buvo susijęs būtent su atveju Klaipėdoje, Delfi patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė E. Martinonienė. Ir ji teigė, kad Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžios Statybos inspekcijos laikysena šiuo atveju kerta per visuomenės pasitikėjimą teisingumu.

„Šio darbinio pasitarimo metu buvo aptarta ministerijai pavaldžių institucijų veikla bei atsakomybė vykdant teismų sprendimus dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų statinių pašalinimo.

Pasitarimą Aplinkos ministerija inicijavo po to, kad šių metų liepos 27 d. generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę informuodama apie konkretų neteisėtų statybų atvejį Klaipėdoje, jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, imperatyviai nurodantį nugriauti dviejų aukštų su mansarda priestatą, ir Aplinkos ministerijos bei šiai ministerijai pavaldžių institucijų pasyvumą vykdant šį teismo sprendimą.

Rašte Ministrei Pirmininkei buvo pateikta detali informacija apie tai, kaip daugiau nei metus atsakingos valstybės institucijos, kurios privalėjo nedelsiant imtis aktyvių veiksmų ir užtikrinti, kad įsigaliojus teismo sprendimui neteisėtai pastatytas statinys būtų realiai nugriautas per 3 mėnesius, o valstybė vėl galėtų naudotis atlaisvintu žemės sklypu, iki dabar vykdo formalų susirašinėjimą, nurodydamos, kad, neva, trūksta aiškumo, kaip tiksliai turėtų būti griaunamas statinys, kai jis nėra naujas, bet rekonstruotas, ir vengia atlikti joms tiesiogiai pavestas vykdyti funkcijas.

Generalinės prokurorės manymu, viešasis interesas negali būti apgintas, kai to reikalaujantis teismo sprendimas dėl valstybės bei visuomenės interesus privalančių atstovauti institucijų pasyvumo lieka realiai neįgyvendintas, tai žlugdo žmonių pasitikėjimą valstybe ir teisingumu“, – nurodė A. Martinonienė.

Nacionalinė žemės tarnyba

Be to, ji nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį atsakovai skundė kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą.

„Priminsime, kad šiuo metu jau įsiteisėjusiu 2021 m. gegužės 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo panaikinti trys iš keturių Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai, kurių pagrindu valstybinės žemės sklypo dalys buvo parduotos fiziniams asmenims ir visa apimtimi pripažintas negaliojančiu leidimas rekonstruoti statinį nurodytame žemės sklype“, – teigė A. Martinonienė.

Be to, ji pateikė prokuratūros poziciją, kad Statybos inspekcijai įstatymas nedraudžia organizuoti neteisėtai rekonstruoto statinio griovimo: „Prokuratūros nuomone, pagal esamą teisinį reglamentavimą VTPSI turi teisę atsakovo lėšomis įgyvendinti teismo sprendimą dėl neteisėtos (ar savavališkos) statinio rekonstrukcijos padarinių šalinimo.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme tiesiogiai nenumatyta VTPSI pareiga šalinti neteisėtos statybos padarinius įgyvendinant statinio rekonstrukciją, tačiau imperatyvaus draudimo atlikti tokius veiksmus taip pat nėra.“

Žemės ūkio ministerija

Galiausiai E. Martinonienė teigė, kad teismo sprendimas iki šiol nevykdomas: „Šiuo metu duomenų, kad teismo sprendimas būtų pradėtas vykdyti neturime, Nacionalinei žemės tarnybai ir VTPSI yra išsiųstas atitinkamas prokuroro paklausimas.“

Mato Statybos inspekcijos neveiklumą

NŽT atstovas Ruslanas Golubovas teigė, kad šiuo atveju turėtų lyderystę rodyti būtent Statybos inspekcija.

„Nacionalinė žemės tarnyba 2022-06-21 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuriai išduotas vykdomasis raštas imtis aktyvių veiksmų, siekiant operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo.

Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2022-09-08 raštu kreipėsi į I. Š. (statytoją – red. past.) ir paragino imtis priemonių pašalinti savavališkai pastatytą statinį, adresu K. Donelaičio g. 12, Klaipėdos miestas, ir atlaisvinti valstybinę žemę. Atsakymas į šį NŽT raštą kol kas nėra gautas.

Taigi, NŽT yra pasirengusi įvykdyti Teismo nutartį, t.y. statytojai I. Š. ar VTPSI atlikus priestato griovimo darbus, NŽT apmokės Teismo nutartyje nurodytą dalį išlaidų už priestato griovimo darbus. Apie tai raštu informuota ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

(...) VTPSI pagal kompetenciją organizuoja statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą, ir pagal CPK laikoma išieškotoja, todėl būtent jai Klaipėdos apygardos teismas 2021-10-15 išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas antstoliui“, – nurodė R. Golubovas.

Nida Grunskienė

© DELFI / Josvydas Elinskas

Klausimų turėjome ir Žemės ūkio ministerijai, kuriai yra pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba. Ministerijos atstovai pateikė atsakymus, kuriuose nurodė, kad nelegalių statinių griovimu turėtų rūpintis būtent Statybos inspekcija.

„ŽŪM prašė Aplinkos ministerijos įvertinti, ar tikrai VTPSI nepakanka pavestos kompetencijos šalinant savavališkai pastatytus rekonstrukcijos būdu statinius. Taip pat pažymėjo, kad jei AM manytų, kad būtina keisti galiojantį teisinį reglamentavimą, ŽŪM yra atvira tarpinstitucinei diskusijai ir konkretiems pasiūlymams bei iniciatyvoms dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad generalinis prokuroras rašte Nr. S-2387 Nr. S-2387 „Dėl Generalinės prokuratūros kreipimosi“ akcentavo, kad būtent AM ir VTPSI yra neaktyvios dėl teismo sprendimo vykdymo: „Atsižvelgdami į tai, kad atsakingos institucijos – tiek Aplinkos ministerija, tiek ir jai pavaldi VTPSI – nesiima aktyvių veiksmų aktualiu (nagrinėjamu) klausimu, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovę, prašydami imtis iniciatyvos, kad būtų pasiektas teisingumo įvykdymas ir taip apgintas viešasis (valstybės) interesas.“ Todėl, ŽŪM nuomone, teismo sprendimo vykdymo iniciatyvos turi imtis AM ir VTPSI“, – nurodė ministerijos atstovai.

Tuo pačiu Statybos inspekcija informavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022-11-23 nutartimi statytojai skyrė didesnę – 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.

„Teismas apibendrindamas ir priimdamas procesinį sprendimą konstatavo, kad statytoja nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-03 nutarties, kuria jai buvo paskirta periodinė 3 Eur bauda, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įvykdyti teismo įpareigojimus, nepagrįstai delsė, elgėsi aplaidžiai ir neracionaliai. Todėl Teismas nusprendė, kad paskirta bauda yra neefektyvi bei yra pagrindas skirti didesnę baudą už teismo sprendimo neįvykdymą. Priimta nutartis neįsiteisėjusi, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui“, – nurodė Statybos inspekcija.

Statytojos pozicija

Portalas Delfi kreipėsi su klausimais į statytoją I. Šakalienę. Pateikiame klausimus ir jos pateiktus atsakymus pilna apimtimi.

Kaip vertinate šį teismo sprendimą? Ar bandėte jį skųsti?

Teismo sprendimas yra toks, koks yra.

Bandėme teikti kasacinius skundus 2 kartus, tačiau abu kartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija jų nepriėmė.

Taigi, neturėjome galimybės ginti savo teisėtų interesų. Manau, kad teismas padarė esminę teisinę klaidą neįvertinęs aplinkybės, kad sklypas yra nedalomas. Visa ši istorija yra tik dėl bendro įvažiavimo į sklypą kelio, kuriuo teks dalintis kartu su įtakingu kaimynu I. Udovickiu.

Dabar jau nestebina, kad generalinė prokuratūra laikėsi vienintelės pozicijos ˜– priestato nugriovimo.

To siekia ir mūsų kaimynas I. Udovickis, kuris. susitikęs su mano vyru, pasakė, kad jo žmona nori, kad mūsų namo vietoje būtų pievelė. Taigi, panašu, kad teismas patenkino kaimyno norus.

K. Donelaičio g. 12 © Google Maps

Visa ši dirbtinai sukurta istorija prasidėjo prieš tris metus pagal V. Simuliko skundą. Buvo pradėtas tyrimas, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra nerado jokių pažeidimų.

Tada V. Simulikas pats pripažino spaudoje, kad jam teko ne kartą kreiptis į gen. prokurorą, kad būtų pradėtas tyrimas.

V. Simulikas, L. Girskienė, A. Vaitkus visi yra iš vienos partijos, kurią gausiai parėmė I. Udovickis ir jo šeima.

Mano nuomone, yra daromas didžiulis spaudimas savivaldybei, kad būtų patenkinti I. Udovickio pageidavimai, vykdant Klaipėdos Skulptūrų parko rekonstrukciją, atsisakant krepšinio aikštelės, automobilių parkavimo aikštelės.

Keistai dingsta reikšmingi finansiniai įsipareigojimai infrastruktūros sutartyje, užtverta eilę metų Miesto gatvė, nesurinktos lėšos už parkavimą...

Ir niekam nekyla jokių klausimų. Mano nuomone, čia yra galimos prekybos poveikiu pavyzdys ir galima korupcija.

Valstybinės institucijos nurodė, kad Jūs nesutikote vykdyti teismo sprendimo nugriauti priestato. Ar galėtumėte pasakyti, kodėl savo valia atsisakėte griauti statinio dalį?

Teismų praktikoje yra laikomasi principo, kad pasekmės valstybei būtų minimalios, t.y. pastatų griovimas taikomas kraštutiniu atveju. Mūsų atveju, netgi panaikinus žemės pirkimo-pardavimo sutartis ginčijamoje sklypo dalyje, statomam priestatui užtenka likusios žemės sklypo dalies, dėl kurios nėra ginčo.

Taigi netgi nugriovus priestatą vėl galėsime jį statyti toje pačioje vietoje.

Teismo sprendimą sutinku vykdyti ir niekada neatsisakiau griauti priestato.

Deja, iki šiol prokuratūra mano prašymo dėl taikos sutarties sudarymo nevertino teigiamai. Esu įsitikinusi, kad tai įvyko todėl, kad generalinė prokurorė neturėjo tikslios informacijos apie šią situaciją.

Šiuo metu yra ieškomas rangovas griovimo darbams, tačiau iškilo techninių trukdžių griovimui dėl pagrindinio pastato avarinės būklės.

Teismų metu tris kartus teikėme prašymus tvarkyti senąjį pastatą, bet teismas visus tris prašymus atmetė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai statytojai paskyrė 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Ar šiuo metu statytojai taip pat skaičiuojama bauda? Kokio dydžio bauda šiuo metu susikaupusi?

Bauda yra mokama laiku, įsiskolinimo nėra.

Kokie Jūsų ketinimai dėl šio teismo sprendimo vykdymo: ar planuojate nugriauti priestatą?

Teismo sprendimą sutinku vykdyti ir niekada neatsisakiau griauti priestato, tačiau vis dar tikiuosi rasti racionalų viešąjį interesą atitinkantį sprendimą, kaip įvykdyti teismo sprendimą su mažiausia žala sau ir valstybės finansams.

Generalinei prokurorei ne vieną kartą teikėme prašymą dėl taikos sutarties. Tikiuosi, kad po priėmimo pas generalinę prokurorę N. Grunskienę objektyvaus šios situacijos vertinimo. Teismo sprendimu priestato griovimas turi būti vykdomas tiek NŽT, tiek mano lėšomis.

Siekia, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas

Delfi kreipėsi į visus I. Šakalienės komentare paminėtus asmenis ir paklausėme, ar jie norėtų sureaguoti. Komentarus iš I. Šakalienės paminėtų asmenų pateikė V. Simulik ir L. Girskienė. Jeigu trečio asmens komentarą gausime vėliau, tekstą papildysime.

I. Šakalienės paminėtas buvęs Seimo narys V. Simulik Delfi pateikė savo komentarą.

„Ponios I. Šakalienės nei pažįstu, nei nesu matęs. Aš, kaip LR Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, gavau skundą ir kreipiausi į Generalinę prokuratūrą. Ji atliko veiksmus, kurie numatomi tokiais atvejais.

Kad buvo eita į teismus dėl neteisėtų statybų – tai čia yra GP darbas, jie gynė valstybės interesą. Jei teismas priėmė tokį sprendimą – tai tikėtina, kad buvo kažkas neteisėta. Nei į teismą ėjau, nei toliau domėjausi šia tema. Tik buvo grįžtamoji informacija, kad vyksta procesiniai veiksmai.

Klaipėdoje neturiu nei giminaičių, nei draugų, tuo labiau nesu verslininkas... Atlikau savo, kaip Seimo nario (tuo labiau komiteto pirmininko) pareigą.

Tiesa, kažkur buvo minima, kad nesu rinktas Klaipėdoje ir kad neturėčiau domėtis Klaipėdos reikalais... Bet čia lyrika“, – teigė V. Simulik.

Seimo narė L. Girskienė taip pat sureagavo į I. Šakalienės pasisakymą. Anot jos, šiuo atveju esminė problema yra tai, kad nėra vykdomas teismo sprendimas. Ji teigė dedanti pastangas, kad teisingumas būtų įvykdytas. L. Girskienė nurodė, kad šitą problemą kelia jau seniai.

„Labai dėkoju, kad domitės šia tema. Mano interesas šioje istorijoje yra tik teisybė.

Ši valdininkė manęs nemėgsta dar nuo seno, nes aš nuolat kritikuodavau jos darbą ir galimą nesąžiningą veiklą.

Ji man vis prikiša Udovickį, kurio aš net gyvai nesu niekada mačiusi. (...) Pati nesu niekad su šiuo asmeniu jokio kontakto turėjusi, net nesu kalbėjusi telefonu ir pan. Šakalienės tokia gynybos strategija.

Bet aš nepasiduosiu. Teismo sprendimai turi būti įvykdyti.

Vienintelė iš visų Klaipėdos politikų užsiimu šia tema, nes niekas daugiau nenori kariauti su buvusia savo kolege ir bendradarbe. (...)

Turiu susirašinėjimą su Aplinkos ministerija, Statybų inspekcija ir Prokuratūra. Niekas negali nieko padaryti“, – teigė L. Girskienė.