Menininkė kviečia nusiprausti po džiaugsmo kriokliu Senajame turguje

(1)

„Mes lyg atskiros molekulės susijungiame į srautus, kuriuose vyksta mainai: bendravimas siekiant kažką įsigyti, turėti. Kas mums svarbiau: turėti kažką ar būti kažkuo? Ar viena ir kita yra pagrįsta tam tikru naudos patenkinimu? Ar naudingumas sau yra tiesiogiai proporcingas naudingumui mums visiems? Ar įmanoma visame tame mainų šurmuly išgyventi buvimo pojūtį?“ - klausia menininkė Saulė Želnytė ir kviečia gruodžio 17 d., šeštadienį, 10 val. į savo instaliacijos parodos „Dovana. Krentantis vanduo - minčių lietus / Gift. Waterfall - Brainstorm“ atidarymą Klaipėdos senojo turgaus halėje (Turgaus a. 5).

Artėjant šv. Kalėdoms ir lankantis turguje klausimas „turėti ar būti?“ skamba egzistencialistiškai. Kaip, kodėl jums jis kilo?

Pirmas mano sumanymo pavadinimas buvo „Turėti vs neturėti“. Vėliau apmąstant šią temą jis pakito į „Turėti ar būti?“

Klausiu, ar būtina viską pirkti, kad patenkintumėm savo būtį. Juk galima tik pasidžiaugti dalykais, kuriuos nėra būtina įsigyti.

Visi sutinkame, kad patys brangiausi arba neįkainojami dalykai yra: meilė, draugystė, rūpestis vienas kitu, gamta, saulėlydis...

Instaliacija „Dovana. Krentantis vanduo - minčių lietus“ - tai mano dovana Klaipėdos miesto žmonėms, skirta ne turėti ją, o būti joje.

Kiekvienas turime savo asmeninį tunelį. Krioklį... kelią, kuriuo atėjome, ir kelią, kuriuo sugrįšime atgal.

Jūsų instaliacija atrodo šventiška ir džiaugsminga, nes sukurta iš svarbaus kalėdinių papuošimų atributo - tviskančio aukso spalvos lietučio. Kodėl pasirinkote tokią medžiagą?

Auksas - turto, šilumos simbolis. Pati instaliacija - lyg vanduo iš dangaus, lyg lietus, lyg krioklys. Jis didelis, bet nepavojingas, gali įlįsti į jo vidų ir pasimėgauti auksiniu lietumi.

Gali nusifotografuoti. Galima įlįsti ir dviese ir pasislėpti nuo aplinkinių akių.

Norėjau, kad kūrinys būtų susijęs su vandeniu. Videoįraše, kuris papildo instaliaciją, sukasi siužetas apie marias. Vanduo - visiems mums svarbus elementas. Jis jungiamoji mūsų išorės ir vidaus terpė... minčių ir kraujo kunkuliavimas.

Klaipėdai jis ypač reikšmingas, nes gyvename mieste prie jūros ir marių. Vanduo man atrodo kaip jungtis tarp kūrybos ir prekybos, tarp materijos ir anapusinių pasaulių.

Vanduo kunkuliuoja tarsi mintys mūsų galvose.

Inspiracijų projektui „Turėti ar b oo ūti?“ Saulė Želnytė atrado Egipte.

Inspiracijų projektui „Turėti ar b oo ūti?“ Saulė Želnytė atrado Egipte.

Instaliaciją įgarsins muzika, kurią kompozitorius Faustas Pocius sukūrė iš jūsų įrašytų garsų. Kokie tai garsai?

Mėgstu keliauti. Savo kelionėse renku įvairių garsų įrašus, filmuoju, fotografuoju.

Šiai instaliacijai norėjau suteikti pietietiškos šilumos ir blizgesio. Prisiminkime, kad gimusį Kristų aplankė Trys Karaliai ir vienas iš jų atnešė dovanų aukso.

Instaliacijos garso takelyje bus galima išgirsti milijoninio egiptietiško Kairo turgaus garsus.

Juose telpa viskas: šurmulys ir tyla, žvilgesys ir dulkės, prabanga ir skurdas, ir maldininko giedojimas - šaukimas maldai... Labai simboliška.

Ieškojau ryšio tarp to krašto ir mūsų klaipėdietiško niūraus santūrumo, kuris savyje talpina tuos pačius šurmulius ir žvilgesius - galima sakyti, „bandžiau ištraukti tai į šviesą“. Tad egiptietiški muzikos garsai palaipsniui perauga į mūsų miesto garsus, triukšmas - į atmosferinę muziką su gitaros garsais.

Ar muzika skambės turguje nuolat?

Per instaliacijos atidarymą muzika skambės garsiai, kad atkreiptų visų dėmesį.

Vėliau greičiausiai pakabinsime ausines, kad kiekvienas norintysis galėtų pasiklausyti instaliacijos garso.

Instaliacijos pristatyme dar dalyvaus Šeiko šokio teatro šokėja Dovilė Binkauskaitė. Ji visus pakvies įeiti į instaliaciją, nebijoti auksinio lietaus ir gausos.

Inspiracijų projektui „Turėti ar b oo ūti?“ Saulė Želnytė atrado Egipte.

Kaip gausos idėja pasireiškia jūsų pačios kūryboje, gyvenime?

Sunkus klausimas...

Manau, kad mano gyvenime ir kūrybos gausa pasireiškia per bendrystę.

Viso to, ką dabar mes čia darome, aš viena niekaip nebūčiau padariusi. Nors idėja, projektas gimsta vienoje galvoje, tačiau ją įgyvendinti reikia būrio žmonių. Kad ir elementariems dalykams padaryti: įjungti video-, sumontuoti arba pakabinti objektą 7 metrų aukštyje vienai pačiai būtų neįmanoma.

Turi su kažkuo dėl to susitarti. Kažkam turi tavo idėja patikti. Dėl to esu labai dėkinga kūrybiniam kolektyvui, kuris prisijungė: Dovilei Binkauskaitei, Faustui Pociui, Arūnui Račkauskui, kuris apšvies objektą.

Ar jis bus kažkaip ypatingai apšviestas?

Pamatysite. Patys blizgučiai labai sugeria šviesą, tad reikėjo gerokai pasukti galvą ir paieškoti, kaip objektą apšviesti, kad apšvietimas turėtų papildomą reikšmę ir efektą.

Saule, jūs esate tapytoja. Ar šis kitokios formos, medžiagiškumo kūrinys yra naujas posūkis jūsų kūryboje?

Tapyba - tai kūryba spalvomis. Galima tapyti ant popieriaus, ant drobės, plokštumos. Tapybos kūrinys taip pat gali būti ir erdvinis. Šiuo atveju video-, paties objekto spalvos, apšvietimas taip pat turi derėti tarpusavyje. To pasiekti buvo vienas didžiausių mano uždavinių. Tai taip pat yra tapyba, tik kitomis medžiagomis ir erdvėje.

 „Mano slaptas noras, kad mes įsileistume daugiau meno į erdves, kuriose nėra įprasta jį eksponuoti. Juk menas, kūryba suteikia mūsų kasdienybei grožio, džiaugsmo, sustabdo pagalvoti ne tik apie kasdienius dalykus, bet ir apie kai ką daugiau, pakylėja“, - sako menininkė Saulė Želnytė, pristatanti interaktyvią instaliaciją „Dovana. Krentantis vanduo - minčių lietus / Gift. Waterfall - brainstorm“ Senajame turguje.

 „Mano slaptas noras, kad mes įsileistume daugiau meno į erdves, kuriose nėra įprasta jį eksponuoti. Juk menas, kūryba suteikia mūsų kasdienybei grožio, džiaugsmo, sustabdo pagalvoti ne tik apie kasdienius dalykus, bet ir apie kai ką daugiau, pakylėja“, - sako menininkė Saulė Želnytė, pristatanti interaktyvią instaliaciją „Dovana. Krentantis vanduo - minčių lietus / Gift. Waterfall - brainstorm“ Senajame turguje.

Tai pirmas toks pačios eksperimentas?

Video- jau keletą metų vis jungiu prie tapybos. Atskirų objektų taip pat esu kūrusi, tačiau tokio dydžio ir tokioje neįprastoje erdvėje - pirmą kartą.

Kodėl pasirinkote turgaus ir būtent Senojo turgaus aplinką eksponuoti šį kūrinį? Kokios žmonių reakcijos tikitės, laukiate?

Turgus - sambūrio vieta mainams. Labai sunkų sau uždavinį išsikėliau. Noriu atnešti kūrybinę dvasią žmonėms, kuriems nelabai įdomu ar nėra laiko nueiti į Parodų rūmus.

Norėjau, kad kiekvienas žmogus savo kasdienybėje pastebėtų daugiau kūrybinio prado.

Parodyti, kad kūryba gali būti ne tik parodų salėse, galerijose. Kūryba yra mūsų kasdienybėje, net ir paprastus dalykus darant ar pasivaikščioti einant gali ją pastebėti. Tai pat ir į turgų apsipirkti prieš šventes atėję žmonės tai pat bus priversti tai pastebėti, pabūti tame.

Mano slaptas noras, kad mes įsileistume daugiau meno į erdves, kuriose nėra įprasta jį eksponuoti. Juk menas, kūryba suteikia mūsų kasdienybei grožio, džiaugsmo, sustabdo pagalvoti ne tik apie kasdienius dalykus, bet ir apie kai ką daugiau, pakylėja.

Kaip pati pasitinkate šventes?

Tai ir yra mano šventė. Mano šventė yra sukurti šventę kitiems. O paskui bandysiu aplankyti artimuosius.

Beje, šis mano projektas nesibaigs su šventėmis. Instaliacija „Dovana. Krentantis vanduo - minčių lietus“ - tik pirma jo dalis. Projektas skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui ir liepos mėnesį numatomas jo tęsinys.

Dosjė.

Saulė Želnytė gyvena ir kuria Klaipėdoje. 2001 m. VDA Klaipėdos fakultete baigė taikomosios dailės studijas ir įgijo menų magistro diplomą. Nuo 1997 m. dalyvauja dailės parodose, šalies ir tarptautiniuose meno projektuose. Personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje rengia nuo 2003 metų. Nuo 2014 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narė, jai suteiktas meno kūrėjo statusas.

Jurgos Petronytės nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder