Klaipėda prieš 100 metų (10)

Klaipėdos uosto galimumai

1924 m. lapkričio 26 d. „Klaipėdos žinių“ numeryje autorius V. Pryšmantas straipsnyje „Klaipėdos uosto išvystymo galimumai“ dėsto, kad vienas svarbiausių kelių politikos tikslų turėtų būti pratęsti projektuotąją geležinkelio liniją, jungiančią Klaipėdą ir Šiaulius per Telšius, atimant galimybes Liepojaus uostui turėti Šiaurės Lietuvą savo įtakoj ir kitą projektuotą liniją Kazlų Rūda-Tauragė, kuri izoliuotų Karaliaučiaus uosto viešpatavimą Pietų Lietuvoj.

„Šiedvi geležinkelio linijos turėtų ypatingos reikšmės tuo, kad sujungtų artimiausią užnugarį šiaurės ir pietų Lietuvą naujais geležinkeliais. Šiom sritim tatai labai reikalinga, nes šios kelybos priemonės paskatintų mūsų tautos ūkio gamybą, ir galima tvirtinti, jog per tai užsienio prekybos apyvarta padidėtų 30 iki 40 proc.“, - rašoma straipsnyje.

Taip pat publikacijoje akcentuojama, kad reikia tobulinti ir patį uostą, jo įrengimą.

„Visų pirmą Klaipėdos uostą būtinai reikia pagilinti lig 8-9 metrų, kad galėtų įplaukti laivai iki 5 000 tonų talpos.“

Paskutinis Klaipėdos uosto išsivystymo faktorius, anot autoriaus, - reguliarių jūros kelybos linijų tarp įvairių pasaulio uostų nustatymas, žinoma, geriausiai savo vėliavos laivais.

Bet koks gi mūsų laivynas? Be mūsų dviejų žinomų Lietuvos Garlaivių Bendrovės laivelių, Klaipėdos uoste įregistruota 6 Klaipėdos krašto privatūs laivininkystės įmonių laivai.

"Bet koks gi mūsų laivynas? Be mūsų dviejų žinomų Lietuvos Garlaivių Bendrovės laivelių, Klaipėdos uoste įregistruota 6 Klaipėdos krašto privatūs laivininkystės įmonių laivai.

Nors žinoma, kad jokioj valstybėj nėra uosto, į kurį neįplauktų apie pusė svetimos vėliavos laivų, bet kad mūsų uostan kelyba atliekama išimtinai svetimais laivais, tai pasauly retenybė", - rašė V. Pryšmantas.

Bankrotų priežastys

Tame pačiame laikraštyje rašome ir apie ekonominės krizės Klaipėdos krašte pasekmes - įmonių bankrotus.

„Tūlos firmos (tarp jų ir kelios stambios) yra faktinai subankrutavusios, bet viešai per teismą to dar nepaskelbė ir gal neskelbs. Mat mėginama jas vėl ant kojų pastatyti. Juo firma veikė platesnėje plotmėje, juo ji, ištikus kriziui, gali laukti paramos iš draugiškų firmų pusės. Tokiu būdu pagijp jau kelios slaptai bankrutavusios firmos“, - rašoma straipsnyje „Irgi bankrotų priežastys“.

Teigiama, kad „bankrotijama labiausiai dėl kredito ir pinigų stokos“, bet pasitaiko ir gan ypatingų bankroto priežasčių. Viena reikšmingesnių - itin aukštos patalpų nuomos kainos.

"Viena didesniųjų krautuvių Turgaus gatvėj moka 3 000 Amerikos dolerių nuomos į metus arba 3 000 litų į mėnesį.

Koks čia turi būti mėnesinis pelnas, kokia turi būti apyvarta, jei norima išrinkti tokius pinigus už nuomą!

Koks čia turi būti mėnesinis pelnas, kokia turi būti apyvarta, jei norima išrinkti tokius pinigus už nuomą!

Kitur vėl krautuvės nuo siekia 2 000 litų per mėnesiui. Krautuvė tiesa, guli geroje vietoje, Biržos gatvėje ir abelnai gerai įrengta. Neseniai ją užėmė viena avalynių firma ir jau girdisi, kad norima likviduoti", - rašė autorius Stulpas.

Derybos su Vokietija

1924 m. lapkričio 27 d. „Klaipėdos žiniose“ straipsnyje „Lietuvos derybos su Vokietija“ informuojama, kad "jau galutinai nustatyta siena tarp Lietuvos ir Vokietijos: pagal Klaipėdos krašto einant Versalė sutarytimi, gi toliau pagal buvusios Vokietijos Rusijos sienos sutarties. Susitarta dėl stulpų ir tiltų ant sienos statymo. Tiltų ant Lietuvos ir Vokietijos sienos esama 4, dėl kurių išlaikymo ir remonto reikėjo susiderėti.

Siena pagal Nemuną nustatyta pačiu viduriu Nemuno upės. Pasienio zona nustatyta iš abiejų pusių po 10 kilometrų. Dar lieka sureguliuoti Tilžės vandentraukis ir eklektros stotis atsidūrė Lietuvos pusėj.

Yra kiek užsitęsęs socialinio draudimo klausimas. Būtent Versalės sutartimi Klaipėdos krašto priklauso tam tikra dalis čia veikusių draudimo įstaigų sumų. Vokietija šį klausimą yra įteikusi draudimo inspektoriams pareikšti nusistatymą ir be to guodžiasi dėl tų sumų sunykimo markės infliacijos metu, bet tikimasi, kad pavyks ir šiuo klausimu sutarti betarpiai ir nereiks kreiptis į T. S. arbitražo teismą".

Pramogos

Prieš šimtą metų advento išvakarėse Klaipėdoje scenos mėgėjų būrelis „Veja“ kvietė į kviestinį pasilinksminimo vakarą Lietuvių klube. Jo programoje buvo melodeklamacijos, Vinco Kudirkos „Lietuvos tilto atsiminimai“ ir eiliuotos poezijos skaitymai.