Atrasti švyturius kviečia Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus paroda

Anot parodos kuratorės, MLIM direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai Astos Grušelionienės, pristatoma paroda bus sudaryta iš kelių dalių.

„Pirmoji dalis glaustai papasakos Klaipėdos uosto švyturio istoriją, kurią atspindės graviūros, piešiniai, žemėlapiai iš Lietuvos jūrų muziejaus (LJM), MLIM, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e. V.) archyvo, Aido Jurkšto, Dariaus Kubilo rinkinių“, - sakė parodos kuratorė.

A. Grušelionienė pasakojo, kad antroji parodos dalis „Baltasis švyturys - atvirukų leidėjų numylėtinis“ leis susipažinti su žurnalisto, kraštotyrininko, Švyturių metų iniciatoriaus Deniso Nikitenkos sukauptu gausiu atvirukų rinkiniu.

Trečioje dalyje pristatomi švyturių atvaizdais pažymėti dokumentai, leidiniai, banknotai, pašto ženklai, suvenyrai ir kiti artefaktai iš MLIM, LJM, Pinigų muziejaus rinkinių, o juos praturtina eksponatai iš Vido Stonkaus, Roko Borusevičiaus ir Deniso Nikitenkos privačių kolekcijų.

Staigmenos parodos lankytojams

A. Grušelionienė teigė, kad parodoje bus atskira erdvė, kur lankytojai galės peržiūrėti LJM sukurtą virtualios parodos „Kodėl Klaipėdoje atsirado švyturiai“ medžiagą, padėsiančią parodos lankytojams suprasti, kad šiame regione yra ne vienas švyturys.

"Ant parodos erdvėje esančio balto kamino bus užleistas išdidintas tikras Baltojo švyturio vaizdas, prie kurio parodos lankytojai galės nusifotografuoti. Nuotraukoje atrodys taip, tarsi žmogus būtų išties fotografavęsis prie švyturio.

Taip pat iš Vilniaus Pinigų muziejaus parodai atgabentas vienintelis toks 1937 metų varinis 10 centų monetos modelis, kurio vienoje pusėje - Vytis, o kitoje - Baltasis švyturys. Monetą kūrė dailininkas Juozas Zikaras", - intrigavo parodos kuratorė.

Parodos organizatoriai mažiesiems lankytojams sukūrė jaukų kampelį, kur ant specialios sienelės vaikai su kreidelėmis galės piešti švyturį, kol jų tėvai dairysis po parodą.

„Vaikų piešiniai taps parodos dalimi. Aišku, tas piešinys po dienos bus nutrintas ir siena paruošta naujiems mažųjų kūriniams, bet juk svarbiausia pabūti parodos bendraautoriumi“, - sakė A. Grušelionienė.

88 atvirukų kolekcija

Švyturių metų iniciatyvos autorius, žurnalistas ir kraštotyrininkas Denisas Nikitenka teigė, jog teminė Klaipėdos švyturių paroda buvo viena iš siekiamybių.

„Deja, mūsų uostamiestyje po Antrojo pasaulinio karo nebeliko senųjų švyturių: Raudonojo (didžiojo) ir Baltojo (mažojo). Tai buvę itin ryškūs Klaipėdos (Mėmelio) identiteto objektai, todėl atrodė prasminga visuomenę supažindinti su šiuo unikaliu paveldu“, - pasakojo kraštotyrininkas.

D. Nikitenka sakė, kad parodos lankytojai išvys aštuoniasdešimt aštuonis įdomiausius, vertingiausius ir rečiausius atvirukus iš šimto trisdešimties jo sukauptų skirtingų tiražų atvirukų su Baltuoju švyturiu kolekcijos, antspauduotus nuo 1899 metų iki 1944 metų. Atvirukai apims įvairiausias epochas: Vokietijos imperiją, Pirmąjį pasaulinį karą, vadinamąjį prancūzmetį, lietuviškąjį tarpukarį, hitlerinę okupaciją.

„Galiu drąsiai pasakyti, jog baltasis uosto vartų sargas visais laikais buvo atvirukų leidėjų numylėtinis, o klaipėdiečiams - toks pats svarbus simbolis, kaip vilniečiams Gedimino bokštas. Pažymėsiu, kad atvirlaiškiai - ne nuotraukos, kurios nugula privačiuose albumuose.

Jie yra tarsi socialinis reiškinys: žmonės pirko, siuntė po visą pasaulį taip skleisdami žinią apie mūsų kraštą, Klaipėdą. Rašė asmenines žinutes. Atvirlaiškiuose yra skirtingų epochų pašto ženklai, antspaudai, datos, vardai ir pavardės, miestai. Tai - įdomiausias tyrinėjimų pasaulis, tad svarbus yra ne tik vaizdas. Parodoje žmonės galės pamatyti ir antrąsias atvirlaiškių puses“, - teigė visuomenininkas.

D. Nikitenka tikino turintis vieną versiją, paaiškinančią būtent Baltojo, o ne Raudonojo švyturio populiarumą.

„Gal pati vieta? Nedidukas, apie 9 metrų aukščio, bet grakštus ir impozantiškas švyturys stovėjo ant šiaurinio molo galo. Bangolaužis ir anuomet, ir dabar buvo žmonių traukos vieta, nuo kurios atsiveria platus jūros horizontas. Ten gali stebėti įplaukiančius ir išplaukiančius laivus, gėrėtis bangomūša, saulėlydžiais.

Pati vieta dvelkia romantika, ir Baltasis švyturys buvo tarsi molo perliukas, prie kurio visi ir visais laikais norėjo nusifotografuoti. Kuo populiaresnis objektas, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės pirks vaizdus su juo. Atvirukų leidyba - komercija, tad veikiausiai didžiulė Baltojo švyturio vaizdų paklausa ir lėmė tokį įspūdingą tiražų kiekį - arti 150. Nė vienas kitas Klaipėdos objektas tokio dėmesio nesulaukė“, - tikino D. Nikitenka.

Jis pridūrė, kad senosios šiaurinio molo su Baltuoju švyturiu atvirukai - ne vien gražūs vaizdai, bet ir istorijos pasakotojai.

„Atvirukai - tarsi langas į praeitį, leisiantis sužinoti, kaip keitėsi šiaurinis molas. Pavyzdžiui, didžiuliai kubai XX a. pradžioje stovėjo tiesiai, o vėliau jie nuo visa griaunančios bangomūšos - jau pakrypę šonu. Kai kuriuose vaizduose įamžinta nugriuvusi šiaurinė molo sienelė prie švyturio mena kažkokią nelaimę. Keitėsi ir pats Baltasis švyturys: jo “kepurė" iš pradžių - atvira, o vėliau - apsaugota tinklu.

Kiekvienas, žvelgdamas į parodoje eksponuojamus vaizdus, galės tapti istorijos sekliu ir pastebėti įvairias detales. Rasti rūko švyturį (nautofoną). Išnykusius, molui ir švyturiui aptarnauti skirto siaurojo geležinkelio bėgius. Grakščią, pietinėje pusėje specialiai dūžtančioms bangoms į viršų nukreipti skirtą, išlenktą tašytų akmenų mūro molo sienelę ir kt.", - vardijo jis.

Dar viena detalė: D. Nikitenkos kolekcijoje bus galima išvysti atvirukus, pagal kuriuos buvo sukurti 1922 metų laikinieji pinigai, vadinamieji notgeldai (10 markių) ir 1997 metų - 200 litų. Taip pat - tarpukario pašto ženklai su Baltuoju švyturiu.

„Pasakysiu atvirai: atvykę į parodą žmonės patirs neišdildomą nuotykį, nes dar niekada istorijoje nebuvo ir, ko gero, nebebus eksponuojama tokia gausybė vien su Klaipėdos švyturiais susijusių kolekcinių vertybių.

Dar niekada istorijoje nebuvo eksponuojama tokia gausybė vien su Klaipėdos švyturiais susijusių kolekcinių vertybių.

Nuo atvirukų iki pinigų, nuo medalių iki ženkliukų, nuo porcelianinių indų iki brandos baigimo atestatų. Baltasis švyturys nukeliavo net į antspaudus, firminius blankus, pelenines, taureles, kurpaites...

Fenomenas. Dešimtmečius buvęs išmestas į viešojo pažinimo šiukšlyną, pamirštas, išdilęs iš kolektyvinės atminties, o dabar vėl prikeltas visu savo didingumu. Mažas, bet galingas savo simbolikos užtaisu, prasme.

Tai buvęs ne tik Klaipėdos uosto, bet ir Lietuvos - jūrinės valstybės simbolis. Baltąjį švyturį mūsų šalis ne tik galėtų, bet ir privalo atstatyti. Garbės reikalas, jei mes drįstame save vadinti jūrine valstybe, o ne šalimi prie jūros. Žmonės vėl, kaip kadaise, galėtų prie grakščiojo uosto vartų sargo fotografuotis", - tikino D. Nikitenka.

Švyturių metų svarba

Privatus kolekcionierius, odontologas Rokas Borusevičius, kurio kolekcijos artefaktai taip pat papuoš parodą „Susitikime prie švyturio“, dalinosi jam svarbiais Švyturių metų aspektais.

"Be abejo, vienas jų tai yra Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kertinių, išlikusių ar neatkurtų, simbolių įgarsinimas.

Bet ne mažiau svarbus aspektas yra ir visas XIX-XX amžių Klaipėdos-Mėmelio kultūros paveldo aktualizavimas. Norisi, jog kuo daugiau miestiečių ir svečių pažintų ir vertintų autentiškus istorinius prūsiško-lietuviško miesto identiteto bruožus.

Tikiuosi, jog kiekvienas toks renginys ar projektas priartina žmones prie miesto istorijos, kuri vis dar gausiai teka šiandieninės Klaipėdos gyslomis.

Tiek išlikę seni autentiški pastatai bei akmens grindinio gatvelės, tiek muziejaus saugomos vertybės, tiek miesto vaizdai šimtamečiuose atvirukuose, tiek Švyturių metai, mano akimis, vienijasi vienai didelei misijai, kad miesto istorija būtų artima, saugoma ir puoselėjama", - sakė R. Borusevičius.

Lietuvos jūrų muziejaus eksponatai

Pasak LJM direktoriaus pavaduotojo, vyriausiojo muziejaus rinkinių kuratoriaus Romualdo Adomavičiaus, parodoje bus eksponuojami dviejų kategorijų LJM eksponatai: vizualieji ir praktiniai buities daiktai, kuriuos iš nemažo kiekio LJM pateiktų artefaktų atsirinko MLIM kolegos.

"Muziejus duoda fotografijas ir aštuonis atvirukus su švyturiais, kurie bus naudojami spaudoje, stenduose ir atskleis skirtingas temas. Pavyzdžiui, vaizdas su žiemą ant molo apšalusiu švyturiu ir aplink jį vaikštančius žmonės.

Pėsčiųjų takas link švyturio ant molo buvo itin populiarus, todėl daug kas ten fotografuodavosi. Tarp jų - ir prancūzų kareiviai iš 1923-iųjų metų Klaipėdos sukilimo laikotarpio.

Tiek Baltojo švyturio, tiek Klaipėdos švyturio siužetai fotografijose bei atvirukuose buvo labai populiarūs. Jie buvo pardavinėjami: tokia buvo to meto komunikacijos raiška. Buvo populiaru išsiųsti kažką iš to miesto, kuriame apsilankai", - teigė R. Adomavičius.

LJM direktoriaus pavaduotojas dalinosi, kad parodos lankytojai turės galimybę susipažinti su devyniolikto amžiaus pabaigos Klaipėdos vadovu-knyga, ant kurios viršelio matosi molo švyturys, o šalia jo stovi karalienė Luizė.

„Parodoje bus ir dar keli suvenyriniai LJM daiktai: tai širdelės formos keraminė dėtuvė, indų komplekto dalis. Ant jos yra pavaizduotas šiaurinio molo Baltasis švyturys. Taip pat porcelianinė taurelė su Baltojo švyturio vaizdu. Vienas įdomesnių suvenyrų - Baltojo švyturio nuotrauka, įrėminta gelbėjimo rato formos rėmelyje“, - sakė R. Adomavičius.

Parodos organizatorė A. Grušelionienė teigė, kad MLIM atidaroma paroda nėra galutinis taškas Švyturio metų renginių sąraše. Kuratorė dalinosi, kad šalia parodos rudenį muziejus startuos su specialia edukacine priemone moksleiviams, pritaikyta ir asmenims su negalia. Paroda muziejuje veiks iki spalio 26 dienos.