Alvidas Remesa: „Muzika tarsi lietus nuplauna nuo sielos dulkes“
(1)Koncerto pradžioje skambės Kauno valstybinio choro atliekamos a cappella giesmės, brėžiančios plačią kompozitoriaus kūrybos retrospektyvą, o koncertą vainikuos septynių dalių simfonija-oratorija „Assumptiones“, sukurta pranciškoniškojo rožinio septynių paslapčių pagrindu bei skirta švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo garbei.
Jubiliejinę sukaktį šiemet pasitinkantis kompozitorius docentas Alvidas Remesa iki šiol save vadina „kauniečiu tremtyje“. Kaune gimęs, čia pasukęs muzikos keliu, jis išvyko studijuoti į Vilnių, o po studijų tuometinėje konservatorijoje pradėjo dirbti Klaipėdoje, kur darbuojasi iki šiol.
Atgimimo laikotarpiu A. Remesa studijavo teologiją, gilinosi į bažnytinės muzikos istoriją, muzikos liturgiją, grigališkąjį choralą, tapo vienuoliu pranciškonu, dvylika metų ėjo vargonininko pareigas Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčioje, o šiuo metu dar dirba muzikos psichoterapeutu Klaipėdos psichiatrinėje ligoninėje bei Šv. Pranciškaus Asyžiečio onkologijos centre, vargonuoja Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčioje.
A. Remesos iniciatyva buvo atkurta Šv. Cecilijos draugija, religinis žurnalas „Šv. Pranciškaus varpelis“, įsteigtas Lietuvos katalikų mokslų akademijos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos universitete įkurtas Muzikologijos institutas, Lietuvoje - Respublikinis muzikinės psichiatrijos centras.
Kompozitorius A. Remesa sukūrė daugiau nei šimtą įvairaus žanro kūrinių: pradedant dainomis, baigiant simfonijomis bei scenine muzika, tačiau reikšmingiausią jo kūrybos dalį sudaro bažnytiniai opusai. Jie dažnai skamba Lietuvoje bei užsienyje, kompozitoriaus sakralinė muzika giedama Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Anglijos protestantų, Graikijos ortodoksų, Lietuvos ir Centrinės Europos katalikų.
Ankstyvajame A. Remesos kūrybos laikotarpyje vyravo tradiciniai neoklasicizmo bruožai, polistilistika, kompozitorius įtraukdavo populiariosios muzikos elementus. Dabartiniame kūrybos etape kompozitorius naudojasi monoteminiu principu, tradicinio ciklo dalys atspindi nuoseklią kūrinio idėjos plėtotę. Kompozitorius mėgsta šiuolaikiškai interpretuoti folklorą, bažnytinėje muzikoje - grigališkojo choralo elementus, kurie subtiliai susipina su šiuolaikinės muzikos kalbos priemonėmis.
"Muzika tarsi lietus nuplauna nuo sielos dulkes. Ji turi galių nukelti į tolimiausią praeitį, sužadinti viltis apie ateitį, sustiprinti džiaugsmą, sukelti liūdesį.
Muzika veikia ne tik vaizduotę. Klausantis tinkamai parinktos muzikos galima išgyti nuo nerimo, depresijos, atsisakyti asmenybę griaunančių priklausomybių.
Visą gyvenimą paskyręs grožiui, šiuo metu rūpinuosi tik tuo, kaip muzika veikia sveikatą", - kalba kompozitorius apie savo misiją.
Naujausi A. Remesos kūriniai, gimę Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno aplinkoje, anot autoriaus, neturi tikslo nei pralinksminti, nei nuliūdinti, nei sukelti mechaninio intelekto įvertinimo. „Stengiuosi pažadinti “miegantį„ klausytoją eiti mąstymo keliu, peržvelgti savo identitetą - kas esu, kodėl esu, ką veikiu. Jeigu po koncerto klausytojas pajus norą pabūti tiesiog žmogumi, ir tai bus labai gerai“, - sako A. Remesa.
Koncerte dalyvaus Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Gabrielė Bukinė (sopranas), Andrius Apšega (baritonas). Koncertą ves brolis Benediktas Jurčys OFM, diriguos Robertas Šervenikas.
Rašyti komentarą