Lietuvos bankas į Klaipėdą atveža išskirtinę dailės grandų parodą

Lietuvos banko dailės rinkinys - mažai žinomas ar juolab matytas.

Kolekcijos pradžia - prieš karą

Jos istorija prasidėjo XX a. trečiąjį dešimtmetį kartu su banko rūmų statyba Kaune.

Vykstant interjero puošybos darbams, banko vadovybė su pirmuoju banko valdytoju Vladu Jurgučiu (1885-1966) ir rūmų architektas Mykolas Songaila galvojo apie rūmų estetinį vaizdą: paveikslus, skulptūras, lubų dekorą, baldus.

Tuometinis Lietuvos dailės elitas, žymūs tarpukario dailininkai ir pedagogai: Petras Kalpokas, Adomas Galdikas, Adomas Varnas, Kazys Šimonis, Justinas Vienožinskis, Jonas Šileika, Jonas Janulis, Antanas Žmuidzinavičius ir Vladas Didžiokas, 1927 m. pasisiūlė prisidėti prie pastato puošybos.

Kūrėjai, pasirengę nutapyti banko operacijų salės lubų kesonų scenas, numatė galimo bendradarbiavimo su architektu ir banko statytojais eigą.

Daug banko vidaus puošybos darbų tuomet atliko Kajetonas Sklėrius, jo sukurta alegorinė skulptūra „Dvi valstietės, darbininkas ir karys“ (1926) papuošė banko rūmų fasadą.

Pastačius banko rūmus Kaune, dailės kūrinių pagausėjo, jie buvo įsigyjami iš rengiamų apžvalginių ir personalinių parodų.

Banko valdyba elgėsi apgalvotai, suprato, kad istorinės tematikos paveikslai, paprastai didelio formato, su karžygių ar kovų scenomis nelabai derėtų valstybės svarbiausios finansų įstaigos aplinkai.

Taigi, banko klientai ir svečiai buvo sutinkami su nedidelio formato, jaukia, interjerams tinkančia tapyba, krašto gyventojų akims įprastais Lietuvos kaimo, ežerų, sodybų, laukų vaizdais.

Daugelio išvardytų dailininkų kūriniai pateko ir į šioje parodoje eksponuojamą banko dailės kūrinių rinkinį. Tarpukariu sukaupta kolekcija sudaro jo aukso fondą.

Tradiciją tęsia

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, centrinis bankas ėmėsi kurtis Vilniuje. Svarbiausias postūmis atnaujinti turimų dailės kūrinių visumą buvo banko pastatų vidaus ir lauko erdvių tvarkymo ir puošybos darbai.

Dailės rinkinys sparčiai didėjo, jame atsirado šiuolaikinės lietuvių dailės kūrinių, daugėjo autorių. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje bankas įsigijo apie šimtą tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, keramikos kūrinių, asambliažų.

Rinkinio gausėjimo priežastis pirmiausia buvo siekis užpildyti vidaus erdves, tačiau dailininkai gaudavo užsakymų ir dėl lauko erdvių puošybos (Romulado Kvinto, Gedimino Piekuro skulptūros).

Parodoje - tik dalis kolekcijos

Lietuvos banko dailės rinkinys nuo pat pradžių buvo kaupiamas (ir dabar kaupiamas) kaip institucijos poreikius tenkinanti kolekcija. Nesiekiama banko paversti muziejumi ar atvira, visuomenei prieinama galerija.

Rinkinio kaupimo principai atitinka daugelio Europos šalių centrinių bankų tradiciją: kūriniai įsigyjami interjerui puošti, estetinei aplinkai sukurti.

Šiuo metu Lietuvos banko dailės rinkinį sudaro beveik 200 kūrinių. Tai stambiausia Baltijos šalyse veikiančių centrinių bankų dailės kolekcija.

Geriausi rinkinio kūriniai keliauja į parodas. Klaipėdos pilies muziejuje ši įspūdinga kolekcija pristatoma pirmą kartą. Paroda veiks iki spalio 18 d.

Parodos pristatyme dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, dailėtyrininkas dr. Viktoras Liutkus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.