Klaipėda prieš 100 metų (11)

Nauju taku

1924 m. gruodžio 2 d. „Klaipėdos žinių“ numeryje buvo pranešta, kad leidinys suka nauju taku.

„Klaipėdos žinios“ pereina į kitas rankas. Leis jas dabar „Sargo“ bendrovė". Išoriniai tuo laikraštis nesikeičia.

„Klaipėdos žinios“ nėra joks valdiškas organas, nei Klaipėdos, nei Kauno valdžios. Būti šventų tautinių reikalų sargyboje ir visuomenei tarnauti tikru atsidavimu - tai vyraujančios mūsų darbo mintys.

Nevaržomi ir nesivaržydami mes tarsim atvirą žodį visur, kur reikalinga, ir tikimės prijautimo ir paramos iš visų tų, kuriems rimtai rūpi viešosios nuomonės skaidrėjimas ir pažangus visuomenės reikalų tvarkymas.

Jei tūlos grupės į „Klaipėdos žinias“ iki šiol ne visai palankiai žiūrėdavo dėl to, kad tas laikraštis buvo vedamas ne vietinių žmonių, tai nūnai minėtoms grupėms nebeliaka kliūčių bendradarbiauti vienu ar kitu būdu.

Taigi dabar nėra kliūčių, bet atpenč yra gyvas reikalas, kad „Klaipėdos žiniose“ susispiestų visa krašto ir Žemaitijos pakraščių šviesuomenė.

Toliau, kad atskiri asmens ir draugijos Klaipėdos krašte truputį pasidarbuotų savo tarpe, idant per šį laikraštį ir platesnieji „Lietuvininkų“ sluogsniai su laiku vis daugiau pamėgtų bent kiek grynesnę lietuvių kalbą ir rašybą vietoj ligšiolinės „ceitungiškosios“.

Laikraščio pakraipa būtų daugiau „klaipėdietiška“, bet ne „memelenderiška“.

Niekuomet neužmiršdami bendrų visos Lietuvos reikalų, visgi ilgainiui „Klaipėdos žiniose“ norime statyti savo krašto reikalus pirmoje eilėje. Tokiu būdu laikraščio pakraipa būtų daugiau „klaipėdietiška“, bet ne „memelenderiška“.

Išeidami iš to, kad „Klaipėdos žinios“ be kitoko yra nusistačiusios remti ir vykinti Klaipėdos krašto bei Didžiosios Lietuvos susiartinimo idėją, mes ir stengsimės savo pranešimais abidvi puses tikslingai painformuoti."

Pranešimas baigiamas padėka leidinio kūrėjams: vyr. redaktoriui J. Šauliui, kurio pastangomis įstaigtas Klaipėdos krašte pirmasis tokios rūšies lietuviškas laikraštis, redaktoriui Juozui Pronskui ir Baliui Sruogai.

Straipsnio autorius pasirašo tik inicialais E. J. J.

Naujas redaktorius

Tai yra Hermanas Jokūbas Jakužaitis (1902-1964), kuris taip pat redagavo laikraščius „Lietuvos keleivis“, „Pajūrio sargas“ ir kitus.

Girlandos slapyvardžiu į Lietuvos keleivį parašė straipsnių, romanų iš mažlietuvių gyvenimo: „Gyventi ir nepasiduoti“, „Kalvis Vilius Jurjonas“.

Išleido knygelę Tėvynė Lietuva ir Vincas Kudirka (1918).

Kaune buvo Klaipėdos ir užsienio spaudos atstovas.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, buvo Lietuvos spaudos atstovas Berlyne prie Vokietijos vyriausybės.

Gyvendamas Vokietijoje, nuo 1952 redagavo „Keleivį“, nuo 1953 - dar ir biuletenius Eltos informacijos, Elta-Pressedienst.

Klaipėdos (po 1944 išeivių) spaudoje Kretingalės lietuvininkų tarme skelbdavo Jurgio ir Miko pašnekesius apie politiką, gyvenimą ir kita.

Iš kur raidė „h“ žody „Lithuania“

Nežinome, kas pirmutinis pradėjo rašyti žodį „Lietuva“ angliškai „Lithuania“. Latviams geriau pavyko, nes jie pasigarsino „Latvia“ ir paliko taip, nors kiti seniaus ir rašydavo „Letthonia“.

Bet lietuviams jau teks būti „Lithuanians“, nes sunku kokį paprotį išvyti iš tarptautinių vardų.

Mes čia pagvildensime, iš kur atsirado raidė „h“, kurios nėra lotyniškame Lietuvos varde, kaip jį rašo mūsų profesoriai Kaune. Jie rašo „Lituania“.

Šitas klausimas mus įveda į filologijos taisyklę, kuri nustato, kuris garsas vienoje bile kalboje atatinka panašiam garsui kitoje giminingoje kalboje.

/.../ Taisyklę sekdami mes randame, kad anglų garsas „th“ visados pas lotynus buvo reiškiamas paprasta „t“. Lotynai sakydavo „tres“ (trys), o anglai sako „three“, lotynų mater (moteris, motina) yra anglų „mother“, lotynų tenuis (plonas) yra anglų „thin“, lotynų tu (tu) virsta pas anglus „thou“ ir taip toliaus.. 

Todėl ir žodis Lituania (Lietuva) pas anglus turi virsti „Lithuania“, sekant šitą taisyklę, kuris vadinasi Grimmo įstatymu“, - aiškinama 1924 gruodžio 3 d. “Klaipėdos žinių" numeryje.